Dar nežinome, kas opozicijai vadovaus – sąrašo pirmoji Ingrida ar pats Gabrielius. Tikriausiai Gabrielius neužsileis. Greitai sužinosime. Prieš rinkimus nominuotiems laimėtojams yra svarbi kiekviena tribūna. Gerai sudėliota rotacija skriaudžia „mažiukus“. Ne sezono metu davė pasidžiaugti liberalams ir Palucko socialdemokratams. Dabar net dvi sesijas iš eilės opoziciją rikiuos mūsų politikos „monstrai“ patys.
Kaipgi sekėsi mūsų buvusiems bičiuliams ne tik su konservatoriais kolaboruoti, bet ir jiems vadovauti. Atvirai sakant visai neblogai. Anksčiau jau rašiau, ko nepadarė opozicija. Neparengė savo alternatyvios vyriausybės programos, nesuformavo šešėlinio kabineto, nepasiūlė alternatyvaus valstybės biudžeto projekto. Tai ir socialdemokratai viso to nepadarė.
Apskritai niekas neprisimena, ką jie per praėjusią sesiją padarė. Tačiau būkime objektyvūs. Atrodė neblogai, nebūdavo įžūlus, pasisakydavo ganėtinai išmintingai. Pagal savo frakcijos skurdžias galimybes nepadarė gėdos parlamentui. Nors lietuviškoje politikoje nepriimta sakyti gerų žodžių apie oponentus, tačiau pabūkime sąžiningi.
Kas mus labiausiai džiugino? Pakaitinis konservatorių – liberalų – socialdemokratų opozicijos lyderis Julius Sabatauskas pranoko visus lūkesčius. Po pagiežingo liberalų seniūnės pirmininkavimo ir skystoko politikavimo socialdemokratų parlamentinis lyderis parodė kitokią kultūrą. Jam neknietėjo valdžią tik pašiepti ar tuščiai kritikuoti dėl kritikos.
Po ilgo laiko užsimezgė konstruktyvus opozicijos ir valdančiųjų dialogas. Svarbiausi valstybės interesai ėmė viršų prieš siauruosius partinius, o parlamentinės vertybės neliko tik tuščiais žodžiais. Nors jo fundamentalių darbų neįsiminėm, tačiau dažni įstatymų projektų pakrapštymai ir valdžios nuoširdūs pamokymai dažnai būdavo visiškai vietoje.
Galbūt kai kas pasakys, kad bičiulis Julius kalbėjo ganėtinai nuobodžiai, o teisės mokslų neragavusiems ir pakankamai sudėtingai. Galbūt kažkam nepriimtina migdanti jo bendravimo forma. Bet tai tik forma, mums žymiai svarbiau turinys, kuriame pakakdavo geranoriškumo. Visada jam pirmiausia rūpėjo įstatymų kokybė ir efektyvi valdančiųjų parlamentinė kontrolė.
O svarbiausia jo niekada nežavėjo kitų opozicijos atstovų kultivuojamas patyčių menas. Nežinome, ar jam perduodant estafetę konservatoriams jam padėkos už nuoširdų darbą Seimo Pirmininkas, ar padėkos opozicija, ar apskritai kas nors padėkos... Mes jau dabar nuoširdžiai dėkojame.
Kaip jau minėjau, dabar sugrįžta vadovauti konservatoriai. Vadeles perima Gabrielius (arba Ingrida). Kas dabar darysis Seime? Tikimybė, kad jie tęs šias konstruktyvaus bendradarbiavimo tradicijas beveik lygi nuliui. Greičiau vėl Seimą pavers bokso ringu ar šaudymo poligonu. Vėl nesėkmingai bandys sukelti politinę krizę. Politiniu būgnelių tratinimu bandys užslopinti gerus valdžios darbus. Bandys purvais apdrabstyti dar likusius švarius politikus.
Taip būdavo visuomet, kai vadovaudavo konservatoriai. Nesvarbu, ar vadovaudavo opozicijai ar valdžiai (dažniau opozicijai). Tokia jau konservatorių politika ir nemanome, kad kitaip bus šį pavasarį.
Todėl mes iki šiol negalime atsistebėti, kodėl su jais susidėjo atsakinga socialdemokratų partija. Neatsistebime, kodėl jie išdavė savo socialdemokratines vertybes – solidarumą ir socialinį teisingumą. Kodėl mūsų buvę bičiuliai anksčiau gynę iš darbo ir kūrybos gyvenančius žmones nusisuko nuo jų. Nuėjo su dešiniaisiais tarnauti stambiajam kapitalui ir galimai korupcinėms schemoms.
Kada ir dėl ko įvyko šis lūžis? Neatsistebime, nes visiškai kitokia mūsų buvusių bičiulių moralė ir politinė kultūra. Klausiame: apie kokią gerovės valstybę galima susitarti su nuolatiniais valstybės griovėjais ir grobstytojais.
Neprarandame vilties, kad mūsų bičiuliai atsibus, suvoks kieno vežime sėdi ir kokias giesmes gieda. Jų neišnaudotą potencialą parodė jau aprašytas pirmininkavimas opozicijai ir jų parlamentinio lyderio taikingas tonas. Tikime, kad jie pagaliau pasiryš palikti pagiežingą dešiniąją opoziciją ir susitelks kairiųjų jėgų vienijimui. Geresnio laiko nutraukti koaliciją su konservatoriais gali nebebūti. Nenutraukus kompromituojančių saitų, nereikėtų tikėtis, kad rinkėjai tai pamirš. Rinkimai jau čia pat. O atsakingos partijos privalo elgtis atsakingai.