Vyriausybė patvirtino Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2015 metų veiksmų planą, kuriuo siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos Federacijos paskelbtų sankcijų.
Kazys Starkevičius
© DELFI / Audrius Solominas

Negalima tvirtinti, kad jame neatsižvelgta į kai kurias žemdirbiams pavojingas tendencijas: Žemės ūkio ministerija derėsis dėl leidimo pradėti intervencinius žemės ūkio produkcijos pirkimus su Europos Komisija (EK), inicijuos Informavimo ir pardavimų skatinimo programų tikslinių rinkų keitimą.

Taip pat numatoma pasinaudoti UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ teikiamomis garantijomis ir vėl atkurti palūkanų subsidijavimo priemonę žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Pagaliau iš Seimo stalčių ištrauktas seniai Kaimo reikalų komiteto narių Vytauto Kamblevičiaus, Broniaus Paužos ir mano parengtas Gyvūnų gerovės įstatymo dėl ritualinio skerdimo projektas. Pažadėta, kad Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos inicijuos Valstybės rezervo įstatymo pakeitimą dėl galimybės supirkti į rezervą greit negendančius mėsos ir pieno produktus, numatant jų realizavimo galimybes nevykdant viešųjų pirkimų.

Deja, daugelis šių priemonių seniai turėjo būti perėjusios ministerijų „filtrus“ ir Vyriausybės pateiktos Seimui, derinamos atitinkamose EK institucijose.

Rusija, neslėpdama neapykantos Lietuvai už savarankiško europinio vystymosi kelio pasirinkimą, nežinia kiek kartų keršijo sankcijomis – be jokių motyvų, tiesiog demonstruodama politines ambicijas. Mūsų valdžia iš to nepasimokė, atvirkščiai, kaip katinas Leopoldas sovietiniame filmuke siūlė „gyventi draugiškai“. Ir tik tada, kai embargas smogė visai Europos Sąjungai, susigriebta ieškoti rinkų ten, kur jau seniai prekiauja Vakarų valstybės. Vėlyvas prabudimas kainuos didelius pinigus, o kai kam iš politinės koalicijos rėmėjų ir valdžios „dvarui“ artimų verslininkų anaiptol neatneš žalos.

Pasigilinkime, kas naujajame Vyriausybės veiksmų plane kelia dviprasmiškų minčių. 

Valstybė prisiima pareigą padėti verslo atstovams ieškoti naujų rinkų. Tik kažkodėl pamiršta, kad Kinijos rinka seniai atrasta – man dar dirbant žemės ūkio ministru pasirašytos prekybos maisto sutartys ligšiol tebeguli „užkastos“ dabartinės valdžios popieriais. Dabar Ūkio ministerijai nurodoma... apmokėti dalį komerciniais pagrindais samdomų konsultantų, mokančių tam tikros šalies kalbą, išmanančių šalies specifiką ir padėsiančių Lietuvos verslininkams patekti į tos šalies rinką, paslaugų. 

Galima pagalvoti, kad mūsų valstybė neturi ambasadų užsienio šalyse arba jose dirba tik lietuviškai kalbantys diplomatai, atsakingi už prekybos ryšius. Ir darbuojasi jie ten nieko nesuvokdami apie šalies specifiką, nežinodami, ar tos valstybės piliečiai minta kokosų riešutais ir keptais skėriais, ar valgo ir mėsą, miltų gaminius, sūrius. 

Ne, tokio naivumo iš Vyriausybės nesitikėkime. Juk net ir krizinė situacija gali suteikti progą pasamdyti savus konsultantus, kuriems nebeužteko kėdžių valdiškuose postuose Lietuvoje.
Vyriausybės plane šia tema yra dar vienas įdomus teiginys: „Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ nuo šių metų rugsėjo mėnesio planuoja organizuoti projektą, kuris padės Lietuvos verslininkams įvesti lietuviškus gaminius į užsienio prekybos tinklus padedant užsienio prekybos agentams“.

Palikime nuošalėje sovietmečiu vyravusią retoriką „planuoja organizuoti“, nors planuoti ir organizuoti – anaiptol ne tas pats. Įdomesnė žinia būtų, kas bus tie užsienio agentai, kai visa Europos Sąjunga veržte veršis į tolimojo užsienio prekybos tinklus, kuriuose daugelio ES šalių prekių ženklai jau turi savo pirkėją.

Tačiau ir ne tai yra keisčiausia. Tiek Vyriausybė, tiek mūsų verslininkai, matyt, V. Putinu tikintys labiau negu pasaulio ekonomikos analitikais, užsimojo dovanoti eksporto skatinimo pinigus... Rusijai. 

Kas trečią litą, skirtą naujų rinkų paieškoms, Lietuvos įmonės žada panaudoti parodoms Rusijoje, kuri Ūkio ministerijos dokumentuose vis dar yra viena iš prioritetinių eksporto krypčių, praneša žiniasklaida.

Kaip numatyta Vyriausybės veiksmų plane, Ūkio ministerija padidino priemonės „Naujos galimybės“ finansuojamų projektų skaičių. Verslo atstovai buvo kviečiami papildomai teikti paraiškas, šiuo papildomu kvietimu bus paskirstyta 21,5 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų – šiam tikslui pavyko numatyti papildomą 7 mln. litų finansavimą. Pagal priemonę „Naujos galimybės“ bus finansuojamas įmonių dalyvavimas užsienio šalių tarptautinėse parodose ir mugėse. Kokių šalių?

Iš 311 paraiškų, pateiktų pagal šią ES paramos priemonę, 133 paraiškos, susijusios su dalyvavimu Rusijoje vykstančiose parodose. Į šią rinką veržiasi alkoholio ir alaus gamintojai „Italiana LT“, „Kupiškio alus“, „Volfas Engelman“, tekstilininkai – „Kauno Baltija“, „Omniteksas“, „Eustilija“, „Somnita“, dešimtys transporto ir logistikos, IT, reklamos įmonių. Yra net maistininkų – UAB „Rūta“ ir „Kauno grūdai“, taip pat farmacininkų, leidėjų, juvelyrų, kosmetikos gamintojų ir kt.

Kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas balandžio pabaigoje, kai Rusija sankcijų ES dar nebuvo paskelbusi. Tačiau rugpjūčio pradžioje Lietuvos verslo paramos agentūra įmones dar sykį apklausė, ar atsižvelgiant į Rusijos embargą ES pagamintiems maisto produktams (naujausiais duomenimis – ir tekstilės, buitinės aparatūros gaminiams) jos neplanuoja atsisakyti dalyvavimo Rusijos organizuojamose parodose. Nedalyvausiančios pareiškė tik UAB „Švenčionių vaistažolės“ bei leidykla „Alma Littera“.

Verslininkų įgeidžius išlaikyti ryšius su Rusija iki „geresnių laikų“ galima suprasti, bet kodėl už jų riziką turi mokėti valstybė? Mėtyti lėšas ten, kur nėra jokios perspektyvos, gali arba visiškai nemąstančios valdžios galvos, arba ir čia pasišildyti rankas siekiantys jų rėmėjai. 

Prisiminkime, kaip dosniai savo bendrovių reklama Lietuvos pieno perdirbėjai užpylė televizijos kanalą „Pervyj Baltijskij“, o šis atsidėkojo šmeižtais apie mūsų valstybę, niekinga V. Putino propaganda ir visuomenės kurstymu. Verslas yra verslas, bet ko tada lakstyti pas šalies vadovus ir reikalauti kompensacijų už savo pačių pasispęstus spąstus? Kam stengtis permesti patirtus nuostolius ant gamintojo – paprasto žemdirbio – pečių?

Negalima visų perdirbėjų sustatyti į vieną gretą – apdairesni, ypač pasiekę europietiškų gamybos standartų, Rusijos embargą sutiko kaip kasmet po du sykius pasikartojantį Kremliaus psichozės priepuolį. Tuo metu kai kurie „pieno karaliai“ siuntinėja pieno ūkiams ir kooperatyvams žinią apie nutraukiamas sutartis, praneša atgaline data mažinantys pieno supirkimo kainas iki 40–60, o mėsos perdirbėjai žemdirbiams mėsos kainą numušė iki 2 litų.

Labai nenorėčiau, kad išsipildytų mano jau išsakytas nuogąstavimas, jog šeimos ūkininkai rudeniop išskers galvijus, ir šitas jų sprendimas bus negrįžtamas, nes karvė – ne viščiukas, per tris mėnesius jos neužauginsi.

Tiesa, rūpestį dėl pieno ir mėsos tiekėjų padėties po Vyriausybės posėdžio išreiškė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Žurnalistams jis sakė, kad valdžia pirmiausia sieks padėti ne perdirbėjams, o gamintojams. 

Tačiau premjero žodžiai ir vėl kartoja tą pačią sovietiškai optimistinę Vyriausybės plano gaidą: „Toliau mes kreipsimės į Europos Komisiją dėl tam tikrų nuostolių padengimo iš Europos Sąjungos lėšų ir tikrai mes čia dirbsim aktyviai, tikiuosi, kad gausim lėšas, stengsimės išsiderėti“... Nei apie sumas, nei apie metodiką, kaip bus skaičiuojami gamintojų patirti nuostoliai, A. Butkevičius neužsimena. Žinoma, čia ne verslininkų dalyvavimas parodose Rusijoje, tikslių duomenų be Kalėdų vargu ar sulauksime – jei iš viso tokie bus paskelbti.

A. Butkevičius prieš rinkimus į kairę ir į dešinę švaistėsi garantijomis, kad maisto produktų perdirbėjams bus sumažintas PVM, bet kai atėjo laikas tai daryti gelbstint Lietuvos verslą, premjeras žengia pirmyn reitingų viršūnėmis, neatsigręždamas į teisėtą verslininkų pyktį, pamiršęs tą saldųjį PVM medų, kurį jau išnešiojo savos širšės.

Iš kanceliarinių pažadų „sukaltas“ Vyriausybės 2014–2015 metų veiksmų planas mažai vilčių teikia ir žemdirbiams, ir pirštus nudegusiems perdirbėjams, ir vežėjams. Nepradžiugino jis ir vartotojų. Nors žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlo organizuoti pilietinę akciją „Rinkis prekę lietuvišką“, maisto produktų kainos parduotuvėse „tūptelėjo“ tik tą porą dienų, kai nuo pasienio grįžo lietuviški pieno produktai su rusiškomis etiketėmis. Išbandymų valandą solidarumo ir vienybės, deja, užtenka ne visiems. Juolab jei tai skatinama tik pažadais ir šūkiais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vairuotojų laukia iššūkiai (3)

Antradienis bus sausesnis, debesų gretos praretės. Trečiadienį šalį pasieks krituliai, vietomis...

Lietuvė apsilankė Š. Korėjos restorane: net ir valgant skanų maistą sunku negalvoti apie režimą (126)

Žinau, kad rašydama šį straipsnį ir prisipažindama, kad sąmoningai nusprendžiau apsilankyti...

R. Vanagaitė išklojo, ką patyrė su politikais Maskvoje matė palūžusį V. Uspaskichą (234)

Autobiografinę knygą „Višta strimelės galva“ pristatanti rašytoja, viešųjų ryšių...

Kita A. ir M. Šedžių santuokos griūties pusė: ji jau kovą man pasakė, kad turi kitą (40)

Prieš kelias savaites viešumoje nuskambėjo žinia, jog griūva Andriaus ir Monikos Šedžių...

Latvių pasiekimas išjudino lietuvius: už mane daugiau uždirba net Panevėžio duobkasys feisbuke plinta kvietimas streikuoti (245)

Latvijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Latvij os ligoninė se dirbančių gydytojų...

Naudinga žinoti perkantiems NT: praktiniai patarimai (22)

Šiame straipsnyje kalbėsime apie pasirengimo nuomai etapą nuo objekto paieškos iki įsigijimo...

Tragiška avarija Vilkaviškio rajone: vairuotojas žuvo, keleivis sužalotas (14)

Vėlų pirmadienio vakarą, apie 22.20 val., Vilkaviškio r., kelio Vilkaviškis-Gražiškiai...

Išskirtiniai sostinės butikai: kokių vienetinių prekių ten galima rasti? (10)

Jaukiose sostinės senamiesčio gatvelėse yra įsikūrę daugybė butikų, kuriuose galima atrasti...

Ar gali būti, kad nuo sekso senstama? (33)

Panašu, kad taip. Išvadą, jog seksualinis aktyvumas turi įtakos senėjimo procesui, padarė...

Policininkai talkino slaptam detektyvui: klientus domino ne tik meilužių gyvenimas (19)

Dabar jau į pensiją pasitraukę du Vilniaus policininkai ne vienus metus galėjo talkinti...