Kalnų parke prasidės darbai
Galbūt man, kauniečiui, ir nebūtų taip smalsu matyti gausiai ir iš esmės vykdomas erdvių pertvarkas Vilniuje. Tačiau šiai gatvių, aikščių ir piliakalnių modernizavimo bangai atsiritus ir į Kauną, panorau iš arčiau pasižiūrėti, kaip šis procesas vyksta Vilniuje, Kalnų parke.
Pilnas Klanų parko pavadinimas – Vilniaus piliakalnis su papiliais ir gyvenviete. Jį sudaro Plikasis kalnas, Bekešo kalnas, Gedimino kapo kalnas ir Stalo kalnas. Šio svarbaus istorinio parko tvarkybos darbai su visuomene pradėti aptarinėti jau prieš metus. Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete techniniame projekte numatoma daugelyje vietų esančius natūraliai išmintus takus išpilti žvirgždu, įlipimui į piliakalnius įrengti metalinių konstrukcijų laiptus, pasirūpinti mažosios architektūros statiniais. Prie pagrindinių takų turi atsirasti šviestuvai, prie įėjimo iš Olandų gatvės pusės – informacinis centras su automobilių stovėjimo aikštele ir tarnybinės patalpos prie estrados, kita infrastruktūra.
Vienas iš opiausių visuomenei klausimų – kiek ir kur bus iškirsta medžių, ar reikia metalinių tiltų per raguvas, o svarbiausia – ar visas Kalnų parkas nebus taip nustekentas iki dabartinio Gedimino kalno lygio. Su šiais klausimais prieš porą savaičių ir anksčiau grupė visuomenininkų, kuriai vadovavo projekto rengėja, įmonės „Enero“ projektų vadovė Irena Sakalauskaitė, lankėsi Kalnų parke. Paskubomis sudaryta komisija turėjo nuspręsti, kur ir kiek galima iškirsti medžių, atnaujinant parką ir nepakenkiant kraštovaizdžiui.
Komisijos nariai neprieštaravo dėl minties pašalinti prastos būklės ir praeiviams keliančius pavojų medžius. Diskusijos užvirė tik dėl medžių kirtimo norint atverti kraštovaizdį arba iš parko pašalinti menkaverčius želdinius. Parko tvarkybos darbų specialistai būtų linkę iškapoti parko traką, taip vadinamus sužėlusius krūmus, medelius ir palikti tik pušis bei kitus išvaizdžius, vertingus medžius. Tačiau visuomenės atstovams atrodė, kad pats vertingiausias yra būtent natūralus miškas – juk prie to einama daugelyje pažangių pasaulio šalių. Todėl bet kokia invazija gali tik pabloginti kraštovaizdį, o kaip pavyzdį jie priminė vaizdą prie parko estrados, kur visas Trijų kryžių kalno šlaitas išvalytas nuo pomiškio ir likę tik vienetiniai medžiai. Man taip pat toks piliakalnio šlaitas daugiau panėšėja į tvarkingas kapines nei į parką su želdinių įvairove. Taip pat liko neaišku, kiek laiko prireiks tokiam natūraliam parkui atsikurti, jei panorėsime matyti didesnę medžių įvairovę.
Kam parkui tiltai
Ginčai tarp komisijos narių prasidėjo apsilankius prie didžiųjų raguvų, per kurias numatoma tiesti du metalinius tiltus į Gedimino kapo kalną. Prieš akis atsivėrė unikali vietovė su giliomis griovomis ir jų apačioje pravaikščiotais takeliais. Iš raguvų į viršų kylantys galingi medžiai, sąžalynai ir dvi raguvas skiriantis atragis sudaro nepakartojamą vaizdą.
Projekto vadovė nurodė, kad raguvos liks beveik nepaliestos, užtat per jas abi norima nutiesti du dviejų metrų pločio metalinius tiltus. Jų įsitikinimu, taip bus užtikrintas lankytojų patekimas ant Gedimino kapo kalno, nelaipiojant pramintais takais ir nežalojant stačių šlaitų. Pasižvalgius į vieną ir į kitą pusę neatrodė nei labai išvaikščioti takai, nei nutrypti šlaitai. Matyt, statūs šlaitai įveikiami tik sportiškiems entuziastams, todėl kažin kokio pavojaus jiems neįžiūrėjau.
Tuo tarpu numatyti tiltai nepasitikėjimą kėlė ne tik man, bet ir kitiems komisijos nariams. Irenos Sakalauskaitės ir kalno apžiūroje dalyvavusio Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos Tvarkymo skyriaus vedėjo Stanislovo Patkausko buvo paklausta: kam šioje unikalioje vietoje reikia tokių svetimkūnių, kaip tiltai. Juk pakanka sutvarkyti tuos pačius, į šlaitus vedančius, takus. Juk tikrai jais vaikščios ne minios, o tik tie, kurie norės pasiekti Gedimino kapo kalną ar pasigrožėti kraštovaizdžiu. Be to, nauji tiltai gali dirbtinai pritraukti didelius srautus lankytojų, kurie neapsiribos vien vaikščiojimu numatytose vietose.
Nuo pirmo šlaito link atragio matėsi didelis šlaitų peraukštėjimas. Todėl neaišku, kaip bus išspręstas konstrukcijų išdėstymas ir ar per medžių lają einantys tiltai atvers kraštovaizdį lankytojams. Vėlgi, kaip bus su sunkiosios technikos atgabenimu į vietą ir polių sukalimu į statų, bet siaurą atragį? Kilo klausimas, ar numatyti aukštai iškelti tiltai liks tik šios unikalios vietovės detalėmis, ar bus matyti iš kitų Vilniaus panoraminių vietovių. Tačiau nei Irena Sakalauskaitė, nei Stanislovas Patkauskas į nė vieną jiems užduotą klausimą taip nieko ir neatsakė. Tuo tarpu, atlikusi tyrimus, Lietuvos geologijos tarnyba nustatė, kad kabančių tiltų atramų vietose slūgso silpnomis fizikinėmis mechaninėmis savybėmis pasižymintis smėlingas, purus dirvožemis. Todėl pamatų tiltų atramoms ten įrengti negalima, o įrengiant polius ar priimant kitus konstrukcinius sprendinius šioje vietoje turi būti taikomi labai griežti ir, suprantama, daug kainuojantys reikalavimai.
Kiek medžių bus iškirsta
Šiuo metu vyksta intensyvus Kalnų parko projektavimas su krašto vaizdiniais, sanitariniais atrankiniais medžių kirtimais ir takų, tiltų per griovas bei apšvietimo įrengimu. Apeinant Kalnų parką, buvo sutarta, kad bus atvertos šlaitų vietos į Gedimino kalną, Vilnelės upę ir estrados slėnį, praretinant medžius ir pomiškį, kad bus pašalinti invaziniai, menkaverčiai želdiniai, kurie užstoja kitus, vertus dėmesio medžius ar itin riboja kraštovaizdį. Tačiau taip ir liko neaišku, koks medžių kiekis iš viso bus iškirstas. Pristatydami projektą, komisijos nariai ir rengėjai numatė pašalinti tik iki 5 proc. medžių. Tai patvirtino ir laikinai einanti pareigas Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Antanina Jarukaitienė.
Tačiau projekto rengėja Irena Sakalauskaitė mano kitaip ir jau numato iškirsti 10 proc. medžių – siūloma pašalinti visus bent 15 laipsnių kampu palinkusius medžius. Nors, pagal teisės aktus, aplinkiniams yra pavojingi tik tie medžiai, kurie pasvirę 45 laipsnių kampu. O kiek dar medžių laukia medkirčių pjūklo, jeigu į minėtus 10 proc. neįskaičiuoti atrankiniai, sanitariniai kirtimai? Tuo tarpu, lankydamasis Kalnų parke ir matydamas jau maksimaliai išretintą Trijų kryžių kalno šlaitą, pasigedau siūlymo šias vietas atsodinti naujais sodinukais, kurie glostytų praeivio akį, praturtintų kraštovaizdį. Jeigu aplinkai pavojingi medžiai yra pašalinami, jų vietą gali užimti kitų rūšių medžiai ar krūmai. Tačiau svarbiausia, kad nebūtų suniokota tai, ką sukūrė pati gamta. Aišku tik viena – tiek Vilniaus Kalnų parkas, tiek Kauno Ąžuolynas yra papuolę į nelaimingų parkų sąrašą, kurių tvarkybos darbais manipuliuojant turi galimybę pasipelnyti ne viena institucija ar jų darbuotojai. O kas gali paneigti, kad nėra tokių parkų Lietuvoje ir daugiau, tik apie juos garsiai dar nekalbama...