aA
Turbūt dar nepasimiršo praėjusiais metais Seime vykusios aštrios diskusijos dėl naujojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo.
Kazys Grybauskas
Kazys Grybauskas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tiek būta nerimo, nuogąstavimų ir oponentų pasipriešinimo, neva naujasis įstatymas sumažins galimybę turėti daugiau žemės tiek vienam asmeniui, tiek susijusiems asmenims.

Įstatymas veikia nuo 2014 metų sausio 1 dienos, tad šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad ir Seime, ir spaudoje tvyrojęs nerimas nepasitvirtino.

Kas norėjo, žemės įsigijo, o pats įsigijimo procesas tapo daug aiškesnis ir skaidresnis. Kad didelių problemų įsigyjant žemę nėra, rodo ir jaunųjų ūkininkų, pateikusių paraišką gauti europinę paramą, skaičius. Jų buvo beveik 1,5 tūkst.

Tik labai gaila, kad net virš tūkstančio iš jų paramos taip ir negavo. O tai reiškia, kad jaunieji ūkininkai negalės realizuoti savo siekių arba juos įgyvendinti galės tik iš dalies.

Vadinasi, Žemės ūkio ministerija turi labai rimtai pagalvoti apie paramos priemonių efektyvumą ir atlikti rimtą analizę, siekiant išsiaiškinti ko mūsų žemdirbiai siekia, kokie jų norai ir lūkesčiai.

Neseniai buvo skelbta galimybė teikti paraiškas ES paramai gauti naujų miškų įveisimui. Deja, paramai gauti kreipėsi per pus mažiau gyventojų, nei buvo planuojama tokios paramos suteikti. Tai rodo, kad kažkur taip pat perlenkiama lazda.

Arba neįmanoma išpildyti sąlygų, arba žmonėms tai neapsimoka. Mišką reikia auginti labai ilgą laiką ir jei parama nežymi, tai žmonėms labai nesunku susiskaičiuoti ar verta šia veikla užsiimti.

Priėmę naująjį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, žemės ūkio reformoje įnešėme daugiau skaidrumo, nes visa informacija apie parduodamą privačią žemę tapo vieša ir prieinama. Tačiau problemų su žemės nuoma, tiek valstybinės, tiek privačios, dar liko.

Nėra privačios žemės nuomos sutarčių apskaitos, ne visada sudaromos rašytinės sutartys arba žemė perleidžiama dirbti panaudos pagrindais.

Aišku, kad taip išvengiama ne tik mokesčių. Ministerija nesugebėjo užtikrinti, kad valstybinės žemės ūkio žemes galėtų nuomoti bendrovės ir ūkininkai, kurie patikėjo, kad jiems įsigijus papildomai gyvulių, bus sudarytos galimybės išsinuomoti žemės iš valstybės.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas įstatymu apibrėžė, kad iki šių metų kovo 1 dienos piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, gali pakeisti ją lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti.

Tikėjausi, kad tas procesas bus greitesnis ir daugiau žmonių pasirinks tokį kompensavimo būdą, deja, iki šio laiko pasirinko tik virš 2 tūkst. buvusių savininkų. Iš jų tik 901-am yra suprojektuoti sklypai, nors pasirinkimui galimybės tikrai buvo didelės.

Ir tokiuose rajonuose, kaip Vilniaus, kur virš 5400 ha yra dar visiškai laisvų rezervuotų miškų, nebuvo suprojektuotas nė vienas sklypas grąžinti buvusiems savininkams mišku už turėtą žemę. Analogiška situacija yra Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Zarasų rajonuose, kur yra beveik 31 tūkst. ha miškų.

Manau, kad kompensacija miškais vyksta per lėtai, o Nacionalinės žemės tarnybos skyriai padarė tikrai ne viską, kad šis procesas paspartėtų.

Taip pat sunkiai sekasi nuosavybės teises atkurti už kaimo gyvenamosiose vietovėse turėtą žemę – per metus tik 1252 miško sklypai suprojektuoti ir šiek tiek daugiau suprojektuota perduoti patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms – 12 tūkst. 135 ha, bet perduota tik 35 sklypai trims urėdijoms – 2 tūkst. ha, iš esmės Vilniaus miesto miškai.

Tai jei mes tokiais tempais ir toliau vykdysim žemės reformą, tai tikėtis proceso pabaigimo greitai nerealu. Likusiems rezervuotiems miškams privatizuoti turėtų būti rengiami aukcionai, valstybė gautų papildomų lėšų, iš kurių būtų galima tęsti reformą ir padaryti kitus darbus, susijusius su žemės klausimais.

Kiek valstybė turės praradimų, net ketvirtį amžiaus neišsprendus rezervuotų miškų likimo, nesunku paskaičiuoti. Man nesuprantama pasyvi Aplinkos ministerijos pozicija, kuri atsakinga ir už rezervuotų miškų likimą.

Turi būti paspartinti žemės ir miškų grąžinimo klausimai. Reikia paraginti ir savivaldybes, kad formuotų sklypus, nes gero požiūrio į buvusią nuosavybę tikrai trūksta.

Procesas užsitęsė, gyventojų problemos dėl jų turėtos žemės atgavimo dar taip ir neišspręstos. Deja, problemų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose institucijose dar daug.

Pastaruoju metu padaugėjo skundų, ypatingai miestuose, kad kai kurie klausimai sprendžiami be jokios logikos. Paminėsiu vieną, sakyčiau, absurdišką ukmergiškių šeimai nutikusį turėtos žemės Palangoje grąžinimo atvejį.

Šeima Palangoje turėjo 89 arus. Savivaldybė suformavo jiems 33 sklypus Palangoje, tinkančius namų statybai. Tačiau visuose šiuose sklypuose šeimai teko tik po keturis arus, o bendrasavininkių – 311.

Vien tik teisinė registracija kainavo beveik 1000 eurų. Ką daryti su šia žeme, kas prižiūrės šiuos sklypus, kas atsakys už sustabdytą miesto plėtrą? Man tai panašu į pasityčiojimą iš žmonių.

Ar projektuojančios organizacijos pasitelkia logiką, ar tai tik dokumentų ruošimas vien tam, kad paimti „gražius“ pinigėlius? Metodika, kuri tiko prieš dvidešimt metų, beviltiškai paseno, o Nacionalinė žemės tarnyba vietoj žemės reformos darbų spartinimo, paskendo tarpusavio ginčuose, įvairiuose skandaluose.

Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, numato svarstyti, kaip vykdomi įstatymai žemės ir miško grąžinimo klausimais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nerimas dėl koronaviruso pavojaus auga: kai kuriuose skyriuose – pacientų apgultis (179)

Ar Lietuva pasiruošusi, jeigu mūsų šalyje būtų nustatytas koronavirusas ? Laidoje „ Delfi...

Po kruvino incidento – slaptas tyrimas dėl „pupytės“ vyro: aiškėja naujos aplinkybės (5)

Po kruvino incidento Alytaus pataisos namuose , kai, įtariama, buvo sužalotas bausmę dėl didelio...

Karantinui uždarytame viešbutyje Tenerifėje – trys Lietuvos piliečiai (1)

Vasario 24 dieną pietinėje Tenerifės dalyje esančiame viešbutyje „ H10 Costa Adeje Palace “...

Kaune blogai pasijutus iš Italijos grįžusiam vilkiko vairuotojui, iškviesti medikai koronavirusas įtariamas jonaviškiui (297)

Antradienio rytą į Kaune įsikūrusius muitinės sandėlius iš Šiaurės Italijos grįžęs vilkiko...

Susirūpinkite, jei po automobiliu liko bent lašas tepalų – bauda gali gerai patuštinti kišenę (11)

Akylesnis praeivis nesunkiai pastebės, kad stovėjimo aikštelėse, ant kelio, šaligatvių, kur bent...

TS-LKD paskelbė preliminarų vienmandatininkų sąrašą: jame ir Landsbergis, ir Šimonytė papildyta 18:29 val. (188)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė preliminarų kandidatų...

Bakas: informacija, kurią aš pateikiau teisėsaugai, susijusi su teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (4)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK ) pirmininkas Dainius Gaižauskas po...

Audra pajūryje pažėrė staigmeną: Kopgalyje atsivėrė betoninės statinės (1)

Kiekviena stipresnė ar ilgiau trunkanti audra pajūryje pažeria įvairiausių staigmenų....

Medicininės kaukės Lietuvoje baigiasi: likusias parduoda 10 kartų brangiau, perpardavinėtojai užrašinėja į eiles (268)

Dėl koronaviruso sukelto nerimo Lietuvos vaistinėse nebeliko medicininių kaukių, nors...

Ramūnas Bogdanas. Lietuvą gelbėja skaitymas? pamąstymas po Vilniaus knygų mugės

Vilniaus knygų mugė vyksta jau 21-erius metus, ir galo nesimato. Nuo kelių LITEXPO salių ji...

|Maža didelių žinių kaina