aA
Investuotojų traukos taškas, sparčiausiai augantis Lietuvos miestas, modernus industrinis regionas – būtent tokiais apibūdinimais viešojoje erdvėje vis dažniau pristatomas Kaunas. Laikinoji sostinė jau seniai atsikratė pašiepiančios benzino kolonėlės tarp Vilniaus ir Klaipėdos etiketės. Ir yra pajėgi siekti kur kas didesnių ambicijų.
Jurgita Šiugždinienė
© KTU archyvo nuotrauka

Pastaraisiais metais miestas iš tiesų atsidūrė investuotojų radare. Pernai ir šiemet apie ketinimus kurtis Kaune paskelbė per 15 užsienio įmonių, tarp kurių – pasaulyje puikiai žinomi ir vertinami vardai. Šios investicijos reiškia ir naujas darbo vietas (jų planuojam sukurti daugiau nei 10 tūkst.), papildomas įplaukas į miesto biudžetą bei rimtą indėlį į tolesnį jo vystymąsi. Tai reiškia ir didesnius atlyginimus, kurių augimą lemia investicijos į aukštos pridėtinės vertės gamybą. Tad ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, svarbiausia laukianti užduotis – šį pagreitį išlaikyti ir dar labiau sustiprinti bei paversti kapitalu, kuris Kauno klestėjimą užtikrintų ne tik artimiausius ketverius, bet ir ateinančius dešimt ar dvidešimt metų.

Infrastruktūra ir kompetencijos – pranašumai, kuriuos reikia išnaudoti

Amerikos konsultacijų bendrovės „A. T. Kearney“ ekspertų teigimu, ekonominės plėtros inkubatoriumi mieste galinčiai tapti ekosistemai išplėtoti būtini šeši pagrindiniai elementai. Pirmasis jų – pasiekiamumas ir infrastruktūra. Šiuo požiūriu Kaunas tikrai išskirtinis. Miestas įsikūręs pačiame Lietuvos viduryje, šalia svarbiausių transporto arterijų sankirtos, pašonėje turi greičiau nei per pusvalandį iš miesto centro pasiekiamą tarptautinį oro uostą, o įgyvendinus projektą „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė miestą tiesiogiai sujungs su Šiaurės bei Vakarų Europa. Kauno gyventojai bei svečiai taip pat gali naudotis vienu sparčiausių pasaulyje viešuoju internetu.

Kompetencijų centras atsirasti gali tik ten, kur ugdomi talentai bei vystomos technologijos. Beje, ir čia Kaunas savo ambiciją gali pagrįsti realiais pajėgumais bei žmogiškojo kapitalo ištekliais. Daugiau nei pusė kauniečių turi aukštąjį išsilavinimą, mieste studijuoja apie 27 tūkst. studentų, apie 60 proc. miestiečių yra darbingo amžiaus. Kaunas nuo seno garsėja kaip akademinis miestas, turintis visą kvalifikuotų inžinerijos specialistų rengimo grandinę (stiprus technologinis universitetas, technikos kolegija ir profesinio mokymo centras), inovatyvių sprendimų bei naujų žinių kūrimui būtiną infrastruktūrą bei kompetencijas, sutelktas integruotuose verslo, mokslinių tyrimų ir studijų centruose „Slėnis“ ir „Nemunas“. Be to, įveiklinant miesto intelektualinį kapitalą, intensyvinant privataus ir akademinio sektoriaus bendradarbiavimą, mieste galėtų įsikurti bent keli europiniai mokslinių tyrimų ir plėtros centrai.

Būtina aiški specializacija ir palanki investicinė aplinka

Dar vienas svarbus veiksnys, kurį pabrėžia ekspertai – kryptinga strategija ir prioritetinių sektorių identifikavimas. Kauno vardas jau dabar žinomas dirbantiesiems automobilių komponentų, informacinių technologijų, sveikatos ir maisto technologijų, aviacijos inžinerijos srityse, mieste kuriasi šias veiklas vystančios įmonės. Šios sritys yra miesto išskirtinumas, jo konkurencinis pranašumas, tad į tolesnį nuoseklų jų vystymą, naujų įmonių pritraukimą, visos vertės grandinės sukūrimą turėtų būti orientuota ir Kauno ekonominės plėtros vizija.

Kaunas savo galimybes tapti kompetencijų centru dar labiau padidins, jei sugebės užtikrinti tinkamą investicinę aplinką. Pozityvų miesto požiūrį į verslą turėtų lydėti lanksti mokestinė politika, „liekna“ administracija, sudaranti sąlygas visas reikiamas paslaugas gauti naudojantis vieno langelio principu. Besikuriantis verslas taip pat vertina galimybes gauti kapitalo ir finansavimo. Šiam poreikiui patenkinti miestas gali pasiūlyti įvairius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, bendras investicijas (kai valstybės ir verslo lėšomis bendrai finansuojamos bandymų laboratorijos ar bendrai naudojami gamybos įrenginiai) ar pagalbą pritraukiant privatų kapitalą (bendradarbiaujant su verslo angelais, rizikos kapitalo bendrovėmis, privataus kapitalo fondais, kurie prisidėtų plėtojant prioritetinius sektorius ar remtų ten besikuriančias įmones).

Smulkaus ir stambiojo verslo simbiozė

Technologijų centrai klesti ten, kur sėkmingai veikia mažos ir vidutinės įmonės, tad jų kūrimuisi ir augimui palankių sąlygų sudarymas turėtų būti ne mažiau svarbiu prioritetu miestui nei didžiųjų užsienio investuotojų pritraukimas. Skaičiuojama, kad ten, kur greta stambiųjų korporacijų klesti smulkusis ir vidutinis verslas, darbo vietų skaičius auga keturis kartus, o sukuriamas bendrasis vidaus produktas – net šešis kartus sparčiau. Be to, didiesiems investuotojams svarbu užsitikrinti aukštos kokybės ir patikimų vietos tiekėjų tinklą, kurį dažniausiai sudaro vietos mažosios ir vidutinės įmonės bei žemesnės grandies tarptautinės bendrovės. Mažų ir vidutinių įmonių kūrimąsi ir jų integraciją į besikuriančio kompetencijų centro veiklą skatina įvairios priemonės, tarp kurių – jau minėtos verslo angelų programos, specialios šioms įmonėms skirti finansavimo mechanizmai ar paslaugos, parama verslo vystymui.

Tad esmines sąlygas tapti technologijų centru Kaunas neabejotinai turi, svarbu jas maksimaliai išnaudoti, imtis priemonių pastiprinti kiek silpnesnes ekosistemos grandis. Tai – aiški terpė vietos valdžios lyderystei, visų pirma bendram tikslui įgyvendinti telkiant svarbiausias interesų grupes (verslą, mokslo institucijas ir viešąjį sektorių) bei kuriant efektyvią jų bendradarbiavimo platformą.

Pavyko kitiems, galime ir mes

Kaip tik tokios užduoties dar prieš keletą metų ėmėsi Luveno miestas Belgijoje, inicijavęs projektą „Luven MindGate“. Projekto tikslas – sutelkti jau turimą potencialą bei įgyvendinti proveržį sveikatos, aukštųjų technologijų ir kūrybinių industrijų srityje. Jį įgyvendinti bendromis pastangomis ėmėsi 29 akademines, mokslo institucijos, verslo kompanijos ir miesto valdžia. Tokia viešojo, privataus sektoriaus ir mokslo partneryste grindžiama iniciatyva siekiama, kad miestas taptų aukščiausio lygio mokslininkų, talentų, antreprenerių, investuotojų ir tarptautinių lėšų traukos vieta. Partneriai į šį projektą trumpuoju laikotarpiu įsipareigojo investuoti daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

Kad didelio masto proveržį galima pasiekti tinkamai išnaudojant turimas sąlygas bei vietoje ir laiku priimant reikiamus sprendimus, labai gerai įrodo Odensės pavyzdys. Šis gyventojų skaičiumi kone trečdaliu už Kauną mažesnis miestas gali pasigirti esantis vienu svarbiausių robotikos centrų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Išties įdomu, kad Odensės sėkmės istorija prieš kelis dešimtmečius prasidėjo nuo vienos partnerystės, kuomet mieste veikusi laivų statykla nutarė bendradarbiauti su Odensės universitetu ir kartu kurti pažangią robotų valdymo programinę įrangą.

Ši bendradarbystė davė pradžią kompanijai „Universal Robotics“. Šiandien tai viena sparčiausiai augančių ir veiklą visame pasaulyje vystančių įmonių Danijoje, tačiau prieš dešimtmetį ji buvo atsidūrusi ant bankroto slenksčio ir savo veiklą tęsti galėjo tik sulaukusi vietos ir nacionalinės valdžios pagalbos. Būtent aplink šią įmonę ėmė kurtis kompleksinė ekosistema, susidedanti iš kitų didelių ir mažesnių įmonių, mokslinių tyrimų, startuolių centrų, aukštojo mokslo, viešojo sektoriaus institucijų, investicinių kompanijų. Šiandien šis klasteris jungia daugiau kaip 120 kompanijų, daugiau kaip 10 aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų, miesto universitetai siūlo daugiau kaip 40 studijų programų, padedančių paruošti reikiamus specialistus klasterio įmonėms.

Beje, išnaudojant jau turimas žinias bei plečiant kompetencijas, Odensėje greta robotikos ėmė formuotis dar vienas – sveikatos technologijų – centras, jungiantis daugiau kaip 70 įmonių, mokslo institucijas, siūlančias daugiau kaip 30 šios srities studijų programų, o 2022 metais duris, planuojama, atvers, visiškai nauja, didžiausia visoje Danijoje universitetinė ligoninė.

Su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis mėgstame lygintis įvairiomis progomis ir įvairiose srityse. Tačiau toks palyginimas taip pat leidžia pasimokyti iš gerosios patirties, padeda aiškiau pamatyti savo pranašumus ir trūkumus bei atskleisti savo galimybes. Tad ar Kaunas galėtų tapti Lietuvos Odense ar Leuvenu? Atsakymas – neabejotinai taip. Miestas turi visas reikiamas sąlygas pakartoti šias sėkmės istorijas, tapti nacionaliniu, bet ir regioniniu ar europiniu kompetencijų centru.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (190)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (72)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (85)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (9)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (48)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (110)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (81)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...