Niekas negali paneigti, kad krizė smarkiai palietė Lietuvą, Latviją ir Estiją. Baltijos šalys nukentėjo ne tik nuo pasaulinės krizės, bet dar prisidėjo ir sprogęs vietinis nekilnojamojo turto „burbulas“. Visos trys valstybės kaip ir likusi Europa turėjo imtis gyventojams skausmingų taupymo priemonių. Tokios nepopuliarios priemonės neigiamai paveikė Lietuvos premjero A. Kubiliaus, o kartu ir jo vadovaujamos partijos reitingus. Kai pradėjo eiti šias pareigas, jį palankiai arba neutraliai vertino apie pusę šalies gyventojų. Dabar tokių beliko vos dešimtadalis.
Latvijoje vyksta priešingi dalykai. Latvijos premjerą teigiamai sausio mėnesį vertino 35 proc. gyventojų, kovo mėnesį – jau 41 proc. Jeigu neatsižvelgtume į vietinių rusų nuomonę, kuri visada yra kritiška Latvijos valdžios atžvilgiu, populiarumas būtų dar didesnis. Kur slypi Latvijos premjero paslaptis?
Startas buvo skirtingas
Įdomu palyginti broliškų valstybių vyriausybių vadovų veiklos ypatybes. Ir A. Kubilius, ir V. Dombrovskis kaltina buvusias vyriausybes iššvaisčius valstybės pinigus, nesiėmus priemonių užkirsti kelią artėjančiai krizei ir melavimu žmonėms, kad viskas yra gerai. Tačiau Lietuvoje ir Latvijoje visuomenė skirtingai vertina krizės priežastis.
Krizė Lietuvoje prasidėjo net metais vėliau, negu Latvijoje, nes mūsų šalies gyventojai nebuvo taip smarkiai prasiskolinę ir neturėjo tiek daug paskolų. Jos pradžia sutapo su rinkimais ir tik tada Lietuvoje laimėję dešinieji atvirai pasakė apie tikrąją situaciją valstybės ekonomikoje. Nemažai žmonių susidarė įspūdis, kad A. Kubiliui pradėjus darbą, valstybėje prasidėjo ir krizė. Taigi premjeras tapo tarsi valstybės ir asmeninių nelaimių simboliu. Žmonėms yra būdinga ieškoti „atpirkimo ožio“, kitaip tariant, ką nors apkaltinti dėl sunkumų ar nesėkmių, net jei jos kyla dėl objektyvių priežasčių.
Latvijoje krizė įsisiautėjo dar ankstesnio premjero Ivaro Godmanio valdymo laikais, todėl jam ir atiteko visa priekaištų našta. Premjerų pasikeitimas įvyko 2009 m. kovo 12 d. krizės įkarštyje. Tai leido premjerui V. Dombrovskiui prisiimti visai kitokį – „gelbėtojo“ vaidmenį. Apie krizę jis jau nebepasakė nieko nauja, ko žmonės nebuvo girdėję iš I. Godmanio. Pastarojo reitingai pablogėjus ekonomikai nusirito į žemumas, o „gelbėtojo“ V. Dombrovskio – ėmė kilti, net nepriklausomai nuo jo siūlomų visuomenėje nepopuliarių taupymo priemonių.
Reformos ir pakeitimai
Latvijai nepopuliarius sprendimus padiktavo Tarptautinis valiutos fondas, todėl jis prisiėmė dalį visuomenės nepasitenkinimo. Lietuvoje taupymo priemonės buvo panašios, bet jas suplanavo ir įvykdė pati Vyriausybė. Todėl ir kritikos strėlės smigo tik į ją.
Reikia pastebėti, kad Lietuvos Vyriausybės mokesčių pakeitimai stipriai palietė žiniasklaidą, kuriai buvo panaikintos PVM lengvatos bei pasikeitė autorinių honorarų apmokestinimo tvarka. Todėl A. Kubilius, suprantama, žiniasklaidos tapo nemėgstamas.
Tuo pat metu Lietuvos Vyriausybė ėmėsi ardyti „Leo LT“ bendrovę ir energetikos sistemą valdžiusius klanus. O tai galinga ir piniginga kasta, turinti savo būdų formuoti vienokią ar kitokią nuomonę visuomenėje. Tokių struktūrinių reformų Latvija nevykdė, todėl A. Kubiliaus ir V. Dombrovskio situacijos čia irgi skirtingos.
Gebėjimas įtikti ir įtikinti
Buvęs Latvijos premjeras I. Godmanis kaltinamas blogu viešųjų ryšių darbu panašiai kaip ir A. Kubilius, tačiau negalima teigti, kad dabartinės Latvijos Vyriausybės viešieji ryšiai pasikeitė iš esmės. Vienos apklausos duomenimis absoliuti dauguma respondentų nesugebėjo nieko konkretaus pasakyti, ką gero nuveikė V. Dombrovskio vyriausybė. Nepaisant to, pats premjeras yra populiarus.
Viešųjų ryšių srityje jis pasižymėjo tuo, kad savo tapimą premjeru visuomenei pateikė kaip „asmeninį pasiaukojimą“. Esą jis iš meilės Tėvynei priėmė pasiūlymą dirbti sunkų darbą Ministro Pirmininko poste ir atsisakė pelningos bei garbingos eurokomisaro kėdės Europos Komisijoje. Žmonės tai įvertino kaip asmeninę auką ir tai jam suteikė nemažą „indulgenciją“ ateities darbams. Panašiai Lietuvoje didelį pasitikėjimą avansu visuomenė suteikė ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri paliko pelningą postą Briuselyje ir grįžo padėti Tėvynei.
Vienas esminių skirtumų tarp dviejų premjerų yra jų charakteriai. A. Kubilius yra analitikas, intelektualas. Jis vadovaujasi teorija, kad jeigu darai gerus darbus, žmonės tai įvertins. Nusiristi į „popsinį piarą“, demonstruoti savo tariamą atlapaširdiškumą ar kalbėti buitine kalba jam nėra priimtina.
Lietuvos premjeras kalba daug ir dažnai, vartoja ekspertų terminus („fiskalinis deficitas“, „biudžeto konsolidavimas“), sako tiesiai tai, ką galvoja, dažnai apie planus, kurie niekada nebus įgyvendinti, jis nuoširdžiai stengiasi pateikti kuo daugiau skaičių, palyginimų ir taip įtikinti, kad darbai yra teisingi. Todėl dažnai žmonėms jo kalbos yra nesuprantamos ir gąsdinančios, lyg operacijai besirengiančio chirurgo. V. Dombrovskis, priešingai, kalba mažai, ramiai ir šaltakraujiškai, dėl to jo pasisakymai įgauna svorio. Jis atrodo stabilus, nesmulkmeniškas ir neišvedamas iš pusiausvyros vadovas. Panašų charakterį turi ir kalbėjimo būdą puikiai įvaldęs Gitanas Nausėda.
Ar galėtų būti kitaip?
Iš šių nedidelių palyginimų galima suprasti, kad A. Kubiliaus reitingas yra mažas dėl subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Laikas, kada jis perėmė Vyriausybės vairą, buvo pats netinkamiausias. A. Kubiliaus gebėjimas neužsidėti kaukės ir išlikti savimi net užėmus aukštą postą yra geras bruožas, tačiau natūralus analitiškumas jį daro sunkiai suprantamą didelei daliai visuomenės.
Visgi svarbiau yra tai, kad mūsų Vyriausybė yra tvirta, ryžtinga ir daro tai, kas geriausia šaliai. Tą patvirtina tarptautinės organizacijos ir ekonomikos ekspertai. Lietuvai buvo daug blogiau, kai G. Kirkilas rūpinosi reitingais ir tik tuščiai politikavo. Atsiminkime, ką jis pasakė eurokomisarei D. Grybauskaitei, kai ši įspėjo apie artėjančią krizę. Lietuvoje ne vieno politiko reitingas svyravo nuo neigiamų iki teigiamų kaip Rolando Pakso, Viktoro Uspaskich. Taigi, ar tauta įvertins A. Kubiliaus daromus darbus, grąžindama jam populiarumą?
Prof. Kęstutis Masiulis yra Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas.