aA
2019 m. vasario 21 d. portale DELFI buvo paskelbtas straipsnis „Jonas Koryzna. Kiek tiesos Kauno mero teiginyje, kad šilumą atpigino 25 procentais?“, kuriame paskelbta ši tikrovės neatitinkanti ir AB „Kauno energija“ reputaciją, viešąjį interesą bei žmonių teisę į teisingą informaciją pažeidžianti informacija.
"Kauno energija"
© DELFI / Rafael Achmedov

1. „Tačiau per pastarąjį laikotarpį sunku įžvelgti kokį nors šilumos kainų mažėjimą. Gal netgi atvirkščiai. Šilumos kainos augo.“

Teiginys neatitinka tikrovės. Vidutinė metinė šilumos kaina per laikotarpį nuo 2012 iki 2017 metų sumažėjo 38 proc. Tik 2018 metais dėl padidėjusios kuro kainos, palyginus su 2017 metais, ji tapo 3,3 proc. didesnė. Padidėjo nuo 4,83 ct/kWh be PVM iki 4,99 ct/kWh be PVM. Tačiau straipsnyje kalbama apie laikotarpius nuo 2012 ir nuo 2015 metų.

2. „Grafike parodytos šilumos kainos Kauno centralizuoto šildymo tinkluose, o taip pat gyventojų mokamos kainos per 2012–2018 metų laikotarpį. Šilumos kaina Kaune 2012–2018 metais.“

Grafike pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Nėra tokių atskirų duomenų, kaip „šilumos kaina“ ir „gyventojų mokama kaina“. Yra tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką kiekvieną mėnesį patvirtinama galutinė šilumos kaina vartotojams.

3. Kaip matoma iš grafiko, jame nurodoma 2018 metų kaina viršija 5 centus už kilovatvalandę.

Šie duomenys neatitinka tikrovės, nes vidutinė metinė šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke 2018 metais buvo 4,99 ct/ kWh be PVM.

Beje, šilumos kaina grafike nurodoma EUR/KWH (BE PVM). Paprastai, šilumos kainos nurodomos ct/kWk be PVM arba Eur/MWh be PVM.

4. „Per 2015 ir 2016 metų laikotarpį, dėl konkurencijos tarp nepriklausomų biokuro šilumos gamintojų toliau krentant šilumos kainoms, gyventojai už šilumą pradėjo mokėti brangiau nei tuo metu ji iš tikrųjų kainavo.“

Teiginys neatitinka tikrovės. Gyventojai už šilumą niekada nemokėjo brangiau, nei ji kainavo. Šilumos kaina visiems vartotojams nustatoma griežtai pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 (Žin. 2009, Nr. 92-3959)

5. „Todėl parodytame grafike tais metais šilumos kaina (rusvi stulpeliai) ir gyventojų mokama kaina už šilumą (mėlyna linija) išsiskiria.“

Teiginys neatitinka tikrovės. Nėra dviejų išsiskiriančių kainų.

6. „Gyventojai tais metais mokėjo 10–12 proc. brangiau negu kainavo jiems tiekiama šiluma ir permokėjo net 14,6 mln. eurų.“

Teiginys neatitinka tikrovės. Gyventojai brangiau nemokėjo. Šilumos kaina visada buvo ir yra nustatoma pagal Metodiką.

Straipsnyje minima vartotojų permoka – tai dėl kuro kainų ir įsigyjamos šilumos sąnaudų neatitikties vartotojams faktiškai taikytoje šilumos kainoje gautos papildomos pajamos, ką ir įvardija pati Komisija savo 2018-09-13 pranešime.

Taip pat šiame pranešime Komisija konstatuoja, kad šios, dėl įvykdytų investicijų ir dėl to sumažintų sąnaudų gautos papildomos pajamos, bus grąžintos vartotojams, mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais. Tokį gautų papildomų pajamų grąžinimo vartotojams arba negautų pajamų kompensavimo ūkio subjektui principą numato Metodikos 76 punktas:

„Jeigu ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per atitinkamą laikotarpį neatitiko ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu:

- teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, nei patirta sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti) kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos pajamų dedamąją, mažinančią šilumos kainą <...>;

- neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti) kompensuojamas ūkio subjekto naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, didinančią šilumos kainą.“

Kitaip tariant, tai yra normali, teisės aktais nustatyta tvarka, o ne koks nors piktnaudžiavimas, kaip tai bandoma parodyti.

7. „Šiuo metu yra grąžinta apie 18 proc. realaus įsiskolinimo.“

Teiginys neatitinka tikrovės. Jokio įsiskolinimo nėra (žr. aukščiau).

8. „Bet kai AB „Kauno energija“ tokį gyventojų pinigų grąžinimą savo tinklalapio matomiausioje vietoje pavadina „pasidalinimu“, tai jau tikrai labai ciniška. Kodėl neįvardinus tiesiog „skolos grąžinimu“ ir neatsiprašius už tokį tiesiog neleistinai ištęstą grąžinimo terminą.“

Nepagrįstas vertinimas. Net Komisijos patvirtinta Metodika šias lėšas įvardija kaip „gautas papildomas pajamas“. Pajamos yra uždirbamos. Bendrovė šias papildomas pajamas uždirbo įvykdžiusi daugybę investicijų į šilumos gamybos šaltinių atnaujinimą, biokuro katilų diegimą, vamzdynų atnaujinimą, procesų tobulinimą ir t. t. Net Komisija savo aukščiau minėtame 2018-09-13 pranešime pabrėžia, kad „2013–2017 m. AB „Kauno energija“ į šilumos ūkį investavo daugiau nei 52,2 mln. Eur, iš jų beveik 8,9 mln. Eur. – ES struktūrinių fondų parama.

Didžiausios investicijos atliktos rekonstruojant šilumos tiekimo tinklus ir didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį kuro struktūroje. Petrašiūnų katilinėje dujomis ir mazutu kūrenamas garo katilas buvo pakeistas dviem vandens šildymo katilais, kūrenamais biokuru, Šilko katilinėje įrengtas biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, rekonstruota Inkaro katilinė ir kt. 2018–2020 m. bendrovė planuoja įgyvendinti investicijų už 16,5 mln. Eur, iš kurių beveik 10 mln. Eur sumą ketinama skirti šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti.“

Taigi, pinigai, kurie straipsnyje įvardijami permokomis, yra bendrovės uždirbti. Tik sėkmingos ir efektyvios bendrovės veiklos dėka susidarė šios papildomos pajamos, kuriomis, vadovaujantis metodika, ji dalinasi su gyventojais. Kyla klausimas, ar bendrovei ateityje nereiktų taip sėkmingai ir efektyviai veikti? Ar išeina, kad bendrovė kritikos susilaukia už sėkmingą ir efektyvią veiklą, kurios nebūtų, jei ji nebūtų gavusi papildomų pajamų?

9. „O pažvelgus į grafike pateiktas dviejų pastarųjų metų kainas, matome, kad šilumos kainos augimo tendencija yra akivaizdi.“

Grafike pateikti duomenys neatitinka tikrovės (žr. 2 ir 3 punktus).

10. „AB „Kauno energija“ vis dar lieka skolinga gyventojams apie 12 mln. eurų.“

Teiginys neatitinka tikrovės. Bendrovė gyventojams neskolinga.

11. „Jeigu lyginsime didžiausius Lietuvos miestus, matysime, kad šiluma Kaune yra pati brangiausia.“

Teiginys neatitinka tikrovės. Pagal Komisijos 2019-02-11 paskelbtą šilumos kainų Lietuvoje statistiką, „Tarp penkių didžiųjų miestų vasario mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su sausio mėn., vasario mėn. AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 0,92 proc. (2019 m. vasario mėn., palyginus su 2018 m. vasario mėn., kaina didėjo 3,99 proc.), AB „Kauno energija“ vartotojams kaina didėjo 0,18 proc. (2019 m. vasario mėn., palyginus su 2018 m. vasario mėn., kaina mažėjo 2,31 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir AB „Šiaulių energija“ aptarnaujamiems vartotojams vasario mėn. šilumos kainos nesikeitė. Per metus Šiauliuose (2019 m. sausio mėn., palyginus su 2018 m. sausio mėn.), šilumos kaina didėjo 10,81 proc., Vilniuje – 9,91 proc. AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamiems vartotojams sausio mėn. šilumos kaina mažėjo 3,26 proc. (2019 m. vasario mėn., palyginus su 2018 m. vasario mėn., kaina didėjo 6,43 proc.)“.

Atkreipiame dėmesį, kad šilumos kaina nustatoma kiekvieną mėnesį pagal Komisijos patvirtintą Metodiką. Todėl teigti, kad kurio nors miesto gyventojai už šilumą moka daugiausiai arba mažiausiai, galima tik kalbant apie konkretų mėnesį, o ne apskritai.

Informuojame, kad straipsnyje išsakytais nepagrįstais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais bei nepagrįstomis prielaidomis buvo sumenkinta Bendrovė ir jos pasiekimai, pažeista jos dalykinė reputacija.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, už skelbiamos informacijos, taip pat ir gautos iš šaltinio, tikrumą ir teisėtumą atsako informacijos skleidėjas (rengėjas), todėl, prieš ją skleisdamas, skleidėjas (rengėjas) privalo įsitikinti jos tikrumu, o šiuo atveju, to nebuvo padaryta.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsniu ir visuomenės informavimo įstatymo 15 ir 44 straipsniais, reikalaujame per dvi savaites nemokamai paskelbti aukščiau nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Paneigimas turi būti paskelbtas tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, pažeidžianti Bendrovės reputaciją, informacija. To nepadarius, siekdama apginti savo teises, Bendrovė pasilieka teisę kreiptis į visuomenės informavimo priemonių veiklą prižiūrinčias institucijas ar teismą ir reikalauti atlyginti tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimu Bendrovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente VRK centrinė duomenų sistema patyrė trikdžių; nuolat atnaujinama (1679)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Stebuklui prilygusi išsigelbėjimo jūroje istorija įgavo kraupių detalių (1)

Kai ant plausto plaukęs Nathanas Carmanas buvo rastas jūroje, visi jo gailėjo. Tačiau dabar tikros...

Išskirtinis Godos Alijevos interviu jos naujuose namuose: atėjo laikas išgirsti tikrąją skyrybų istoriją (59)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

25 metai po Kurto Cobaino mirties – pilni sąmokslo teorijų ir baisių sutapimų

Sunku patikėti, tačiau prabėgo jau 25 metai nuo tada, kai būdamas 27-erių Sietle šį pasaulį...

Viena sėkmingiausių Lietuvos manekenių Dovilė Viršilaitė: žmogaus vidus daro milžinišką įtaką išvaizdai (21)

Apie šiandieninį mados ir modelių pasaulį kalbamės su vienu žinomiausių Lietuvos modelių...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (156)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Dargio ir Maurico diskusija apie krizę: atlyginimų augimas irgi gali tapti krize (47)

Jau kurį laiką yra diskutuojama apie artėjančią krizę, bet tikslių prognozių pateikti niekas...

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (120)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Praeityje rašytos Meghan Markle žinutės atskleidžia tiesą apie jos ir Harry pažintį: tai nebuvo nekaltas atsitiktinumas (18)

Senas Meghan Markle bičiulis ir viešųjų ryšių konsultantas Nickas Ede'as sako, jog...