Lietuvos bankas žino apie rekordinius bankų pelnus ir net prakalbo apie tikimybę šiuos pelnus papildomai apmokestinti. Papildomo bankų apmokestinimo planai jau pasiekė ir Lietuvos Seimą. Kalbos apie papildomus mokesčius bankams yra geriau nei tyla, gaubusi valstybines institucijas 2022 metais ir sudariusi prielaidas išskirtiniam bankų klestėjimui. Vis dėlto užuominos apie mokesčius nebūtinai reiškia nuoširdų norą padėti Lietuvos gyventojams. Tiek Lietuvos Bankas, tiek Finansų ministerija puikiai žino, kad mokestinių įstatymų priėmimas užtrunka daug mėnesių, kad net ir intensyviai Seimui dirbant, mokesčių pokyčiai įsigaliotų anksčiausiai nuo kitų metų. Be to, po savivaldos rinkimų išryškėjus takoskyrai tarp valdančiųjų, Laisvės partijos atstovai tiesiai pasisako prieš konservatorių siūlymus. Bankų apmokestinimo tema lieka be perspektyvos.
Todėl stebint tylų besitęsiantį valstybės institucijų palaiminimą bankų pelnams kyla klausimas, ar bankų apmokestinimas – tai vienintelis ir geriausias kelias išskirtiniam šios srities verslininkų godumui pažaboti? Ar tai nėra tik veiklos už solidaresnę Lietuvą imitacija?
Kodėl nei Lietuvos bankas, nei Finansų ministerija nekalba apie tai, kad pagrindinė bankų viršpelnių priežastis yra tai, kad bankai savo indėlininkams moka labai menkas palūkanas arba, pavyzdžiui, už neterminuotus indėlius visai nieko nemoka. Tuo tarpu paskolas dalija brangiai ir jų kainas nuolat kelia?
Ar Finansų ministerija nieko negali padaryti, kad žmonės už savo santaupas uždirbtų daugiau? Juo labiau, kad dėl infliacijos žmonių santaupos smarkiai nuvertėja.
Socialdemokratai teikė pasiūlymą, kad Lietuva už saikingas palūkanas skolintųsi tiesiogiai iš gyventojų. Argumentuodami šios priemonės naudą gyventojams ir, kad tai realiai sumažintų bankų viršpelnius, aiškinome prieš gerą mėnesį. Tačiau iš valdančiųjų jokios reakcijos nesulaukėme. Finansų ministerija ignoruoja galimybę tiesiogiai skolintis iš piliečių ir kas savaitę toliau skolinasi iš bankų ir kitų pasaulinių finansų institucijų. Apie tai liudija oficialūs Finansų ministerijos dokumentai.
Šių metų kovo pradžioje Lietuvos bankai už metinius terminuotuosius indėlius gyventojams mokėjo apie 1,5 procento metinių palūkanų. Jei valstybė pasiūlytų mokėti 2,5 procento, tikrai atsirastų Lietuvos piliečių, kurie sutiktų investuoti į valstybės vertybinius popierius.
Lietuva 2023 metais planuoja pasiskolinti apie 3 milijardus eurų. Jeigu tuos pinigus pasiskolintų iš savo žmonių, gyventojams būtų per metus sumokėta papildomi maždaug 50 milijonai eurų. 30 mln. – tai skirtumas tarp palūkanų, kurias šiandien moka bankas, ir palūkanų, kurias mokėtų valstybė, o dar apie 20 mln. būtų generuojama dėl to, kad dalis pinigų sumos (beveik 17 mlrd. eurų), kurią gyventojai, negaudami palūkanų, laiko einamosiose sąskaitose, būtų investuota į valstybės vertybinius popierius.
Pradėjus valstybei skolintis tiesiogiai iš gyventojų, komerciniai bankai būtų priversti kelti savo mokamas palūkanas ir tai generuotų papildomas, tikėtina, iki 60 mln. eurų pajamas gyventojams bei padidintų bendrą Lietuvos gyventojų pajamų augimą.
Valstybės skolinimasis tiesiogiai iš gyventojų būtų naudingas ne tik šalies piliečiams, bet ir valstybės biudžetui. Siūloma 2,5 procento palūkanų norma yra maždaug 1 procentiniu punktu mažesnė nei dabar už paskolas moka Lietuvos valstybė. Lietuvos biudžetas, skolindamasis 3 mlrd. eurų iš gyventojų, o ne iš finansinių institucijų, per metus sutaupytų apie 30 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto pajamas padidintų mokesčiai (pridėtinės vertės mokesčiai, akcizai), gauti dėl išaugusio gyventojų vartojimo, bendras biudžeto pagerėjimas galėtų siekti apie 50 milijonų eurų.
Tai, kad valdantieji nesinaudoja tiesioginio skolinimosi iš gyventojų teikiamomis galimybės, kelia klausimų ir abejonių, gal jie turi interesų leisti pelnytis bankams, o ne Lietuvos žmonėms. Antraip, kodėl teikiamas pasiūlymas ignoruojamas? Vilties teikia tai, kad Lietuvos Prezidentas, išmanantis bankų verslo bei sistemos užkulisius ir šiuo metu iškėlęs gerovės valstybės siekį Lietuvoje, gali įvertinti ir garsiai įvardyti, kam teikti prioritetus – bankų viršpelniams ar piliečių gerovei.