aA
Investuotojų traukos taškas, sparčiausiai augantis Lietuvos miestas, modernus industrinis regionas – būtent tokiais apibūdinimais viešojoje erdvėje vis dažniau pristatomas Kaunas. Laikinoji sostinė jau seniai atsikratė pašiepiančios benzino kolonėlės tarp Vilniaus ir Klaipėdos etiketės. Ir yra pajėgi siekti kur kas didesnių ambicijų.
Jurgita Šiugždinienė
© KTU archyvo nuotrauka

Pastaraisiais metais miestas iš tiesų atsidūrė investuotojų radare. Pernai ir šiemet apie ketinimus kurtis Kaune paskelbė per 15 užsienio įmonių, tarp kurių – pasaulyje puikiai žinomi ir vertinami vardai. Šios investicijos reiškia ir naujas darbo vietas (jų planuojam sukurti daugiau nei 10 tūkst.), papildomas įplaukas į miesto biudžetą bei rimtą indėlį į tolesnį jo vystymąsi. Tai reiškia ir didesnius atlyginimus, kurių augimą lemia investicijos į aukštos pridėtinės vertės gamybą. Tad ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, svarbiausia laukianti užduotis – šį pagreitį išlaikyti ir dar labiau sustiprinti bei paversti kapitalu, kuris Kauno klestėjimą užtikrintų ne tik artimiausius ketverius, bet ir ateinančius dešimt ar dvidešimt metų.

Infrastruktūra ir kompetencijos – pranašumai, kuriuos reikia išnaudoti

Amerikos konsultacijų bendrovės „A. T. Kearney“ ekspertų teigimu, ekonominės plėtros inkubatoriumi mieste galinčiai tapti ekosistemai išplėtoti būtini šeši pagrindiniai elementai. Pirmasis jų – pasiekiamumas ir infrastruktūra. Šiuo požiūriu Kaunas tikrai išskirtinis. Miestas įsikūręs pačiame Lietuvos viduryje, šalia svarbiausių transporto arterijų sankirtos, pašonėje turi greičiau nei per pusvalandį iš miesto centro pasiekiamą tarptautinį oro uostą, o įgyvendinus projektą „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė miestą tiesiogiai sujungs su Šiaurės bei Vakarų Europa. Kauno gyventojai bei svečiai taip pat gali naudotis vienu sparčiausių pasaulyje viešuoju internetu.

Kompetencijų centras atsirasti gali tik ten, kur ugdomi talentai bei vystomos technologijos. Beje, ir čia Kaunas savo ambiciją gali pagrįsti realiais pajėgumais bei žmogiškojo kapitalo ištekliais. Daugiau nei pusė kauniečių turi aukštąjį išsilavinimą, mieste studijuoja apie 27 tūkst. studentų, apie 60 proc. miestiečių yra darbingo amžiaus. Kaunas nuo seno garsėja kaip akademinis miestas, turintis visą kvalifikuotų inžinerijos specialistų rengimo grandinę (stiprus technologinis universitetas, technikos kolegija ir profesinio mokymo centras), inovatyvių sprendimų bei naujų žinių kūrimui būtiną infrastruktūrą bei kompetencijas, sutelktas integruotuose verslo, mokslinių tyrimų ir studijų centruose „Slėnis“ ir „Nemunas“. Be to, įveiklinant miesto intelektualinį kapitalą, intensyvinant privataus ir akademinio sektoriaus bendradarbiavimą, mieste galėtų įsikurti bent keli europiniai mokslinių tyrimų ir plėtros centrai.

Būtina aiški specializacija ir palanki investicinė aplinka

Dar vienas svarbus veiksnys, kurį pabrėžia ekspertai – kryptinga strategija ir prioritetinių sektorių identifikavimas. Kauno vardas jau dabar žinomas dirbantiesiems automobilių komponentų, informacinių technologijų, sveikatos ir maisto technologijų, aviacijos inžinerijos srityse, mieste kuriasi šias veiklas vystančios įmonės. Šios sritys yra miesto išskirtinumas, jo konkurencinis pranašumas, tad į tolesnį nuoseklų jų vystymą, naujų įmonių pritraukimą, visos vertės grandinės sukūrimą turėtų būti orientuota ir Kauno ekonominės plėtros vizija.

Kaunas savo galimybes tapti kompetencijų centru dar labiau padidins, jei sugebės užtikrinti tinkamą investicinę aplinką. Pozityvų miesto požiūrį į verslą turėtų lydėti lanksti mokestinė politika, „liekna“ administracija, sudaranti sąlygas visas reikiamas paslaugas gauti naudojantis vieno langelio principu. Besikuriantis verslas taip pat vertina galimybes gauti kapitalo ir finansavimo. Šiam poreikiui patenkinti miestas gali pasiūlyti įvairius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, bendras investicijas (kai valstybės ir verslo lėšomis bendrai finansuojamos bandymų laboratorijos ar bendrai naudojami gamybos įrenginiai) ar pagalbą pritraukiant privatų kapitalą (bendradarbiaujant su verslo angelais, rizikos kapitalo bendrovėmis, privataus kapitalo fondais, kurie prisidėtų plėtojant prioritetinius sektorius ar remtų ten besikuriančias įmones).

Smulkaus ir stambiojo verslo simbiozė

Technologijų centrai klesti ten, kur sėkmingai veikia mažos ir vidutinės įmonės, tad jų kūrimuisi ir augimui palankių sąlygų sudarymas turėtų būti ne mažiau svarbiu prioritetu miestui nei didžiųjų užsienio investuotojų pritraukimas. Skaičiuojama, kad ten, kur greta stambiųjų korporacijų klesti smulkusis ir vidutinis verslas, darbo vietų skaičius auga keturis kartus, o sukuriamas bendrasis vidaus produktas – net šešis kartus sparčiau. Be to, didiesiems investuotojams svarbu užsitikrinti aukštos kokybės ir patikimų vietos tiekėjų tinklą, kurį dažniausiai sudaro vietos mažosios ir vidutinės įmonės bei žemesnės grandies tarptautinės bendrovės. Mažų ir vidutinių įmonių kūrimąsi ir jų integraciją į besikuriančio kompetencijų centro veiklą skatina įvairios priemonės, tarp kurių – jau minėtos verslo angelų programos, specialios šioms įmonėms skirti finansavimo mechanizmai ar paslaugos, parama verslo vystymui.

Tad esmines sąlygas tapti technologijų centru Kaunas neabejotinai turi, svarbu jas maksimaliai išnaudoti, imtis priemonių pastiprinti kiek silpnesnes ekosistemos grandis. Tai – aiški terpė vietos valdžios lyderystei, visų pirma bendram tikslui įgyvendinti telkiant svarbiausias interesų grupes (verslą, mokslo institucijas ir viešąjį sektorių) bei kuriant efektyvią jų bendradarbiavimo platformą.

Pavyko kitiems, galime ir mes

Kaip tik tokios užduoties dar prieš keletą metų ėmėsi Luveno miestas Belgijoje, inicijavęs projektą „Luven MindGate“. Projekto tikslas – sutelkti jau turimą potencialą bei įgyvendinti proveržį sveikatos, aukštųjų technologijų ir kūrybinių industrijų srityje. Jį įgyvendinti bendromis pastangomis ėmėsi 29 akademines, mokslo institucijos, verslo kompanijos ir miesto valdžia. Tokia viešojo, privataus sektoriaus ir mokslo partneryste grindžiama iniciatyva siekiama, kad miestas taptų aukščiausio lygio mokslininkų, talentų, antreprenerių, investuotojų ir tarptautinių lėšų traukos vieta. Partneriai į šį projektą trumpuoju laikotarpiu įsipareigojo investuoti daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

Kad didelio masto proveržį galima pasiekti tinkamai išnaudojant turimas sąlygas bei vietoje ir laiku priimant reikiamus sprendimus, labai gerai įrodo Odensės pavyzdys. Šis gyventojų skaičiumi kone trečdaliu už Kauną mažesnis miestas gali pasigirti esantis vienu svarbiausių robotikos centrų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Išties įdomu, kad Odensės sėkmės istorija prieš kelis dešimtmečius prasidėjo nuo vienos partnerystės, kuomet mieste veikusi laivų statykla nutarė bendradarbiauti su Odensės universitetu ir kartu kurti pažangią robotų valdymo programinę įrangą.

Ši bendradarbystė davė pradžią kompanijai „Universal Robotics“. Šiandien tai viena sparčiausiai augančių ir veiklą visame pasaulyje vystančių įmonių Danijoje, tačiau prieš dešimtmetį ji buvo atsidūrusi ant bankroto slenksčio ir savo veiklą tęsti galėjo tik sulaukusi vietos ir nacionalinės valdžios pagalbos. Būtent aplink šią įmonę ėmė kurtis kompleksinė ekosistema, susidedanti iš kitų didelių ir mažesnių įmonių, mokslinių tyrimų, startuolių centrų, aukštojo mokslo, viešojo sektoriaus institucijų, investicinių kompanijų. Šiandien šis klasteris jungia daugiau kaip 120 kompanijų, daugiau kaip 10 aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų, miesto universitetai siūlo daugiau kaip 40 studijų programų, padedančių paruošti reikiamus specialistus klasterio įmonėms.

Beje, išnaudojant jau turimas žinias bei plečiant kompetencijas, Odensėje greta robotikos ėmė formuotis dar vienas – sveikatos technologijų – centras, jungiantis daugiau kaip 70 įmonių, mokslo institucijas, siūlančias daugiau kaip 30 šios srities studijų programų, o 2022 metais duris, planuojama, atvers, visiškai nauja, didžiausia visoje Danijoje universitetinė ligoninė.

Su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis mėgstame lygintis įvairiomis progomis ir įvairiose srityse. Tačiau toks palyginimas taip pat leidžia pasimokyti iš gerosios patirties, padeda aiškiau pamatyti savo pranašumus ir trūkumus bei atskleisti savo galimybes. Tad ar Kaunas galėtų tapti Lietuvos Odense ar Leuvenu? Atsakymas – neabejotinai taip. Miestas turi visas reikiamas sąlygas pakartoti šias sėkmės istorijas, tapti nacionaliniu, bet ir regioniniu ar europiniu kompetencijų centru.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Į ligoninę per karščius geriau nepakliūti: po operacijos gali laukti tikras sveikatos išbandymas (1)

Lietuvai neįprasti karščiai ne tik privertė pasijusti it kokioje Turkijoje, tačiau ir...

Rusijai paskelbus ekonominį karą Gruzijai – Lietuvos raginimas: vykite ilsėtis į Sakartvelą (125)

Jau ne pirmą dieną Tbilisyje – aršūs protestai. Penktadienį vyko protesto akcija, per kurią...

Ne vienerius metus Vokietijoje dirbęs profesorius į šuns dienas išdėjo garsųjį Matijošaičio planą

Raudondvario pilyje vykusiame forume „Darni Kauno regiono plėtra: galimybės ir iššūkiai“,...

Vilniuje, prie „Akropolio“, per avariją „Toyota Prius“ užšoko ant salelės ir trenkėsi į stulpą (7)

Vilniuje, prie „Akropolio“ susidūrus dviem automobiliams, vienas jų dar užšoko ant saugumo...

Po Europos dovanos Rusijai – Lietuvos reakcija (305)

Užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl birželio 25 dieną ankstyvą rytą Strasbūre...

Mačiulio atsakas dėl vaiko pinigų: dabar turime sistemą, kai šie pinigai kuria paskatas nedirbti (188)

Lietuvos ekonomika yra stabili, šalis geriau nei anksčiau yra pasiruošusi iššūkiams, teigia...

Duris atvėrė pirmosios grybų ir uogų supirktuvės: kiek šią vasarą pavyks užsidirbti? (3)

Po Joninių atidaręs grybų supirktuvę leipalingietis Dainius Šidlauskas jau sulaukė ne tik...

Mirė JAV gyvenęs džiazo muzikantas Vladas Slavinskas-Slyva (9)

Lietuviškasis muzikos pasaulis gedi talentingo muzikanto Vlado Slavinsko, kuris taip pat buvo...

Žiauriai sumuštos jurbarkietės advokatas: mergina vis dar negali kalbėti, nerimą kelia jos psichologinė būklė (153)

17-etė jurbarkietė, kuri gegužės pabaigoje kaimo turizmo sodyboje buvo žiauriai sumušta, tęsia...

Po balsavimo dėl Gražulio – apžvalgininkų kritika: Seimas įsikalė dar vieną kuolą į savo lavono įvaizdį (56)

Seimo sprendimas nepanaikinti kaltinimų iš Generalinės prokuratūros susilaukusio Petro Gražulio...