Ir tai labai svarbu, nes būtent skyriai, jų nariai ir aktyvistai yra svarbiausias partijos branduolys, kurių nuomonę turime išgirsti ir į ją įsiklausyti. Kalbėjomės ir apie jaunimo dalyvavimą rinkimų kampanijoje.
Pasakysiu atvirai – susidarė įspūdis, kad per iki šiol įvykusius porinkiminius posėdžius Vilniuje teko išgirsti tik pašnabždėjimus apie nesėkmingų rezultatų priežastis, apie kurias regionai ir jaunimas sako garsiai, drąsiai ir atvirai.
Viena iš partijos nesėkmės priežasčių – suplaktos rinkimų kampanijos ir „dviejų kėdžių politika", kai kandidatas į prezidentus tuo pat metu siekė ir europarlamentaro mandato.
Nebuvo skyriaus, kuris to nematytų kaip vienos iš pagrindinių nesėkmės priežasčių.
Kai kas pirštu rodo į kitų partijų kandidatus, kurie taip pat kandidatavo abiejuose rinkimuose. Tačiau kalbant apie juos iš anksto buvo aišku, kad jie neturi jokių šansų patekti į antrąjį turą. Jų rezultatas irgi atitinkamas – liko priešpaskutinis ir paskutinis.
Sąrašo patrauklumas. Visiškai sutinku ir pritariu, kad mūsų partija, kuri yra solidžiausia, rinkimuose turi kelti ne tik didžiausią patirtį sukaupusius politikus, bet ir jaunimo atstovus. Tačiau pagrindiniai konkurentai mus lenkia. Pavyzdžiui, liberalų sąrašo amžiaus vidurkis 44 metai, mūsų – beveik 60 metų (tiksliau, 57 metai), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – dešimtmečiu jaunesni.
Nemažai teko išgirsti priekaištų dėl internetinės erdvės. Sutinku, joje pajėgas stiprinti reikia, ta kryptimi judame. Tačiau pasakykite, kaip atremti atakas socialiniuose tinkluose, kai nuo kai kurių bičiulių pasisakymų apie Holokaustą ar tremtinius internetinė erdvė spirga memais ir kita kritika, kai tokiems nusišnekėjimams mes, jaunimas, patys nuoširdžiai nepritariame?
Mums reikia spartesnio atsinaujinimo – tiek idėjine prasme, tiek naujais veidais. Jau neužtenka pasakyti, kad rūpinamės silpnesniaisiais.
Bendraudamas tiek didmiesčiuose, tiek regionuose jauti, kad jauna, aktyvi, dirbanti visuomenės dalis nori geresnių sąlygų šeimos verslo pradžiai ar plėtrai, didesnės valstybės pagalbos ir tarpininkavimo įsigyjant šeimos būstą, švietimo sistemos programų atitikimo rinkos poreikiams.
Ypač svarbu didieji miestai. Štai dabartinis Vilniaus miesto vadovas dažnai padejuoja, kad miestas nukraujuoja dėl BVP perskirstymo mažiau pasiturintiems regionams, tačiau tie patys regionai dar labiau nukenčia prarasdami rankas ir kojas - juk dauguma jaunų žmonių išvykę studijuoti į Vilnių ten ir lieka, atiduodami savo intelektualinį potencialą.
Į šiuos žmones turime stipriau orientuotis, siūlyti jų interesus atitinkančią programą.
Vyksta vidinės migracijos procesas ir gali atsitikti taip, kad 2020 metais pusė visų rinkėjų gyvens didmiesčiuose ar vien tik Vilniuje.
Tad norisi palinkėti ir sau, ir visiems bičiuliams sėkmės, energijos, šviežių minčių, idėjų ir, aišku, vienybės bei susiklausymo. Deja, per šiuos rinkimus buvo kitaip nei dainuojame savo himne „po vieną mes niekas, būry mes jėga”. Deja, šįsyk to pritrūko.