Taip buvo prarasta galimybė bent kiek suvaržyti melu ir neapykantos skleidimu pasižyminčią rusišką propagandos mašiną, o Rusija atvirai džiaugėsi dėl tokio projekto žlugimo.
Tiesa, „laidoti“ projektą tikriausiai kiek per anksti – jis grąžintas tobulinti ir, reikia tikėtis, dar bus realizuotas netolimoje ateityje.
Tačiau tebevykstančios Ukrainos kovos dėl savo laisvės ir vis atviriau rodomos didžiosios Rytų kaimynės agresijos kontekste būtina ieškoti būdų, kaip galime apsaugoti savo informacinę erdvę. Propaganda jau kurį laiką yra svarbi karo dalis, – tikriausiai neklysiu pasakydamas, jog šiais laikais netgi daugiau kariaujama žodžiais, nei ginklais, siekiant primesti kitiems savąjį vykstančių įvykių matymą ir aiškinimą kitiems.
Rusijos veiksmai ir per rusiškus kanalus mūsų ar kitų Baltijos šalių piliečiams skleidžiama dezinformacija tik įrodo, jog ir mes jau kariaujame savąjį karą – informacinį karą. Todėl likti nuošalyje, tarsi su Rusijos agresija susiję procesai mūsų visiškai neveiktų, gali turėtų skausmingų pasekmių.
Neigti Rusijos valdžios daromą tiesioginę įtaką per marionetinius kanalus yra pavojinga, ypač turint omenyje, kokią didelę įtaką šios medijos daro mūsų tautinėms mažumoms.
Yra tekę girdėti, jog net Šalčininkuose lenkų tautinės mažumos labiau remiasi ne lenkiškais, bet rusiškais naujienų kanalais.
Tačiau tai aktualu ne tik dėl mūsų mažumų – yra nemažai ir kitų žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie dar pragyveno sovietmetį ir moka rusų kalbą. Dalis jų rusiškus kanalus žiūri labai dažnai, todėl per juos formuoti mūsų viešąją nuomonę Rusijai yra ypatingai palanku. Kitaip sakant, esame stipriai veikiami Rusijos informacinės erdvės.
Svarstant įstatymo pakeitimo projektą kai kurie Seimo nariai svarstė, ar draudimais efektyviausiai apribosime rusiškų medijų įtaką. Net jeigu ir būtų buvę priimtos prezidentės siūlytos pataisos, tai, žinoma, nereiškia, jog jau būtume savaime saugūs nuo karo propagandos iš Rytų. Žinoma, tai būtų didelis ir svarbus žingsnis, tačiau yra ir kitų svarbių galimybių.
Iš esmės visos rusiškos programos (kurios, beje, sudaro 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje) teikia tendencingą nuomonę. Be to, dauguma jų teikiamos nemokamai. Tai reiškia, jog norint sumažinti riziką, kad mūsų piliečiai patys pradės įtikėti Rusijos skleidžiama tiesa, būtina kurti kuo daugiau alternatyvių ir nemokamų nuomonės skleidimo taškų, kurie padėtų Lietuvos piliečiams susidaryti kiek įmanoma objektyvią nuomonę ir atskirti faktus nuo akivaizdaus melo.
Iki šių metų pradžios gyventojai nemokamai galėjo matyti pasaulyje autoritetą turinčią patikimą ir sąžiningą BBC programą, tačiau sausio mėn. pabaigoje TEO LT prašymu ši programa buvo užkoduota ir didelei daliai Lietuvos gyventojų tapo neprieinama. Asmeniškai kreipiausi į atsakingas institucijas dėl tikslios pozicijos ir galimybių šiuo klausimu tam, kad galėtų prasidėti derybos dėl nemokamo šios programos transliavimo.
Žinoma, tai tik viena iš priemonių, kaip galime sustiprinti alternatyvią nuomonę ir savo informacinį saugumą. Ateityje galima ir būtina galvoti apie tai, kad būtų retransliuota ir daugiau nepriklausomų ir objektyvių nemokamų televizijos programų, ypač rusiškų. Nors alternatyvi nuomonė Rusijoje stipriai engiama, objektyvaus turinio vis tiek įmanoma rasti, pavyzdžiui, tokiose programose kaip „Dozhd“.
Norime to ar ne, mes jau esame Rusijos pradėto informacinio karo dalis. Šiuo atveju tai, kiek šiame kare galėsime jaustis stiprūs ir saugūs, didele dalimi priklauso ir nuo mūsų. Net jeigu ir toliau nepavyks sumažinti rusiškų naujienų kanalų skleidžiamos dezinformacijos, turime daryti viską, jog ši nuomonė netaptų priimtina platesnei visuomenei. Pirmasis žingsnis tai pasiekti – stiprių alternatyvų šiems šaltiniams kūrimas.
Russia Today, Rusijos režimo propagandinis kanalas, jau veržiasi į Europos TV eterį. Ką darysime mes? Tiesiog stebėsime ar pasiūlysime alternatyvą patys? Manau, atsakymas aiškus. Alternatyva turi būti. Taip ir bus.