Būti savikritišku, be to, dar reikia turėti drąsos. Žinoma, ir idėjų, supratimo kaip bei ką keisti siekiant sėkmės.

Taip pat ir valstybėms, organizacijoms, žmonių bendrijoms galvojant apie sėkmę reikia proto, idėjų, sumanymų. Nes ieškant kaltųjų galima nusivažiuoti iki visiško absurdo.

Ką kaltina kaimyninės Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka dėl to, kad žmonės neapsikentę priespaudos, persekiojimų, falsifikuotų rinkimų ar sužlugdytos ekonomikos ėmė masiškai protestuoti bei streikuoti? Amerika, Europos Sąjunga ir Lietuva kaltos, sako Batka.

Absurdas? Bet Lietuvoje mes turime veikėjų su panašiu mąstymu ir, deja, labai panašiu veikimo būdu.

Kas kaltas, kad valstiečiams ir žaliesiems nepavyko per ketverius metus pasiekti jokių reikšmingų pokyčių? Ramūnas Karbauskis žino paprastą atsakymą: „Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant G. Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija.“

Vyriausybė už mokesčių mokėtojų pinigus reklamuoja „gerus darbus“, augančius atlyginimus. Bėda ta, kad daugelis žmonių supranta, jog augantys atlyginimai ar pensijos yra augančios ekonomikos, Lietuvos verslo sumanumo ir gebėjimo puikiai konkuruoti pasekmė. Nes ne valdžia uždirba pinigus, ji tik surenka mokesčius ir juos padalija.

Todėl neseniai net premjeras Saulius Skvernelis interviu žiniasklaidai netyčia paatviravo, kad nieko nenuveikta nei švietime, nei sveikatos apsaugoje.

Jei prieš praėjusius rinkimus Valstiečių ir žaliųjų sąjunga leido propagandinį leidinį „Žalioji Lietuva“, kur bandė kelti idėjas, per šiuos rinkimus net tam jėgų ir proto nebeliko. Reikia tiesiog ieškoti kaltų. Tam R. Karbauskis išleido leidinį „Neliečiamieji“, kuriame dar kartą apkaltino konservatorius, nepamiršo, žinoma, A. Kubiliaus.

Valstiečių ir žaliųjų valdymo pabaiga tapo chaotiška, o sprendimai absurdiški. Išsikvėpta galutinai.

Prisimenate, ką siūlė R. Karbauskis prieš ketverius metus? „Visas pelnas iš valstybinio monopolio parduotuvių atiteks į valstybės biudžetą ir mes turėsime lėšų įvairiems socialiniams projektams. Čia eina didelės sumos“, – užsidegęs aiškino Kultūros komiteto pirmininkas, kaip valstiečiai įves valstybės alkoholio monopolį ir papildys valstybės biudžetą.

Po metų susiprato, kad tai absurdas. Tačiau kadencijos pabaigoje vėl imti traukti panašūs sumanymai.

Ko verta vien idėja kurti valstybines vaistines ligoninėse. Kiek milijonų tai kainuotų mokesčių mokėtojams, kiek lėšų būtų skirta patalpoms, darbuotojams, o ne ligoniams?

Arba valstybinio banko idėja. Kai bankas ir jo paslaugos iš esmės telpa išmaniajame telefone, R. Karbauskis vis dar svajoja apie bankelį kiekvienuose Naisiuose. Net „valstiečių“ vyriausybė, matyti, tam nepritaria. Iniciatyvos bankui kurti Vyriausybė nerodo, nes tam tikrai nereikia Seimo pritarimo.

O gal R. Karbauskis ir šiam klausimui nori sušaukti Valstybės gynybos tarybą?

Paradoksalu, bet valstiečių ir žaliųjų valdžia labai norėtų kurti valstybinius verslus. Štai prieš kadencijos pabaigą paaiškėjo, jog norima sukurti valstybinį telekomą. Siekta perimti valstybės įmonių valdymą, atsisakant nepriklausomų valdybų, įtraukiant į tų įmonių valdymą politikus.

Nenorom R. Karbauskio ir „valstiečių“ sumanymai primena vėl tą pačią kaimyninę Baltarusiją, kur A. Lukašenka prikūrė valstybinių įmonių. Kuo visa tai baigėsi?

Darną, įsiklausymą ir rūpestį kiekvienu prieš ketverius metus žadėjo valstiečiai ir žalieji. Deja, baigia vien kaltųjų paieška.

Dar prieš metus ir premjeras S. Skvernelis pabandydavo išsakyti, kad partijai trūksta modernumo, idėjų, ji negeba patraukti labiau išsilavinusio rinkėjo.

Kur dingo ši premjero kritika? „Mes matome vėl tą bandymą mus visokiais būdais priešinti su Ramūnu“, – taip dabar kalba S. Skvernelis. Nors ir skambus pareiškimas „jei tik būti valdžioje dėl valdžios – ačiū, tikrai ne“, deja dėl to noro išlikti valdžioje, pasirodo, tinka viskas.

O dėl nesėkmių, chaoso, išsikvėpimo ir idėjų kaip keisti, auginti Lietuvą nebuvimo belieka apkaltinti konservatorius. Na dar liberalus ir socialdemokratus.