aA
Koronaviruso sukelta krizė ir Lietuvai, ir kitoms šalims parodė, kad siekiai mažinti ligoninių skaičių neatitinka gyventojų poreikių. Ispanija, Italija ir Prancūzija, kitois šalys, energingai mažinusios ligoninių skaičių, pradėjus plisti koronai buvo priverstos skubiai statyti naujas ligonines, stacionariniam gydymui transformuoti sporto ar parodų sales, prašyti, kad dalį pacientų priimtų Vokietija.
Julius Sabatauskas
Julius Sabatauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apie galimą lovų ligoniams trūkumą imta kalbėti ir Lietuvoje. Kol Lietuvoje buvo keli ar keliasdešimt susirgusių koronavirusu, juos visus buvo galima stebėti specializuotuose infekciniuose skyriuose, bet susirgimus pradėjus skaičiuoti šimtais tapo akivaizdu, kad skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje pajėgumo gydyti visus ligonius nepakanka. Susirgimų skaičiui toliau augant būtinybė peržiūrėti maksimalia paslaugų koncentracija grindžiamą sveikatos modelį tampa akivaizdžiu.

Kažkas galvojo gydymui pritaikyti parodų rūmus, kažkas sanatorijas, kažkas viešbučius. Nėra sudėtinga ant bet kurio pastato prikabinti lentelę, kad tai gydymo įstaiga. Bet ar tokia lentele papuoštoje sporto salėje ligoniai sveiks, gaus viską, kas reikalinga tokio ligonio gydymui?

Keista, kad agitavusieji už ligoninių uždarymą dabar planuoja daugybės naujų stacionarinio gydymo lovų steigimą. Gal, visų pirma, pasvarstykim apie didžiųjų ir mažųjų ligoninių bendradarbiavimą? Juk tik žmonių ir opozicijos pasipriešinimo dėka buvo sustabdyti šios kadencijos valdančiųjų užmojai – uždaryti mažąsias rajonų ligonines, kai „valstiečiai“ bandė įgyvendinti savo dar vieną nepagalvotą reformą.

Skirtingo lygio ligoninių tarpusavio pagalbos pavyzdžių per koronos plitimo piką jau atsirado. Pavyzdžiui, Šiaulių ligoninė dalį savo sveikstančių pacientų perkėlė į Joniškio ligoninę, o atsilaisvinusiose patalpose padidino infekciniams ligoniams teikiamą pagalbą. Gerąją praktiką turėtų perimti ir kiti specializuoti infekciniai centrai, bet infekcinių ligonių koncentravimas turi ribas.

Vis daugiau ligonių telkiant vienoje vetoje, auga rizika, jog infekcija paplis už specializuotų skyrių ribų ir teks stabdyti darbą ligoninės padalinių, kuriuose gelbstimos neinfekcinėmis ligomis sergančiųjų gyvybės. Didesnė koncentracija reiškia ilgesnius pervežimus, daugiau darbo greitosios pagalbos brigadoms. Infekcijos protrūkis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra akivaizdus, šios rizikos pasireiškimo pavyzdys.

Rajonų ligoninėse yra po 100–200 lovų, kurių dalis dabar nefunkcionuoja dėl to, kad karantino laikotarpiu dalies planinės pagalbos teikimas sustabdytas. Jei pandemijos laikotarpiu 4–5 rajonų ligonines paversti „infekcinėmis“, jos perimtų lengvų pacientų srautą iš specializuotų centrų.

Aišku, rajono ligoninė neturės visų akademiniuose traktatuose infekcinei ligoninei priskiriamų atributų, bet ji tikrai dirbs žymiai profesionaliau nei sporto salė ar viešbutis. Visi ligoninių medikai moka kovoti su hospitalinėmis infekcijomis, daugelis rajonų ligoninių dar visai neseniai turėjo infekcinius skyrius. Pandemija parodė, kad visi medikai yra būtini mūsų valstybei. Mažos ir didelės ligoninės bendradarbiaudamos tik padėtų įveikti viruso protrūkius.

Gyvenimo realybė prikištinai įrodinėja, jog sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų Lietuvoje nėra per daug, kad turim puoselėti ir stiprinti tai, kas sukurta Deja, Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujama A. Verygos „kryžiaus žygio“ prieš mažasias ligonines nestabdo.

• Planai uždarinėti ligonines nėra išimami iš dabartinėsVyriausybės programos

Vyriausybėje svarstoma kaip sumažinti slaugos lovų skaičių kaimiškuosiose rajonuose

• Iš politinės dienotvarkės nėra išimta gydymo įstaigų valdymo pertvarka.

Pandemijos priedangoje Sveikatos apsaugos ministerija bando ne tik radikaliai pakeisti sveikatos priežiūros teikimą, bet ir savo nuožiūra skirsto lėšas – nebūtinai pagal tai, kas daugiausia kovoja priešakinėse linijose su virusu, o pagal savo nuožiūrą ir simpatijas.

Pavyzdžiui, šių metų gegužę Vyriausybė nusprendė, siekdama kovoti su COVID 19 pandemija, skirti sveikatos sistemai papildomus investicinius išteklius. Pagal sprendimo pagrindimą atrodytų, kad paramos, visų pirma sulauks labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios gydymo įstaigos kaip Klaipėdos universitetinė ligoninė, Ukmergės ligoninė, slaugos ligoninės.

Deja, iš 52 skirtų milijonų Ukmergės ligoninei – teko tik 200 tūkstančių eurų. Tuo tarpu savo gimtosioms Kauno klinikoms A. Veryga kaip visada atseikėja liūto dalį, nors ten niekas su korona ir nekovoja.

Negana to, akivaizdu, kad A. Veryga grįžta prie savo planų, kurių jam nepavyko pasiekti kaip Sveikatos apsaugos ministrui – uždaryti mažąsias rajonų ligonines. Dabar jis, kaip operacijų vadovas, paskelbė rekomendacijas medikams nedirbti keliose darbovietėse arba dirbti tam tikrais ciklais – tik atidirbus vienoje, vykti ir neprtraukiamai dirbti kitoje.

Daugeliui medikų tokių ciklų suderinti neįmanoma, o be to, atsakomybė už tai, jeigu medikas perveš virusą iš vienos įstaigos į kitą, teks įstaigos vadovui. Vadinasi, medikai nori nenori turės rinktis vieną iš įstaigų. O tai reiškia, kad mažosios ligoninės pasmerktos likti be specialistų ir be jų teikiamų paslaugų. Rajonų ligoninių laukia uždarymo likimas. Lyg ir be A. Verygos tiesioginio įsikišimo, tik rekomendacija.

Bet jeigu jau A. Veryga nusprendė numoti ranka į rajonų gyventojų poreikius ir lūkesčius, tai gal koronaviruso grėsmės gali priversti bent kol kas palikti egzistuojančią infrastruktūrą, dirbančius medikus ir panaudoti kovoje su galimais viruso atsikartojimais. Juk šiaip ar taip tai būtų logiškiau ir pigiau nei investuoti į sporto ar parodų salių pavertimą ligoninėmis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (335)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (325)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija (20)

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...

Netrukus bus viešai skelbiamos vyrų ir moterų algos įmonėse: 4 patarimai darbdaviams (58)

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, „Sodra“ skelbs...

Intymi išpažintis: man 25-eri ir aš lig šiolei nežinau, kas yra orgazmas (33)

Kalbos apie seksą ir seksualumą neretai verčia jausti didelį spaudimą būti „normaliems“, t....

Aurimas Kuckailis | D+

Ašaromis nuplautas futbolo žvaigždės nuopuolis: į dugną nutempė vaikų pornografija, pasmerkė komandos draugai (6)

Vokietija niekaip nenusipurto slogučio, užgulusio po ką tik praūžusios ir didelio atgarsio...

Šiurpi per naktį mirusių 1746 žmonių paslaptis atskleista: ant lavonų netūpė net musės (24)

1986 metų rugpjūčio 21 dieną prie Nioso ežero Šiaurės vakarų Kamerūne pasigirdo keistas...

Pastebėtas paslaptingos smegenų ligos protrūkis: kerta žmonėms nuo 18 iki 85 metų (19)

Kanados Naujojo Bransviko provincijoje stebimas paslaptingos smegenų ligos protrūkis . Jau...

Daugelis tėvų vis dar vengia kalbėtis su savo vaikais apie seksą: psichologė paaiškino, kodėl tai būtina ir nuo kelių metų pradėti (80)

Daugelį tėvų ši tema vis dar verčia raudonuoti ir jaustis nejaukiai. Bet norite tikėkite, norite...