aA
Naujųjų metų išvakarėse norėčiau pasidalyti mintimis apie Lietuvos kariuomenės šiandieną ir rytdieną.
Kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas
© KAM / I.Budzeikaitės nuotr.

Pasikeitus geopolitinei situacijai po Krymo aneksijos, vėliau po Europą užgriuvusio migrantų antplūdžio, o pastarosiomis dienomis ir po precedento neturinčių teroro aktų serijos Paryžiuje, šalies saugumo ir gynybos klausimai visuomenėje ir tarp politikų sukėlė itin didelio susidomėjimo ir diskusijų.

Mums, kariams, tai labai svarbu. Neramumai pasaulyje žmones grąžina į realybę, todėl kariuomenės ir visuomenės ryšys tampa glaudesnis, geriau suprantame vieni kitus, suvokiame, kur dar turime pasitempti.

Visa tai dar labiau stiprina šalies pasirengimą gynybai. Mus džiugina, kad prie Lietuvos kariuomenės įvaizdžio gerinimo ir visuomenės pilietinio ugdymo prisideda vis daugiau šalies visuomenės veikėjų, vadinamųjų kariuomenės ambasadorių, nevyriausybinių organizacijų, daugėja jaunuolių, norinčių išmokti karybos, šiemet net septynis kartus išaugo fizinių ir juridinių asmenų finansinė parama Lietuvos kariuomenei. Esame už tai visiems labai dėkingi.

Pereiname į naują kokybinį lygmenį

Pastaruoju metu buvo nemažai viešai kalbėta apie tai, ko Lietuvos kariuomenei trūksta, kaip ji turėtų būti pasirengusi ir kokios turėtų būti jos vystymosi kryptys. Šiandien galime pasidžiaugti, kad gyvename laikotarpiu, kai kalbos ir ketinimai virsta realiais veiksmais. Lietuvos #kariuomenė pereina į kitą kokybinį lygmenį. Žinoma, ne viskas dar padaryta, kai kuriems projektams reikia daugiau lėšų, kai kurie tiesiog užtrunka dėl privalomų procedūrų, tačiau, manau, kad iš tam tikro sąstingio tiek finansine, tiek karine prasme, jau pajudėjome.

Reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką, šiemet atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, gynybos planai, Lietuvos kariuomenės vizija. Visi šie dokumentai sudaro prielaidas kryptingai vystyti Lietuvos kariuomenę, kad ji karo atveju būtų kuo geriau pasirengusi įvykdyti savo misiją tiek savarankiškai, tiek ir su sąjungininkais.

Šiuolaikiniai kariniai konfliktai mums diktuoja, kad turime būti pasirengę veikti nedelsiant, dar iki karo padėties paskelbimo. Nekonvenciniai veiksmai šiuo metu tampa vis labiau tikėtini. Tam Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi: nuo 2014 m. lapkričio mėnesio į netikėtas grėsmes šalyje pasiruošusios reaguoti per 2–24 val. nuolat budi mūsų nacionalinės Greitojo reagavimo pajėgos, kurias sudaro apie 1,5 tūkst. karių iš visų kariuomenės pajėgų. Svarbu paminėti ir tai, kad šiemet buvo priimti reikiami teisės aktų pakeitimai, leidžiantys esant taikos padėčiai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu nustatytoje teritorijoje panaudoti karinę jėgą. Be to, kaip ir anksčiau, padėti Vidaus reikalų ministerijai priklausančioms institucijoms ekstremaliųjų situacijų atvejais, gavus prašymą, yra pasirengusios Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos, sudarytos iš beveik tūkstančio karių.

Kalbant apie kariuomenės kovinius pajėgumus, džiugu, kad karinius vienetus pasiekė taikliųjų šaulių ginklai FnScar, nešiojamosios artimojo nuotolio oro gynybos sistemos GROM. Taip pat pradėti kiti svarbūs ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo ir modernizavimo projektai: pasirašyta sutartis dėl modernių savaeigės artilerijos sistemų PzH 2000 įsigijimo, modernizuojami 120 mm minosvaidžiai ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70, jau 2017 metais kariuomenę pasieks pirmosios pėstininkų kovos mašinos Boxer, netrukus įsigysime papildomą kiekį prieštankinių sistemų Javelin, taikiklių, karių apsaugos priemonių ir kt. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad įgyvendinus visus numatytus projektus, turėsime įvairių rūšių modernių ir patikimų ginklų ir jų sistemų, leisiančių mums efektyviai naikinti įvairaus pobūdžio stacionarius bei judančius taikinius.

Didėjant krašto apsaugos finansavimui, Lietuvos kariuomenė palaipsniui atnaujina ir plečia turimą infrastruktūrą: kareivines, valgyklas, karių laisvalaikio, sporto zonas, mokymo vietas, įvairius mokymo treniruoklius. Iki kitų metų pabaigos palaipsniui planuojama lauko uniformomis ir ekipuotės komplektais aprūpinti visus Lietuvos kariuomenės karius, taip pat ir karius savanorius. Derinant su sąjungininkais, plečiamos poligonų ribos, kuriama koviniam rengimui ir priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalinga infrastruktūra.

Penkeriems metams grąžinus šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kariuomenė kasmet priims tarnauti po 3 tūkst. šauktinių. Todėl jau kitais metais tikimasi spartėjančio karinių vienetų personalo komplektavimo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo augimo. Siekiama, kad per ateinančius penkerius metus 90–100 proc. būtų sukomplektuotas karinių vienetų personalas. Kad būtų aiškiau, galiu pasakyti, jog dalinys gali vykdyti jam keliamas operacines užduotis tik tuomet, kai jį sudaro bent 70 proc. personalo. Šalies gynybai labai svarbu, kad parengtasis rezervas, kaip planuojama, išaugtų iki 3 kartų. Šiuo metu parengtajame rezerve yra tik apie 2,5 tūkst. karių, kurie, įvykdžius mobilizaciją, be papildomo įgūdžių atnaujinimo galėtų efektyviai įsitraukti į ginkluotą šalies gynybą. Mano siekiamybė – ilgalaikėje perspektyvoje turėti tris kartus didesnį parengtąjį rezervą nei reguliarioji kariuomenė. Kitaip tariant, būtų gerai turėti dviejų dalių parengtą kariuomenę: reguliariąją, veikiančią (taikos metu dėvinčią karinę uniformą) ir rezervinę, greitai sušaukiamą (taikos metu dėvinčią civilinę aprangą). Manau, pasiekti tai galima tik toliau laikantis mišraus kariuomenės komplektavimo modelio, t. y. ir po penkerių metų neatsisakant šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Tikslas – išlaikyti balansą tarp nacionalinių ir tarptautinių karinių pratybų

Tarptautiniai karo strategai dažnai atkreipia dėmesį, kad Lietuvai gynybos požiūriu iššūkis yra laikas ir erdvė. Įvertindami tai, ginkluotai šalies gynybai rengiamės labai atsakingai, suvokdami, kad pirmiausia į kovą tektų stoti vieniems. Kad savarankiškai laimėtume karą, tikėtis būtų naivu, todėl mums svarbiausia laimėti laiko. Kiek? Tiek, kiek prireiktų sulaukti sąjungininkų paramos. Kadangi gintis rengiamės ir savarankiškai, ir kartu su sąjungininkais, kovinį rengimą organizuojame lygiai taip pat – siekdami išlaikyti balansą tarp nacionalinių ir tarptautinių karinių pratybų Lietuvoje bei užsienyje.

Ruošdamiesi gynybai nacionaliniu lygmeniu, per šių metų balandžio mėnesį vykusias pratybas „Žaibo kirtis 2015“ pirmą kartą praktiškai patikrinome Lietuvos kariuomenės mobilizacinę sistemą. Išanalizavome rezultatus, dabar tobuliname procedūras ir ketiname tokias pratybas rengti ir ateityje. Suprasdami, kad karo atveju iš rezervo karių formuoti naujus karinius vienetus gali paprasčiausiai nebūti laiko, taikos metu egzistuojančią kariuomenės struktūrą priartinome prie karo meto struktūros, kuria grindžiami ir gynybos planai. Tuo tikslu jau nuo kitų metų pradėsime Vakarų Lietuvoje formuoti antrą motorizuotąją pėstininkų brigadą.

Karo atveju ginkluotosioms šalies pajėgoms priskiriama ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, taip pat Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai. Atsižvelgdama į tai, kariuomenė su šiomis institucijomis planingai ir koordinuotai bendradarbiauja. Į šį bendradarbiavimą įtraukiamos ir kitos su šalies saugumu susijusios institucijos: VRM Policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Siekiame, kad krizės ar karinės agresijos atveju kariai ir pareigūnai gebėtų veikti suderintai, efektyviai, žinodami vieni kitų galimybes ir procedūras. Šiemet kariams kartu su VRM pareigūnais buvo organizuota daug bendrų profesinio tobulėjimo, kvalifikacijos kėlimo renginių ir su šalies gynyba susijusių pratybų, taip pat kariai kartu su pareigūnais atnaujino šalies gynybos planus.

Rengdamiesi Lietuvoje priimti sąjungininkus mūsų kariai šiemet intensyviai treniravosi teikti priimančiosios šalies paramą: sėkmingai surengta ir paremta daug tarptautinių karinių pratybų („Ugninis griausmas“, „Liepsnojantis kalavijas“, „Kardo kirtis“, „Baltijos piranija“, „Geležinis kardas“, „Arkadinė jungtis“ ir kt.). Be abejo, šiose pratybose kariai taip pat turėjo galimybę kartu su sąjungininkais bei partneriais gerinti sąveiką, treniruotis suderintai veikti operacijos rajone. Panašių dalykų mūsų kariai mokėsi ir įvairiose pratybose užsienyje (štabų mokymuose „Austere Challenge“ Vokietijoje ir „Compact Eagle“ Lenkijoje, pratybose „Baltops“ Lenkijoje, „Trident Juncture“ Ispanijoje ir „Saber Juncture“ Vokietijoje).

Pasikeitus saugumo situacijai išryškėjo NATO patikimumas

Po praėjusių metų NATO viršūnių susitikime Velse patvirtinto NATO pasirengimo veiksmų plano Lietuvoje kaip niekada tvirtai pajutome, kad esame Aljanso nariai, kad NATO ne tik kalba, bet ir veikia. Siekiant atgrasyti Rusiją nuo panašių į Ukrainos scenarijų pakartojimo Baltijos regione, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, buvo sustiprinta NATO oro policijos misija, padaugėjo NATO karinių pratybų sausumoje ir jūroje, kuriose dalyvauti siunčiami rotaciniai sausumos pajėgų vienetai. Nuo 2014 m. pavasario Lietuvoje yra treniravęsi Belgijos, Danijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Vengrijos ir Vokietijos kariai.

O JAV kariuomenė Baltijos šalyse ir Lenkijoje atgrasymo tikslais vykdo operaciją „Atlanto ryžtas“, pagal kurią į šias šalis nuolat treniruotis yra atsiuntusi po rotuojamą kuopos dydžio vienetą.

Įgyvendinant minėtą NATO pasirengimo veiksmų planą, nuo šių metų rugsėjo Vilniuje veikia NATO pajėgų integravimo vienetas. Ši NATO vadavietė užtikrina geresnę Lietuvos kariuomenės sąveiką su aukštesnėmis Aljanso vadavietėmis, sudaro mums sąlygas efektyviau suteikti priimančiosios šalies paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms, geriau jas integruoti į pasirengimo procesą, prireikus ir į pačią šalies kolektyvinę gynybą. Nors šis vienetas dar kūrimosi stadijoje, tačiau lapkričio mėnesį jau sėkmingai dalyvavo Baltijos šalyse vykusiose tarptautinėse pratybose „Baltijos šeimininkas 2015“.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį NATO pajėgų dislokavimą ir paramą mūsų regione, vystomi kariniai oro ir jūrų uostai, atnaujinami Rytų Europos gynybos planai. Mums labai aktualu ir tai, kad NATO adaptuodamasi prie pakitusios saugumo situacijos nuo 13 iki 40 tūkst. padidino savo greitojo reagavimo pajėgų skaičių, sustiprino jų pajėgumus. Dalis šių pajėgų (apie 5 tūkst.) jau nuo kitų metų bus priskirtos NATO labai aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgoms (VJTF) ir bus pasirengę veikti dar greičiau – per kelias dienas.

Priklausyti NATO ir ES – ne tik imti, bet ir duoti

Neretai gynybos požiūriu kalbėdami apie narystę NATO ir ES, mes galvojame labiau iš savanaudiškos perspektyvos, pamiršdami, kad mes taip pat esame įsipareigoję šalims narėms, kaip ir jos įsipareigojusios mums. O jeigu tai ir suprantame, kartais labiau norime matyti kitų šalių pastangas stiprinti saugumą mūsų šalyje, nei mūsų karius tą darančius užsienyje. Kaip bebūtų, Lietuvos kariuomenė, stiprindama savo pajėgumus ir rengdamasi šalies gynybai, kartu vykdo tarptautinius įsipareigojimus ir dalyvauja tarptautinėse operacijose bei budėjimuose.

Lietuvos kariai šiuo metu dalyvauja NATO operacijose Afganistane „Tvirta parama“, Kosove KFOR ir Turkijoje „Aktyvi užtvara“, taip pat ES karinėje operacijoje „Atalanta“ (Indijos vandenyne) ir mokymo misijoje Malyje. Be to, apie 250 mūsų karių visus šiuos metus budi NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF-15). Gegužės–birželio mėnesiais šiose pajėgose budėjo ir mūsų Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas su įgula. Pirmąjį šių metų pusmetį 44 kariai budėjo ir ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje (NBG-15).

***
Pastaraisiais metais saugumas Europoje tapo itin trapus. Tai lėmė ne tik pasirengimo šalies gynybai aktualumą, visuomenės paramos, krašto apsaugos sistemos finansavimo augimą, tačiau ir lūkesčius bei iššūkius. Šiuo lemtingu periodu, kai priimama ir įgyvendinama daug svarbių, su šalies saugumo stiprinimu susijusių sprendimų, visos krašto apsaugos sistemos personalo profesionalumas, iniciatyva ir vienybė labai svarbu.

Žinoma, visada atsiras tokių, kurie sakys, kad į Lietuvos kariuomenę ir į šalies saugumą investuoti neverta, nes vis tiek neapsigintume. Skeptikams pateiksiu paprastą buitinį pavyzdį: visi, turintys savo būstą, esame linkę investuoti į jo saugumą – perkame patikimas ir brangias spynas, šarvines duris, diegiame signalizacijos sistemas, nors nei viena iš šių priemonių negarantuoja šimtaprocentinio saugumo, skiriasi tik laikas, per kurį vagys galėtų jas įveikti. Jei savo šalies saugumas visiems mums rūpės taip, kaip savo namų – savo tvirtovės, manau, laiko iki sąjungininkų pagalbos atėjimo tikrai nepritrūksime.

Nuoširdžiai sveikinu ir vilties bei džiaugsmo Šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų proga linkiu visiems Tėvynės gynėjams, jų artimiesiems ir visiems kariuomenės bičiuliams.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Laikai, kai alkoholis liejosi laisvai: tarsi tradicija girtuoklystė ėjo iš kartos į kartą

„Kaip upė prasideda nuo upokšnio, taip ir girtavimas prasideda nuo taurelės. Žmogus pasidaro...

Nužudyto centrinio banko pareigūno perspėjimas buvo lemtingas SEB (43)

Ne visi pinigų plovimo skandalai vienodi. Kai pasaulis sužinojo, kad milijardai nešvarių pinigų...

Naujasis siūlymas dėl bankų apmokestinimo kelia klausimų: ne tik padidins kainas, bet ir prieštarauja Konstitucijai (176)

„Mes turime vieną milijardą eurų, kurių kažkas tiesiog nemoka. Tol, kol šie mokesčiai nėra...

Jurgita Barišauskienė

Kai žiemos šventės tampa beskonės, o masinis kalėdinis šurmulys tik erzina (1)

Žiemos švenčių laikotarpis dažnam žmogui tampa ne tik linksmybių, bet ir įvairių išbandymų...

Naujausios ir ilgiausiai rašytos Andriaus Užkalnio knygos pristatymo nepraleido ir žinomi bičiuliai: taps dar vienu bestseleriu (86)

Ketvirtadienio pavakarę sostinėje žinomas publicistas ir žurnalistas Andrius Užkalnis...

Šios frazės gali sugriauti bet kokius santykius (1)

Būtina visą laiką sekti, ką kalbame. Neretai artimieji girdi iš mūsų skaudžias frazes, o...

Kurtinaičio kariauna nutraukė pralaimėjimų seriją – nuskriaudė Giedraičio ALBA komandą

Rimo Kurtinaičio treniruojami krepšininkai lipa iš nesėkmių liūno. Maskvos srities „Chimki“...

Aras Vėberis pradėjo dirbti televizijoje: dabar esu atviras įvairiems pasiūlymams, nes turiu išlaikyti šeimą (15)

Prieš metus legendinės lietuvių grupės „Naktinės personos“ nariai Alanas Chošnau ir Aras...

Sunku patikėti: vaikinas neprisimena, kur prieš savaitę pastatė savo automobilį (13)

Ko gero, visiems bent kartą teko ieškoti savo mašinos prekybos centro ar oro uosto automobilių...

„Google“ ne juokais susirūpino saugumu: kaip sužinoti ar jūsų slaptažodis nėra pavogtas (1)

„ Google “ neseniai išleido 79-ą „ Chrome “ versiją, kurioje buvo patobulinta...