Net žurnalistas Edmundas Jakilaitis labai rimtai TV studijoje organizavo debatus, kaip bus sudaromos koalicijos ir porinkiminės sąjungos, matant tokias vertybes ir nuostatas. Tačiau baigėsi rinkimai, baigėsi ir pažadai, o koalicija buvo sudaryta žaibiškai, be jokių programinių diskusijų ir derybų.

Kaip jaučiasi rinkėjai? Jie apgauti, todėl nereikėtų stebėtis krentančiais Vyriausybės ir valstiečių partijos reitingais. Patys valstiečiai ir jų lyderiai sukėlė visuomenei lūkesčius, o dabar tie lūkesčiai sprogo. Nes visuomenė valstiečiais tikėjo! 2016 m. spalio 25 d. Aurimo Perednio „Žinių radijo“ laidoje į klausimą „Ar jūs tikite „valstiečių“ pažadų įgyvendinimu?“ „Taip“ atsakė 51,25 proc. balsavusių. Kiek tokių tikinčių būtų dabar?

Keli pažadai, kuriais valstiečiai laimėjo rinkimus, o iškart po jų, juos pamiršo.

1. Seimo nariai nebus ministrais. Atrodytų lengvai įgyvendinamas pažadas, bet štai Aurelijus Veryga, Bronius Markauskas ir pats Saulius Skvernelis labai lengvai užima abu Seimo nario bei Vyriausybės nario postus ir nė nemano ką nors keisti. Šis populistinis pažadas buvo bandymas įsiteikti visuomenei, kuri nelabai mėgsta Seimo narių. Praktikoje ministrai, kurie yra ir parlamentarai, gali tikėtis lengviau sutarti su savo frakcija, kai reiks Seime priiminėti įstatymus, tai greitai perprato ir valstiečiai.

2. Perkelti dvi ministerijas į Kauną. Dar vienas labai akivaizdus pažadas, tačiau, jau aišku, kad tai tebuvo priešrinkiminės kalbos. Seime surengus balsavimą, pažadukai valstiečiai tokį pasiūlymą atmetė. Pažadas jau galėjo būti pradėtas įgyvendinti, juo labiau, kad Kauno savivaldybė siuntė signalus, jog tokiam perkėlimui yra pasirengusi.

3. Energetikos ministerijos uždarymas. Iškart po rinkimų naujasis Premjeras su senuoju premjeru Algirdu Butkevičiumi pranešė, kad labai lengvai sutarė dėl Energetikos ministerijos uždarymo, taip taupant išlaidas valstybės valdymui. Praėjo pusmetis, ministerija toliau dirba ir galvoja apie plėtrą, o ne apie uždarymą. Siūlymas buvo populistinė kvailystė, tai nenuostabu, kad buvo tyliai pamirštas. Šiai ministerijai tenka labai daug strateginių valstybės uždavinių.

4. Valstybinės vaistinės. Vienas iš kontroversiškiausių ir skambiausių rinkimų pažadų, kad bus steigiamos valstybinės vaistinės. Rinkėjai šį pažadą išgirdo. Per rinkimų kampaniją daug kas kalbėjo, kad neatsakinga yra dalinti tokius pažadus, bet valstiečiai mušėsi krūtinėn, kad jau jie tai tikrai tą padarys.

5. Alkoholio monopolis. Dar vienas didysis pažadas, kuris jau pamirštas. Akcizai alui buvo pakelti, tačiau tai tikrai nėra tas pats, kas valstybinės monopolinės parduotuvės.

6. Regionų plėtros bankas. Vienas iš svarbiausių regioninės politikos instrumentų turėjo tapti „Lietuvos pašto“ pagrindu įkurtas valstybinis Regionų plėtros bankas. Nei dėl banko, nei dėl regioninės politikos nepasistūmėta nei per žingsnį.

7. Regioninė atskirtis. Kaip parodė rinkimų rezultatai, už valstiečius daugiausiai balsavo kaimiškieji rajonai, taigi kas gali būti svarbiau kaip atstovauti savo rinkėjus? Priešingai, pirmasis pusmetis pasižymėjo ypač sparčiu valstybinių institucijų uždarymu regionuose ir jokios, net mažiausios iniciatyvos, dėl regionų politikos. Valstiečiai regionuose uždaro bet kokius padalinius net energingiau nei bet kuri ankstesnė vyriausybė.

8. „Sodros“ įmokų sujungimas. Daug ginčytasi prieš rinkimus ir po rinkimų, daug įrodinėta ir žadėta, o kai pasirodė būsimosios mokesčių reformos planai, apie jokį įmokų sujungimą nei žodžio.

9. Mokesčiai pagal pajamas. Kai per rinkimų kampaniją būsimasis Ministras Pirmininkas įsismarkavęs piktinosi nelygiais mokesčių tarifais ir pažadėjo, kad visi mokesčius mokės pagal pajamas, darėsi net nesmagu už tokį neatsakingą kalbėjimą. Toks pažadas reiškė paprastą dalyką, kad bus panaikinti verslo liudijimai. O koks politikas, kokia vyriausybė Lietuvoje yra pajėgi panaikinti verslo liudijimus?

10. Mokesčiai draudikams. Valstiečiai plėtodami nelygių mokesčių temą, buvo pasakę, kad įves specialius mokesčius draudimo bendrovėms. Ar dar kas nors prisimena tokias kalbas?