K. Starkevičius. Vienkartinio naudojimo valdininkai, arba ministrė niekada nekalta

Rugpjūtį su antrankiais buvo išvesdinta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (trumpiau – RRA) direktorė Rasita Kraujalytė–Noreikienė. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai jai ir vyriausiajam patarėjui Žilvinui Putramentui pareiškė įtarimus kyšininkavimu.

Priminsiu – šie valstybės tarnautojai sukūrė nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią vienai verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė apie 128 tūkst. eurų. Atlygį „geradariai“ pasiimdavo dovanų kuponais, kurie buvo iškeičiami į grynuosius pinigus. Valstybės tarnautojai (!), gavę dovanų kuponus, už juos įsigydavo prekių (pavyzdžiui, brangius kailinius), kurias vėliau grąžindavo, o už parduotuvėms sugrąžintas prekes gaudavo grynuosius.

Perkūnija iš giedro dangaus? Ministrė nieko nematė, negirdėjo, nežinojo? Tarkime, taip.

Tačiau šiemet sausio mėnesį žemės ūkio ministrei pasiūlius atsistatydinti iš pareigų pasitraukė pusmetį tedirbusi RRA vadovė Aldona Miliuvienė. Agentūra iš viešojo konkurso laimėtoju paskelbtos bendrovės planavo įsigyti 900 tonų miltų, kurių viena tona įkainota 600 eurų. Tuo tarpu tyrimas parodė, kad rinkoje tokių miltų tonos kaina svyruoja nuo 300 iki 320 eurų. Miltai turėjo pasiekti vargingiausius mūsų žmones už auksinę kainą. Gera ministrė – užuot pareikalavusi kelti baudžiamąją bylą pasiūlo tyliai parašyti prašymą ir išeiti „savo noru“.

Dar vienas skandalas sudrebino ir viceministro Viliaus Martusevičiaus kėdę – už dvigubai didesnę kainą prisidengiant „Sanitex“ etiketėmis paremta „Krekenavos agrofirma“, kurioje yra dirbęs ir jis pats. Kilogramą mėsos konservų, kuriuose ne mažiau nei 80 proc. kiaulienos, rinkoje galima įsigyti už 1,6 euro, vargstantiesiems jie pirkti už 3,2 euro. Konservuotų pupelių kaina rinkoje yra apie 0,89 euro, tačiau jos pirktos už kilogramą sumokant 2 eurus.

RRA buvo pasiryžusi permokėti už vienuolika iš šešiolikos varguoliams skirtų produktų. Dešimt iš jų jau nupirkti (išskyrus nelemtuosius miltus). Maisto produktų krepšelyje turi būti kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai. „Pagerinti“ konservai jau keliauja pas jų laukiančius žmones, tačiau ar negalėjo krepšelis būti pilnesnis, jei ministrė neapsimetinėtų nieko nežinojusi ir nebūtų protegavusi Kėdainių „kniaziaus“ bendrovės produkcijos?

Lyg šmėklos Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose struktūrose pasirodo ir kaip vėjo nupūsti be jokios atsakomybės išnyksta vienkartinių užduočių vykdytojai. Prisiminkime kad ir garsiąją alkotesterio istoriją, apstulbinusią ir prajuokinusią visą Lietuvą. Pakankamai promilių įpūtusi Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė pasitraukė iš pareigų savo noru, prašymą ministrei atsiųsdama elektroniniu paštu. Kam čia vargintis, jei reikaliukai jau sutvarkyti, kam reikia – sklypai „prakalti“, o biografija... Ką ten biografija, visi taip daro.

Būtent. Visi, pašaukti spec. užduotims vykdyti. Tokio „vienkartinių“ valdininkų konvejerio Lietuva valstybės tarnyboje dar nematė per visą atkurtos nepriklausomybės laiką.

Skandalų purtomoje Žemės ūkio ministerijoje V. Baltraitienė, pakėlusi galvą, gina save ir susikompromitavusius pavaldinius. Tačiau žmonės viską mato ir vertina. Racionaliausia išeitis ministrei – padėti premjerui ant stalo atsistatydinimo prašymą. Ir išeiti kaip visi „nekalti“ pavaldiniai – savo noru.