Jurgita Petrauskienė. Rengsime naujos kartos mokytojus

Galime įvairiai diskutuoti, kaip įvardinti idėją, kaip pamatuoti rezultatą, bet didžiulis visų susirūpinimas švietimu ir matymas, kad mokytojas yra švietimo sistemos ašis, aiškiai rodo, kad tai mus telkianti, bet ir bendrų pastangų reikalaujanti idėja. Kiek investuosime į mokytoją, nuo to priklauso visų mūsų ateitis ir tai yra mūsų visų pareiga.

Kaip tai padaryti realybe? Turime visi sutelkti bendras pastangas ir turėti bendrą planą. Iššūkis didelis ir pats svarbiausias – turime pritraukti geriausius būti mokytojais, pasiūlyti ir sudaryti sąlygas dabar dirbantiems mokytojams būti geriausiais.

Taigi trys pagrindiniai komponentai – pertvarkyta mokytojų rengimo sistema, rengiama nauja ir mokytojams palankesnė darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, mokytojų tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo pertvarka – sustiprins mokytojų bendruomenę ir sukurs kuo geresnes sąlygas dirbti.

O žingsniai jau žengiami. Pertvarkoma mokytojų rengimo sistema, rengiama nauja darbo užmokesčio sistema, vykdomas pedagogų poreikio prognozavimo tyrimas, modeliuojama mokytojų tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo sistema, prasideda ugdymo turinio peržiūra.

Iki šiol veikusi mokytojų rengimo sistema neatliepė šiuolaikiškos mokyklos poreikių. Norime ugdyti naujos kartos mokytojus, turinčius XXI amžiaus kompetencijas (kritinis, kūrybiškas mąstymas, komunikacija, socialiniai įgūdžiai, medija, informacinis, tehnologinis raštingumai, inicatyvumas, lyderystė).

Kuriamuose trijuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose pedagogus rengs aukštos kvalifikacijos dėstytojai, čia startuos tarptautinius standartus atitinkančios kokybiškos studijų programos, bus kviečiami dėstytojai iš užsienio.

Pernai jau padidinome finansavimą pedagogikos profesinėms studijoms, į kurias stoja jau baigę dalyko bakalauro studijas. Tai reiškia, kad turintieji aukštąjį išsilavinimą gali įgyti pedagogo kvalifikaciją profesinėse studijose.

Šiemet bus sukurta pedagogų poreikio prognozės sistema, leisianti jau 2018 m. priėmimą į pedagoginių studijų programas planuoti pagal realų poreikį, kokių pedagogų reikia labiausiai. Šiuo metu ypač aktualu pereiti nuo siauro vieno dalyko prie mažiausiai dviejų dalykų (dvigubos specializacijos) mokytojų rengimo.

Sudarome sąlygas dirbantiems mokytojams įgyti papildomą kvalifikaciją – tai ypač svarbu mažose vietovėse, kur mažėjant mokinių skaičiui vieno dalyko mokytojams nėra galimybių sudaryti pakankamą darbo krūvį. Tam skiriame 4,5 mln. eurų.

Jau 2018 m. suteiksime galimybes beveik 900 mokytojų įgyti papildomą specializaciją – pavyzdžiui, biologijos mokytojas galės įgyti kito gamtos mokslo dalykinių kompetencijų, kad galėtų mokyti dar vieną dalyką. Papildomos kvalifikacijos įgijimui numatoma skirti 3,112 mln. eurų.

Įgyti papildomą specializaciją galės ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai – ikimokyklinukų mokytojai galės įgyti pradinio ugdymo mokytojams būtiną kvalifikaciją ir atvirkščiai. Tam skiriama 1,4 mln. eurų.

Gerinant mokytojų darbo sąlygas, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. keičiama mokytojų darbo apmokėjimo tvarka – įvedamas etatinis darbo apmokėjimo modelis. Mokytojų darbo užmokesčiui papildomai skiriama 17,4 mln. Eur. Tai pirmasis etatinio darbo užmokesčio įvedimo etapas.

Mūsų pasitikėjimas mokytoju ir mokytojo pasitikėjimas savimi yra du susisiekiantys indai. Tik gerbdami mokytoją, vertindami jo darbą, kurio rezultatą lemia mokytojo profesionalumas, vertybės, sukursime sėkmingą mokyklą ir visuomenę.

Daug diskusijų visame pasaulyje, kas yra geras mokytojas, kaip keičiasi mokytojo vaidmuo sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. O kokį žmogų turi ugdyti švietimo sistema, siekiant užtikrinti, kad jis jaustųsi saugiai, lengvai prisitaikytų, taptų pats pažangos kūrėju.

Mokytojai tampa mūsų lyderiais, mūsų viso gyvenimo kelio vedliais ir įkvėpėjais. Mokytojas yra daugiau nei profesija. Juo gali būti tik norintis juo būti ir mylintis vaikus. Todėl mokytojais turi būti geriausi.