Kitąmet Lietuvą pasieks daugiau nei 6 milijardai eurų kovai su pandemijos pasekmėmis. Esame kryžkelėje: tapti proveržį pasieksiančiu startuoliu ar prasiskolinusia ir šia diena gyvenančia ES vidutinioke.
Kaip atrodytų Lietuva, jei įspūdingą pinigų injekciją vertintume kaip ES verslo angelų investiciją į didelį potencialą turintį vienaragį? Pirmiausia, efektyvesnis startuolio valdymas ir investicijos į greitį. Radikali viešojo sektoriaus pertvarka, visas paslaugas perkeliant į virtualią erdvę, atidarant pasaulinio lygio duomenų ir IT centrus Lietuvoje ir partnerių šalyse. Save gerbiančio startuolio serveriai negali skęsti užtvindytuose rūsiuose.
Antra, akivaizdu, kad dosnūs investuotojai greitai pradės reikalauti grąžos, todėl privalu ne tik pravalgyti, bet ir įdarbinti gautus pinigus. Šalia jau įsitvirtinusio „fintech“ sektoriaus turi gimti nauji medicinos („medtech“), biotechnologijų ir inžinerijos sričių mokslo ir verslo centrai. Tai – brangūs projektai, bet juk pinigų mes turime.
Ir galiausiai, kiekviena save gerbianti kompanija rūpinasi savo darbuotojais. Turime unikalią galimybę savo švietimo sistemą orientuoti į informacines technologijas – nuo robotikos pagrindų iki dirbtinio intelekto. Dabartiniai moksleiviai turi būti pasiruošę ateities darbo rinkai ir naujoms, dar net neegzistuojančioms profesijoms. Kiekvienas 12 klasių baigęs moksleivis turi mokėti bendrauti bent trimis kalbomis – lietuvių, bent viena užsienio ir informacinių technologijų kalba.
Visgi, Lietuvos tapimas vienaragiu yra tik vienas iš kelių šios dienos kryžkelėje. Dabartinę Lietuvos valdžią labai vilioja ir pietų Europos pavyzdys, kuomet Portugalija, Italija ir Graikija gavusios didžiules paskolas taip ir nesugebėjo transformuotis. Jos vadinamos anaiptol ne vienaragiais, o gerokai mažiau tauriu gyvūnu, atsižvelgiant į šalių pavadinimų pirmąsias raides (PIG, lietuviškai – kiaulė).
Žarstydami lengvai gautus pinigus populistiniams pažadams be jokios loginės minties, mes tampame panašesni į šia diena gyvenantį išlaikytinį nei savo galva ir dviem žingsniais į priekį mąstantį startuolio kūrėją.
Šiandien kaip niekada taiklūs yra kažkada vieno kauniečio, vadovaujančio sostinės savivaldybei, pasakyti žodžiai apie valstybės politiką: „Pinigų yra, fantazijos trūksta.“ Po mažiau nei dviejų savaičių turėsime referendumą dėl valstybės fantazijos ir ambicijos. Spalio 11 d. rinkimuose spręsime, ar išjosime ant vienaragio į technologinį proveržį, ar eisime toliau šokti su paršeliais ant kaitraus pajūrio smėlio.