aA
915 Lietuvos piliečių yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Jų pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių sode, Jeruzalėje, o Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 asmenų, gelbėję žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Gyvybes gelbėjusių asmenų sąrašas plečiasi, sužinant vis naujų faktų apie to laikmečio gyventojus ir jų žygdarbius gelbstint žydus. Tačiau jų vardai ir nuopelnai lietuviams, deja, mažai žinomi – apie juos itin mažai kalbama istorijos vadovėlių puslapiuose, o ir atminimo ženklai šiems asmenims dažniausiu atveju simboliniai, atsirandantys ne valstybės valdžios institucijų, o visuomenės iniciatyva.
Kamilė Šeraitė
Kamilė Šeraitė
© Asmeninins albumas

Vienintelis didesnis pagarbos ir atminimo ženklas Vilniuje šiems iškiliausią tautinę pareigą vykdžiusiems Lietuvos didvyriams šiandien – tai šalia Maironio gatvės stūksantis Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva ir lėšomis įrengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje ateityje bus įamžinti Pasaulio tautų teisuoliai, gelbėję žydų gyvybę nacių okupacijos metais. Tačiau, kad dar gyvi išlikę Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai, kurių gretos kasmet tirpsta, sulauks jų didvyriškumą įamžinančio paminklo – vilčių lieka vis mažiau.

Tiesa, verta ir svarbu paminėti, kad vasario 17 d. vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta sprendimui tipinę atminimo lentą įrengti Pasaulio tautų teisuolės Stefanijos Ladigienės garbei ant pastato pažymėtu dešimtu numeriu Trakų gatvėje, Vilniuje. Ir nors tai atrodo menka smulkmena, turiu apgailestauti, kad šiai asmenybei atminimo lenta nebuvo įrengta anksčiau.

Apie žydus gelbėjusių lietuvių atminimo įamžinimą imta kalbėti prieš beveik du dešimtmečius. 2004 metų birželio 9 dieną rašytojas Icchokas Meras kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenę, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejų, žymius Lietuvos visuomenės veikėjus ir Lietuvos išeivius Izraelyje, inicijuodamas projektą „Žydų gelbėtojai – Pasaulio tautų teisuoliai“, kurio tikslas buvo Lietuvos žydų gelbėtojus pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Memorialinio instituto Jad Vašem bei Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus pastangomis daug žydų gelbėtojų Lietuvos piliečių Jad Vašem buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. „Yad Vashem“ apdovanoja tik pilnametystės sulaukusius žydų gelbėtojus, todėl Pasaulio tautų teisuolio vardo laureatų sąrašas kiek trumpesnis nei apdovanotųjų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Icchokas Meras tais pačiais 2004 metais kreipėsi į visus esamus, buvusius ir būsimus Lietuvos valdžios atstovus, visuomenės veikėjus ir geros valios žmones, kviesdamas vienyti pastangas, kad būtų pastatytas paminklas lietuviams, nacių okupacijos metais gelbėjusiems žydus. Tuo metu prašymas išgirstas nebuvo.

Visgi, praėjus šešiolikai metų – 2020 metų rugpjūtį – Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija, paskelbė atvirą architektūrinės idėjos konkursą žydų gelbėtojų įamžinimo paminkliniam objektui sostinės Onos Šimaitės gatvėje sukurti, kurio numatomas maksimalus paminklinio objekto ir sklypo bei prieigų sutvarkymo projektavimo paslaugų ir statybos biudžetas buvo 250 000 eurų.

Konkurso projektų pateikimas, turėjęs pasibaigti 2020 metų spalio 15 dieną, buvo pratęstas dar mėnesiui – iki 2020 metų lapkričio 17 dienos, o po to atsižvelgiant į konkurso sąlygų ir jų priedų tikslinimą, projektų pateikimo terminas buvo nukeltas dar kartą – iš 2020 metų lapkričio 17 dienos į 2020 metų gruodžio 4 dieną.

Paminklo žydų gelbėtojams Vilniuje konkursui idėjas pasiūlė net 14 autorių. Tačiau tarptautinės ekspertų komisijos, vertinusios konkurso idėjas, panašu, kad darbai neįtikino ir nugalėtojas išrinktas nebuvo.

Keistai atrodo ir tai, kad komisija rezultatų viešai nepaskelbė. Vienintelė įvykusi diskusija apie šio konkurso rezultatus (po kurios ir darau išvadą, kad konkursas laimėtojo neturi) įvyko po to, kai viena iš konkurso vertinimo komisijos narių savo socialinio tinklo profilyje „Facebook“ paskelbė įrašą nuogąstaudama, kad Lietuvoje vis dar nėra nacionalinio paminklo žydų gelbėtojams, o jų įamžinimo klausimas laikomas tik Lietuvos žydų bendruomenės prioritetu. Turbūt sutiksite, kad konkurso vertinimo komisijos narei būtų keista skelbti tokius įrašus, jei konkurso komisija būtų išrinkusi nugalėtoją, o ir Vilniaus miesto mero komentaras po paskelbtu įrašu tik patvirtino, kad konkurso nugalėtojo nėra.

Kokios priežastys buvo neišrinkti konkurso nugalėto, kol kas neaišku. Matomai komisija nusprendė, jog darbai neatitinka konkurso idėjos, jo turinio ar sąlygų. Sąlygų, kurios buvo tikslinamos komisijos narių bent keletą kartų.

Ir nors oficialių išvadų ir komentarų nėra – aišku, kad konkursas nugalėtojo neturi. Konkursas, kurio terminas buvo pratęstas du kartus, kuris sulaukė net keturiolikos autorių idėjų ir kurio sąlygas padėjo rengti visas būrys institucijų – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos žydų bendruomenė, žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos dailės muziejus.

Viliuosi ir tikiu, kad šio konkurso rezultatai ne pabaiga, siekiant įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą. Tačiau turime suprasti, kad atitinkamų sprendimų privalome imtis jau dabar, siekiant ne tik pagerbti, įamžinti ir aktualizuoti nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu žydų gelbėtojus nacių okupuotoje Lietuvoje, bet ir atkreipiant dėmesį į tai, kad dar gyvi Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai turi sulaukti jų didvyriškumą ir žmogiškumą įamžinančio paminklo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.0769

Top naujienos

D+Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Generolas prabilo ir apie patį blogiausią scenarijų: Aljansas apgins save, savo išlikimą ginklu (6)

Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo...

D+Edgaras Savickas

Pirmieji lietuviški NFT jau sulaukia dėmesio: patarimai sugalvojusiems investuoti (2)

Populiariausioje nekeičiamų žetonų platformoje „OpenSea“ galima rasti bent penkias lietuvių...

Savaitės pabaigai – galinga vėjo porcija (1)

Šeštadienio naktį vienam ciklonui iš Lietuvos pasitraukus, orai šiek tiek nurims, tačiau ramybė...

M.A.M.A 2021 apdovanojimuose išdalintos statulėlės: Jaručio triumfas ir padėka mylimajai bei „Kunigundos“ sėkmė (71)

Penktadienio vakarą Kauno „Žalgirio” arenoje nuaidėjo 11-oji M.A.M.A 2021 apdovanojimų...

Kėlinį Milane atsilaikęs „Žalgiris“ ir toliau šį sezoną lieka be pergalių išvykose (70)

Gerokai „nukraujavusiam“ Kauno „Žalgiriui“ (3-16) nepavyko nutraukti 5 iš eilės...

M.A.M.A tiesioginiame eteryje – netikėtas Luko Griciaus ir Naglio Bieranco bučinys bei žinutė, kurią pora siunčia tėvams (137)

Kauno „Žalgirio“ arenoje penktadienį nugriaudėjusių M.A.M.A apdovanojimų scenoje itin...

Socialinėje erdvėje – mįslingas vieno iš valstiečių lyderių pareiškimas (69)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narys Kęstutis Mažeika vėlų penktadienio...

Grupės „Dinamika“ narė Irma Jurgelevičiūtė: nespėsime sureaguoti, kai pradėsime vaikščioti pasiremdami lazdelėmis (47)

Penktadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstančiuose M.A.M.A apdovanojimuose galima sutikti...

Supykdė Griciaus ir Bieranco bučinio metu nusuktos kameros apdovanojimuose: atsitiktinumas ar homofobija? (32)

Kauno „Žalgirio“ arenoje penktadienį vykusių M.A.M.A apdovanojimų scenoje – itin karštas...

M.A.M.A 2021 apdovanojimų ceremonijai Erica Jennings pasirinko figūrą išryškinančią perregimo audinio suknelę (6)

Kauno „Žalgirio“ arena penktadienio vakarą tapo karščiausiu podiumu. Čia raudonuoju kilimu...