Nuolatiniai politikų, valstybės institucijų atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų aiškinimasis ar reikia Lietuvai trijų kogeneracinių jėgainių kelia vis didesnes įtampas visuomenės tarpe. Atlikus privalomas objektų planavimo procedūras ir jau pradėjus Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įmonių statybą vis aršiau savo interesus gina ir suinteresuotos pusės.

Ar atliekų deginimas – žiedinės ekonomikos politikos įgyvendinimas?

Nors lyg ir apsispręsta dėl jėgainių statybos Vilniuje ir Kaune, tačiau svarstymai tiek žiniasklaidoje, tiek tarp institucijų ir politikų nesibaigia. Ne vieną kartą šis klausimas svarstytas ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete, o prieš baigiantis pavasario sesijai dar kartą pateikti informaciją apie susidarančių atliekų kiekius ir jėgainių reikalingumą buvo pasikviestas UAB „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.

Jo pranešime skambėjo tokios frazės kaip būtinumas pabaigti Kauno ir Vilniaus jėgainių statybą tuo išpildant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir įgyvendinant žiedinės ekonomikos politiką. Nors žiedinės ekonomikos užduotis - tai atsinaujinanti sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę, atliekų deginimą pranešėjas numatė kaip pagrindinę jos įgyvendinimo priemonę. Kadangi į sąvartynus šiai dienai yra talpinama iki 50 procentų visų atliekų, tai, pagal jį, atliekų deginimas yra vienas greičiausiai pasiekiamų ir daugelį problemų išsprendžiantis būdas. Toks kiekis pilnai užtikrintų jėgainių galingumus, o jei ne – tai jos gali dirbti ir 50 procentų galingumu.

Ir konsultuoja ir įgyvendina

R. Rasburskio pranešimas daugelio Aplinkos apsaugos komiteto narių buvo sutiktas audringais komentarais. Jie ne tik aiškinosi dėl galimai klaidingos Vyriausybės politikos krypstant vien į atliekų deginimą, bet ir patį pranešėją siejo su įmone „AF-Consult“, kurią anksčiau jis pats įkūrė, jai vadovavo, ir kuriai už konsultacijas jėgainių statybai sumokama net 10 mln eurų.

Šie klausimai politikams kilo ne šiaip sau. Dar visai neseniai sudarytas sandoris dėl dujų terminalo, per didelio galingumo pastatyta pavojingų atliekų deginimo gamykla „Toksika“, buvusi medicininių atliekų įmonė „Senovė“, MBA, Leo LT projektas ir dar daugelis kitų atvejų, kai yra švaistomos valstybės lėšos, kartais politikus verčia susimąstyti kur yra valstybės, o kur vien stambių kapitalo įmonių interesai.

Seimo nario Artūro Skardžiaus pastebėjimu, ar tokia privati įmonė kaip Klaipėdos „Fortum“, priklausanti Rusijos stambaus kapitalo korporacijoms, gali ir toliau plėtoti savo veiklą, statydama antrą jėgainę Kaune. Jo manymu, per dideli abiejų jėgainių pajėgumai, galimi valstybės įsipareigojimai bankams yra dar viena priemonė apkrauti visuomenę didesniais mokesčiais. Ne kartą Seimo narys abejojo ar UAB „Lietuvos energija“ šį projektą įgyvendina kaip valstybinė įmonė, ar kaip privati kompanija.

Dar galima grįžti prie rūšiavimo ir perdirbimo

Jam antrino Seimo nariai Paulius Saudargas ir Virginija Vingrienė. Jų manymu, UAB „Lietuvos energija“, atstovaudama valstybės politiką visiškai nesiorientuoja į Europos Sąjungos direktyvose, žiedinės ekonomikos strategiją, kur numatyta, kad atliekų tvarkyme pirmiausiai turi būti užtikrintas atliekų rūšiavimas, antrinis panaudojimas, perdirbimas ir tik po to deginimas ir talpinimas į sąvartynus. Dar dabar yra tas laikas kai galima nekartoti ilgo Europos Sąjungos šalių proceso, kai jie prisistatė atliekų deginimo įmonių, o vėliau atsigręžė į atliekų perdirbimo ir antrinio panaudojimo pramonės kūrimą. Dar galima peršokti šį laikotarpį ir sėkmingai įgyvendinti valstybei pažangesnę pakopą - atliekų rūšiavimą ir perdirbimą.

Pranešėjui nurodžius, kad Danijoje ir kitose šalyse dėl apsisprendimo deginti ar ne atliekas aktyviai įsijungia visuomenė, Seimo narys Linas Balsys kaip mat reagavo į pranešimo pavadinimą: „Visų mūsų projektas – Kogen“. Anot jo, tai pasityčiojimas iš mūsų visuomenės. Viena yra gyventojų sprendimas dėl atliekų deginimo Danijoje ar kitur, ir komunos dėl to gal laimingos, tačiau Lietuvoje gyventojai šiam atliekų deginimui nepritaria ir viskas. Jis mano, kad Lietuvoje esant agresyviems verslo proveržiams bus bandoma įsivežti atliekas iš kitur taip užtikrinant įrenginių pajėgumus. Be to, neaišku kaip ir kas tikrins į aplinką per kaminus išmetamus, vienas kenksmingiausių kancerogeninių medžiagų, dioksinus ir furanus.

Ar Kogen projektas – visų

Šiame ilgame procese bene viena aktyviausių Lazdynų bendruomenė iki dabar dėl statomos atliekų deginimo jėgainės Jočionių g. 13, Vilniuje, iki dabar neduoda ramybės politikams ir valstybės institucijoms. Į Seimą atėjęs lazdyniečių deleguotas Seimo narys Algis Strelčiūnas įsiklauso į rinkėjų reikalavimus dėl atliekų deginimo gamyklos statybų stabdymo ir aktyviai pasisako šiuo klausimu.

Jis nurodė, kad Lazdynų gyventojai yra surinkę net 1200 parašų dėl jėgainės statybos proceso stabdymo ir priminė, kad Danijoje ar kitose šalyse yra žymiai geriau išvystytas pirminis rūšiavimas. Pas mus į konteinerius patenka net tokios atliekos kaip baterijos, vaistai. O tai yra jau pavojingos atliekos ir joms turi būti užtikrinta, aukštesnė deginimo temperatūra, nei tie - 850°C, kurie numatomi dabar. Jis sukritikavo ir N. Rasburskio pateiktą, kaip gerai veikiančią, toje pačioje vietoje esančią mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą. Stovi ten prie konvejerio apie 20 moterų ir mėto atliekas tai į vieną, tai kitą pusę. O juk kaip buvo žadėta, kad visas rūšiavimo procesas bus automatizuotas ir sukurta pagal aukščiausias technologijas infrastruktūra. Lazdyniečiai ilgai kovojo dėl buvusios skandalingos UAB „Senovė“, kuri pavojingas medicinines atliekas turėjo deginti prie 1300°C, o degino tik prie - 750°C.

Atliekant poveikio aplinkai vertinimą gyventojai pateikė daugybę pasiūlymų ir komentarų, tačiau nei į vieną jų atsakyta nebuvo. Net į prašymą paaukštinti kaminą, kad tarša nesklistų arti gyvenamųjų rajonų, buvo atsakyta jog aukštas kaminas pakenks miesto kraštovaizdžiui. Visiškai neišspręstas transporto srautų klausimas ir pagaliau po ilgų ginčų tik dabar taršos matavimo stotelę numatyta perkelti prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, - kalbėjo A. Strelčiūnas.

Atliekų deginimo gamyklos statybai priešinasi ir Kauno miesto Dainavos, Kalniečių rajonų bei Kauno rajono Ramučių, Sergeičikų gyvenviečių gyventojai. Juos itin nuvylė skandalingai nuskambėjusi Kauno MBA veikla, kai prieš porą metų dėl čia vykdomos ūkinės veiklos artimiausių rajonų gyventojai kentėjo nuo smarvės. Todėl netiki UAB „Lietuvos energija“ skleidžiama informacija, kad šiuo kartu visa reikiama infrastruktūra bus užtikrinta ir aplinkiniai gyventojai dėl atliekų deginimo jokio diskomforto nejaus. Nors valdžios institucijų vis dar nėra išgirsti ir tinkamai įvertinti, jie nežada sustoti siekiant sau atkovoti švaresnę aplinką.

Teršalai virš žmonių galvų

Kauno kogeneracinės jėgainės statybos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad proceso metu susidaro ir į aplinką yra išmetama visa eilė kenksmingų medžiagų, kaip sieros dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, anglies monoksidas, vandenilio chloridas, vandenilio fluoridas, bendroji organinė anglis, kadmis, talis ir jų junginiai, stibis, arsenas, švinas, chromas, kobaltas, varis, manganas, nikelis, vanadis ir jų junginiai, amoniakas. Jėgainės veiklos metu sudeginus apie 250 tonų atliekų per stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius į aplinkos orą bus išmetama apie 600 tonų teršalų per metus. Pačios atliekų deginimo gamyklos išmetamas teršalų kiekis, neskaitant foninės taršos, ribinės vertės neviršys. Tačiau atliekų deginimo jėgainių išmetama tarša kiekvienais metais, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą kris ant gyventojų, ant daržų ir laukų taip pateks į maisto grandinę.

Vėlgi, pasistatėme milijonus kainavusius atliekų rūšiavimo įrenginius (MBA) su, taip vadinama, atliekų rūšiavimo technologija. Nors maisto, žaliosios ir kitos įvairios atliekos pirminėje grandyje, dar prieš rūšiavimą, yra sumaišomos, sutrinamos, suteršiamos ir visiškai nebetinkamos perdirbimui. Todėl taip „išrūšiuotos“ atliekos tinkamos tik sudeginti, o mes mokame padidintus mokesčius. Kiekvienam nelabai atliekų tvarkyme nusimanančiam piliečiui kyla klausimas kam statyti atliekų rūšiavimo įmones jei neveikia pirminė rūšiavimo grandis ir tos neaišku kaip išrūšiuotos, o greičiau tik supakuotos, atliekos vis vien yra deginamos arba išmetamos į sąvartyną. Tačiau gyventojai sumoka už viską.

Taigi, atliekų tvarkymo prioritetai ir žiedinė ekonomika palauks. Svarbiausia, nepavėluoti į skubantį traukinį, kuriame jau uždegta žalia šviesa atliekų deginimui ir su tuo susijusių interesų išsipildymui. Nors dar pereitą mėnesį, duodamas interviu 15min.lt, Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nurodė, kad Aplinkos ministerijos skaičiavimais, po 2030-ųjų tinkamų deginti atliekų kiekis gali būti nepakankamas ir jis asmeniškai sieks, kad atliekų deginimui pritrūktų dar anksčiau.

Neaišku kas galutinai laimės šį interesų grupių maratoną, tačiau aišku viena, kad vieninteliu garantu dėl skaidresnės atliekų tvarkymo politikos tampa visuomenė. Žinoma, jei ji nemiegos. Vyriausybė – taip pat, jei vadovautųsi ne laiko apribota, o tęstine valstybei naudinga politika.