aA
Neseniai pasirodę keli straipsniai viešojoje erdvėje, atskleidė tai, kas seniai yra vieša paslaptis – su Kauno miesto mero šeima siejamo verslo aktyvų dalyvavimą savivaldybės įmonių veikloje. Nors tokie faktai gali simbolizuoti ne visai demokratinius procesus, vykstančius Kaune, šiame straipsnyje pasistengsiu nuo to atsiriboti. Noriu kalbėti apie praktinę dalykų pusę – atidžiau pasižiūrėti į Kauno miesto savivaldybės valdomas įmones, ir kaip jų veiklos efektyvumas veikia kauniečių kasdienybę.
Jurgita Šiugždinienė
© Organizatorių nuotr.

Lietuva tik prieš dešimtmetį pradėjo įgyvendinti valstybės valdomų įmonių pertvarką ir vienas svarbiausių tikslų buvo siekis užtikrinti šių įmonių valdymo nepriklausomumą ir profesionalumą bei atskirti reguliavimo ir paslaugų teikimo funkcijas. Noriu priminti, kad šiandien valstybės valdomos įmonės į biudžetą sumoka dvylika kartų daugiau nei 2009 metais, kuomet buvo pradėta įgyvendinti reforma. Buvo įsteigtas valstybės valdomų įmonių (VVĮ) Valdymo koordinavimo centras, kuris rūpinasi VVĮ skaidrumu, valdymo efektyvumu ir kolegialių valdymo organų nepriklausomumo užtikrinimu, vykdo stebėseną, dalinasi gerosiomis praktikomis.

Tačiau gerosios praktikos ne visada pasiekia savivaldybes.

Visoje Lietuvoje savivaldybės susiduria su nemenku iššūkiu – derinti nenutrūkstamą viešųjų paslaugų gyventojams teikimą ir gauti iš šias paslaugas teikiančių įmonių pakankamą grąžą. Geroji užsienio šalių praktika rodo, kad įmonės, kurių teisinė forma leidžia siekti pelno, turėtų ir būti pelningos, užtikrinant veiklos efektyvumą.

Tačiau, skaidrumas ir nuolatinė atskaitomybė visuomenei yra labai svarbu – negali būti net sudaryta viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybė. Tam, kad būtų pasiektas optimizavimas ir efektyvumas, yra reikalingi nepriklausomi ir profesionalūs įmonių kolegialūs organai, kurių kompetencija leistų užtikrinti efektyvų įmonės valdymą ir tuo pačiu balansą tarp gyventojų gerovės ir grąžos savivaldybei.

Savivaldybės įmonių valdybose nepriklausomų narių praktiškai neliko?

Neseniai paviešintas portalo DELFI tyrimas atskleidė, jog Kauno miesto mero sūnaus įmonė laimi viešuosius pirkimus savivaldybės įmonėse, o „Kauno energijos“ kolegialiuose valdymo organuose, tai yra – stebėtojų taryboje – visiškai nėra nepriklausomų narių (pagal 2015 m. birželio 17 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 631 tokių privalo būti ne mažiau kaip pusė) – jie visi arba priklauso visuomeniniam judėjimui „Vieningas Kaunas“, arba yra darbiniais santykiais susiję su „Vičiūnų“ įmonių grupės įmonėmis. Net du iš penkių valdybos narių yra „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovaujantys darbuotojai. Tai gali kelti pagrįstų abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo.

Pasižiūrėjus, kas valdo kitas savivaldybės įmones, kuriose formuojama valdyba – situacija analogiška. Peržiūrėjau keturių Kauno miestui priklausiančių savivaldybės įmonių valdybas („Kauno vandenys“, „Kauno švara“, „Kauno autobusai“, „Stoties turgus“), ir matau, kad situacija yra labai panaši į „Kauno energijos“. Tai nėra nepriklausomi kolegialūs valdymo organai – visose keturiose įmonėse bent trys iš penkių narių yra „Vieningo Kauno“ arba „Vičiūnų“ įmonių grupės darbuotojai.

Akivaizdu, kad net ir labai kompetentingas ir profesionalus „Vičiūnų“ įmonės grupės, priklausančios mero šeimai, teisininkas, finansų ar administravimo vadovas negali būti traktuojamas kaip nepriklausomas savivaldybės valdomos įmonės kolegialaus organo narys. Taip teigia ir Vyriausybės nutarimu Nr. 631[1] patvirtintas Atrankos aprašo II skyriaus 9 punktas, kuriame teigiama, kad kandidatas į kolegialaus organo narius: „turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas“.

Ar Kaune nebėra patyrusių verslininkų?

Nepanašu, kad Kauno miesto savivaldybė laikosi aukščiau nurodyto įstatymo. Iš to gali kilti daug klausimų ir dėl komunalinių paslaugų kainų, ir dėl finansinės grąžos savivaldybei.

Toks įspūdis, kad Kaune savivaldybės įmonių nebėra, yra tik „Vičiūnų“ įmonių grupės ir „Vieningo Kauno“ narių valdomos įmonės. Ar Kaune nebėra nepriklausomų, patyrusių verslininkų? Ar visi geriausi dirba „Vičiūnų“ įmonių grupėje? Man labai keista, kad šių klausimų nekelia asocijuotos Kauno verslo ir pramonės struktūros, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse.

Sakysite – „svarbu įmonės dirba pelningai“. Vis dėlto, tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo puiku, atidžiau pažiūrėjus gali kelti nemažai klausimų.

Prieš kelias dienas „Kauno dienoje“ pasirodė straipsnis „Kauno miesto savivaldybės įmonės dirba efektyviau už Vilniaus“. Tokia antraštė paremta tikrai džiugiu faktu, kad finansinė savivaldybių įmonių grąža yra didžiausia Kaune. Vadinasi, Kauno įmonės daugiausia pinigų įnešą į savivaldybės biudžetą.

Finansinė grąža savivaldybei labai svarbu, bet dar svarbiau žinoti kur ta grąža nueina ir kokią kainą kauniečiai moka už komunalines paslaugas. Vertinant savivaldybės įmonių efektyvumą svarbu, ar kauniečiai patenkinti savivaldybės įmonių teikiamų paslaugų kokybe ir kaina? Ar Kaunas, būdamas antras Lietuvos miestas ir jau vien dėl skalės ekonomikos turėdamas puikias galimybes užtikrinti geros kokybės ir kainos paslaugas, tikrai yra toks draugiškas kauniečių kišenei?

Visi sprendimai – vienose rankose

Kauno miesto Taryba yra vienos daugumos rankose ir ta pati dauguma kontroliuoja kolegialius savivaldybės valdomų įmonių organus. Dar daugiau – Kauno merui ir jo sūnums, kurie taip pat yra savivaldybės tarybos nariai, priklausančios „Vičiūnų“ įmonių grupės darbuotojai sudaro daugumą „nepriklausomų“ narių savivaldybės valdomose įmonėse. Tai reiškia, kad svarbūs įmonių valdymo sprendimai yra vienose rankose. Sprendžiama ir dėl kai kurių komunalinių paslaugų kainų, dėl atlygio ir dėl tanjemų[2], kurie gali būti išmokami įmonės kolegialių organų nariams. Susidaro akivaizdi viešųjų interesų konflikto regimybė ir didžiulė skaidrumo problema.

Jeigu tai būtų privati įmonė, savininkas ar jo pasamdytas vadovas priimtų visus sprendimus ir šių sprendimų pasekmės tiesiogiai veiktų savininko kišenę. Tokiu atveju, gyventojai, turėdami tikrai didelį pasirinkimą, patys renkasi pirkti „Viči“, „Liūtuko“ ar kitus koldūnus. Kitaip yra su komunalinėmis paslaugomis – tiekėjo pasirinkti gyventojas negali. Būtent todėl šių įmonių valdymas turi būti maksimaliai efektyvus ir skaidrus, o siūlomų paslaugų kainos ir kokybės santykis – optimaliausias.

Komunalinių paslaugų kainos nedžiugina

Man kaip Kauno gyventojai, kyla pagrįstų klausimų, ar Kauno savivaldybės įmonės yra valdomos taip jau gerai?

Paanalizavus komunalinių paslaugų kainas situacija nedžiugina. Pavyzdžiui, vandens ir nuotekų vidutinė kaina Kaune 1,35 eur m3 (mažiausia moka vilniečiai 1,10 eur m3). Šilumos kaina geriausia Klaipėdoje ir Šiauliuose, Kaunas – per vidurį – mokame 3,84 ct/kwh. Spalio mėnesį prognozuojama, kad kaina bus – 4,15 ct/kWh (reikia įvertinti ir tai, kad per pastaruosius penkerius metus šilumos kaina visoje Lietuvoje krito beveik 30 proc.). Komunalinių atliekų kaina Kaune – viena didžiausių Lietuvoje – 47,97 eurų per metus. Tuo tarpu, tauragiškiai moka tik 38 eurus per metus.

Finansinė savivaldybės įmonių grąža nemaža, bet kainos už komunalines paslaugas – atitinkamos. Pagrįstai galima kelti klausimą, ar įmonės valdomos tikrai efektyviai? Kur nukreipiama finansinė grąža?

Kol kas, tai tik klausimai, kurie kyla stebint esamą situaciją savivaldybės įmonių valdyme, tačiau kai veikloje trūksta skaidrumo ir svarbių įmonių valdymas yra vienose rankose, jie neišvengiamai prašosi atsakymų.



[1] Valstybės ir savivaldybių turto disponavimo įstatymas yra išaiškintas 2019 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 631.

[2] Tai įmonės valdybos ar stebėtojų tarybos premijavimas metinėmis išmokomis iš uždirbto pelno.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
4.5263

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (255)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (814)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Rekordinė šiluma tęsis: temperatūra sieks 20 laipsnių, tačiau pravartu nepamiršti ir skėčio (2)

Šiandien orai Lietuvoje vėl keičiasi. Sausasis anticiklonas traukiasi į rytus, o iš...

Vilniuje „Mercedes“ susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu, medikės išvežtos į ligoninę nukentėjo ir greitosios vairuotojas (9)

Antradienio vakarą, apie 22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties parduotuve „Topo Centras“,...

Per pridėtą laiką išplėštos lygiosios su Švedija garantavo ispanams vietą Europos čempionate

2020 metų Europos futbolo čempionate vietą užsitikrino Ispanijos rinktinė. Atrankos rungtynėse...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (89)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (48)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama (29)

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...