Visuomenei jau ne pirmi metai bandoma įteigti, kad neva Imbrasas kaltas, kad vilniečiai šiandien turi mokėti tokią didelę kainą už šilumą. Tai absoliutus melas, nes 2008 metais nei aš, nei tuometinė savivaldybės taryba negalėjo vykdyti šilumos tiekėjų norų ir jų pageidavimu didinti šilumos tarifų. Tuometiniai teisės aktai bei sutartis aiškiai nurodė, kad kaina gali būti peržiūrima ne dažniau kaip kartą per metus.
Ir šiandien esu įsitikinęs, kad taryba tuomet buvo teisi, o kainą vienašališkai padidino Kainų komisija, tad ir mokestį reikėtų vadinti ne mano, bet jos vardu. Žvelgiant į situacija iš jau beveik ketverių metų atstumo, manau, kad jau tada prasidėjo beatodairiškos šilumos tiekėjų pastangos bet kuria kaina krautis kuo didesnį pelną vilniečių sąskaita. Ir dar – tuo laiku jokio kuro kaina nebuvo padidėjusi 53 procentais, kuriais Kainų komisija padidino šilumos tarifą.
Be to, šilumos kaina buvo peržiūrėta ir patvirtinta tik vienu mėnesių vėliau negu norėjo ir ją tarybai teikė šilumos tiekėjai. Tad paaiškinkite man kaip atsitiko, kad per vieną mėnesį mūsų šildytojai dėl pabrangusio kuro negautų pajamų patyrė net 120 milijonų litų nuostolį, kurį buvusio mero V. Navicko vadovaujama tarybos narių daugumą ketveriems metams užkrovė ant visų vilniečių?
Tas dešimtmetis, kuomet šilumos ūkyje tvarkosi privatininkas, labai aiškiai parodė, kad sprendimas patikėti jam teikti monopolinę paslaugą, yra klaidingas iš principo. Aš buvau vienas iš nedaugelio tuometinės tarybos narių, dar 2002 metais pasisakęs prieš šilumos ūkio nuomos sutartį. Nepaisant to, kad tuo metu ėjau vicemero pareigas, balsavau prieš ją, sakydamas, kad negalima vilko samdyti ėriukų ganyti.
Monopolinių paslaugų perdavimas į kitas ranka galima nebent vienu atveju: jeigu nuomotojas būtų viešoji įstaiga, kurio dalininkai pagal įstatymus negalėdami išsimokėti pelno, privalėtų jį investuoti į šilumos ūkį. Gi dabar, remiantis viešai paskelbta informacija, „Vilniaus energija“ savo akcininkams išmokėjo beveik 4 milijonus litų dividendų.
Aš pritariu mūsų partijos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje sprendimui apeliuoti į sąžiningai tarnauti vilniečiams priesaiką davusius tarybos valdančiosios daugumos narius ir siekti priversti juos pritarti sutarties su „Vilniaus energija“ nutraukimui ir šilumos ūkio perėmimui į savivaldybės rankas.
Jeigu būtų žiūrėta miesto gyventojų interesų, šilumos ūkis privatininkams niekada nebūtų išnuomotas. Bet jei jau taip atsitiko, tai visų miesto gyventojų interesas yra tą juos apgaudinėjančią sutartį nutraukti, o tarybos nariai kaip žmonių rinkti atstovai, minėtam interesui ir turi tarnauti. Vyti tokius šilumos tiekėjus, mums į kaimynus besiprašančius, reikia. Kuo greičiau, ir kuo toliau.