Mes vis dar ginčijamės dėl buvusio pasaulio atributų – pilietybės, pavardžių rašybos ar gatvių lentelių. Tačiau pasaulis pasikeitęs ir tai, kas buvo svarbu 1950 m., dabar jau tėra tik prisiminimas.
Aštrėja konkurencija dėl žmonių
Iš 200 pasaulio valstybių, ketvirtyje jau gimsta mažiau kūdikių negu miršta žmonių ir tų valstybių sąrašas plečiasi. Tai pirmiausia ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Toks gyventojų populiacijos mažėjimas reiškia, kad nebepakanka žmonių norint išlaikyti gerovę ir palaikyti ekonominę plėtrą.
Išeitis, kurią renkasi tos šalys, yra paprasta – skatinti imigraciją. Dėl sparčiai senstančių visuomenių žmonių persikėlimo poreikis nuolat didėja, todėl didėja ir konkurencija tarp šalių. Labiausiai geidžiami imigrantai yra jau turintys darbo įgūdžių, išsilavinimą ir kultūriškai nuosaikūs. Lietuviai kaip tik yra patys geidžiamiausi imigrantai daugelyje šalių.
Konkurencija dėl protų ir darbo rankų kasmet aštrėja, nes senųjų pasaulio šalių visuomenės vis labiau sensta. Todėl šalys siekdamos privilioti naujų darbuotojų vis labiau nuolaidžiauja ir stengiasi ne sudaryti dirbtines kliūtis naujiems atvykėliams, bet priešingai panaikinti bet kokius trukdančius barjerus ypač kvalifikuotiems ir civilizuotiems atvykėliams.
Pilietybė prarado prasmę
Anksčiau tokie institutai kaip pilietybė apspręsdavo visą žmogaus gyvenimą, dabar priešingai jie nelemia nieko. Lietuvos pilietis laisvai gali gyventi Britanijoje, ten mokytis, dirbti, susilaukti vaikų, važiuoti atostogų, tarnauti kariuomenėje ir naudotis visomis teisėmis, kurias turi Britanijos pilietis.
Vyraujantį požiūrį į pilietybę parodė Izabelės Tobias pavyzdys – reikėjo kažkur popierėlio, kad ji pilietė, tai išgavo iš Prezidentės, bet jai tai tik popierėlis..
Lietuvoje mes ginčijamės ar apsunkinti gyvenimą vietos lenkams, ar sudaryti problemų savo pilietėms, kurios išteka už užsieniečių, ar atimti pasą iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Britanijoje, JAV ir kitose pažangiose valstybėse gvildenami kardinaliai priešingi klausimai – nesi vietinis ir nesupranti kalbos teisme ar valstybinėje įstaigoje, nieko tokio, atrasim vertėjus nemokamai, neaišku ką kalba policininkas, nieko tokio, jis išmoks lietuviškai.
Kai kurie politikai Vakaruose paburnoja dėl imigracijos, tačiau tai tik politiniai plepalai, kurie neišvirsta į veiksmus. Kasmet imigracijos srautai tik didėja. Štai Švedija kitąmet nusprendė neberiboti imigrantų iš Sirijos. Ar galime įsivaizduoti tokį sprendimą Lietuvoje, kur kilo nepasitenkinimas vos dėl keliolikos atvažiavusių sirų krikščionių? O gal švedai kvailesni nei mes?
Lietuva pralaimi konkurencinę kovą
Lietuva izoliuodama save XX a. pr. taisyklėmis yra kaip balta varna. Kitos šalys, žinoma, džiaugiasi Lietuvos atsilikimu ir vagia iš mūsų jaunus bei brangiai išmokintus žmones.
Britanija gali pasiūlyti pirmaujančius universitetus. Šiuo metu po Lietuvos gimnazijas zuja emisarai iš britiškų universitetų ir verbuoja geriausius moksleivius studijuoti Britanijoje. Norvegija gali pasiūlyti didelius atlyginimas. Agentai verbuoja ten vykti darbininkus, dar geriau taip brangiai lavintus gydytojus, medicinos seseris! JAV gali pasiūlyti saugumą - žaliosios kortelės suteikiamos absoliučiai daugumai lietuvių! O ką gali pasiūlyti Lietuva savo žmonėms? Pagrasinti, kad atims pilietybę?
Žiaurioje konkurencinėje kovoje Lietuvos valstybė pralaimi. Jau praradome ketvirtį savo bendruomenės, jeigu taip ir toliau, kils grėsmė lietuvių tautos egzistencijai, tai gal laikas permąstyti savo strategiją?
Puikus mums sektinas pavyzdys, šalies etalonas, kurios didesnė dalis gyvena užsienyje, yra Izraelis. Minimum pareigų, maksimum teisių. Kiekvienas žydas, nesvarbu kokia jo odos spalva, kiek jis tikrai žydas, kokia kalba jis kalba ar koks jo pasas, laukiamas Izraelyje ir bus sutiktas jau oro uoste. Tuoj pat gaus visas teises, taip pat ir pilietybę, ir net nesvarbu koks jo kraujas, svarbu, kad jis norėtų būti žydu. Izraelio strategija pasiteisino - sukurta klestinti super valstybė dykumoje tarp gausybės priešų. Nuolat kariaujantis Izraelis yra tris kart turtingesnė šalis už Lietuvą, o vidutinis darbuotojo atlyginimas siekia 8000 Lt.
Taigi kiek dar reikės, kad išvažiuotų tautiečių, kol mes nustosime ginčytis dėl prasmę praradusių atributų? Kiekvienas lietuvis kur jis bebūtų, galbūt šiandien jis supykęs ant Tėvynės, atitolęs, gal net nebekalba lietuviškai, gal turi pastabų savo šaliai, bet jo šalis visada turi jo laukti.