Tačiau vyliausi, kad matydami visuomenės besikeičiančią nuomonę, ypač kad įstatymas teikiamas piliečių iniciatyva, bent vaizduos, kad jie atsižvelgia ir priims kai kuriuos kompromisinius, kad ir pagal save suveltus pataisymus.

Tačiau Vyriausybė visiškai atmetė piliečių įstatymo keitimo visas nuostatas ir pradėjo komentuoti penktaeilius dalykus, kad jie pritaria kai kam, kurių net nėra piliečių teikiamame įstatyme: kaip draudimas skelbti kainų sumažinimus (akcijas), kurios jau yra Seime galutinai priimtos, tik turi įsigalioti nuo lapkričio 1 d. Nebent Seimas sugalvos atšaukti dar jam neįsigaliojus, kaip ne kartą pagal alkoholio pramonės pageidavimą yra buvę svaigalų kontrolės klausimu.

Pasirodo, bejėgis tiek premjero patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus, tiek sveikatos apsaugos ministras Juras Požela čia nieko nesugebėjo nuveikti, kad išvada būtų kitokia. Socialdemokratai iki galo parodė, kaip jiems rūpi ši problema, kad mokslu pagrįstomis priemonėmis tikrai jos nesprendė šio Seimo kadencijos laiku ir visiškai neketina spręsti ateityje. Į piliečių nuomonę jiems visiškai nusispjauti.

Ūkio ministras Evaldas Gustas po sprendimo priėmimo pakomentavo, kad nepritaria „radikaliems pasiūlymams“. O gal socialdemokratų ūkio ministrui reikėtų susivokti, kad Lietuvos ūkis susideda ne tik iš alkoholio pramonės, bet iš daugybės kitų ekonominių sričių. Ir tos kitos sritys labai nukenčia dėl to, kad esame šalis, pasaulyje viena iš daugiausiai suvartojančių alkoholio?

O žmonės vis labiau suvokia, kad yra prieitas liepto galas ir alkoholio vartojimas yra viena baisiausių problemų Lietuvoje, kuri sukelia virtinę kitų: nusikalstamumas, nedarbas, šeimų skyrybos, savižudybės, pirmalaikės mirtys, sveikatos praradimai, galiausiai, neviltis bei emigracija ir kt. Ir dar kartą reikia užakcentuoti, piliečių siūlomos pataisos paremtos mokslu ir skirtos ne išgelbėti alkoholikus, o svarbiausia, kad neatsirastų naujų alkoholikų.

Tačiau optimistiškai nuteikia, kad žmonės ne tik mato problemą, bet ir ryžtingai imasi ją spręsti pagal savo galimybes. Tai parodė piliečių iniciatyva „Už blaivią“, kurios iniciatyvinėje grupėje buvo Donatas Montvydas, Donatas Katkus, vyskupai Jonas Kauneckas ir Sigitas Tamkevičius, Rosita Čivilytė, Vladas Vitkauskas, Ramūnas Karbauskis, Vytautas. V. Landsbergis, Nijolė Sadūnaitė, Krescencijus Stoškus ir kiti. Grupė surinko būtinus parašus įstatymo pateikimui. Tai reiškia, kad ateityje tikrai kažkas stipraus įvyks, tik jau tikriausiai ne šios kadencijos Seime. Piliečių pateiktą įstatymą toliau rudens sesijoje svarstys dar šis Seimas, bet mažai tikėtina, kad jo sprendimas bus kitoks nei Vyriausybės.

Liepos 9-10 d. jau 7 kartą vyko festivalis „Naisių vasara“. Ir žmonių vis daugėja. Jei praėjusiais metais dalyvavo tikrai daug – 45 tūkst. , tai šiais metais jau per 60 tūkst. Tai reiškia, kad žmonės yra ištroškę blaivių renginių, aplinkos. Nes svarbiausia žmonėms pamatyti pavyzdį. Patirti, kad galima laimingam būti būtent blaiviam, o ne vis „dūšia taisant“ netikusiu būdu.

Statistikos departamentas, Vidaus reikalų ministerija pastoviai pateikia kraupius skaičius, susijusius su svaigalų vartojimo pasekmėmis. Tačiau kai kas iš tų nelaimių tik kraunasi milijardinius pelnus, toliau perka politikus, partijas, frakcijas, kurie taip užsitikrina tolimesnę valdžią. Daugiausia tokių sandorių ir lieka nesusekti, tik kai kurie išnyra į viešumą, kaip MG Baltic galimas kyšis liberalų vadovui.

O pelnai, kukliai sakant, nekuklūs. „Verslo žinios“ birželio mėn. paskelbė: „Per pirmąjį šių metų ketvirtį pelnu išsiskyrė gėrimų pramonė – jeigu šio sektoriaus pardavimo pajamos viršijo 103 mln. Eur, tai ikimokestinis pelnas siekė 100 mln. Eur“. Seniai žinomas faktas, kad alkoholinių gėrimų gamybos sąnaudos yra išskirtinai mažos, pelnai labai dideli, o nuostoliai tiek visuomenės sveikatai, tiek visai ekonomikai, šalies vystymuisi - milžiniški. Alkoholio pramonės išlaidos kiek didesnės reklamai (kuri neveikia, anot jų), tačiau ir tai procentais paėmus yra labai maža dalis nuo sugrįžtančio grynojo pelno.

O visi propagandiniai mitai, kad alkoholio pramonė yra viena iš pagrindinių mokesčių mokėtojų, yra netiesa, nes ne jie tuos mokesčius sumoka, o pirkėjai. Jei žmonės nebepirks alkoholio, tai nereiškia, kad pinigus kiš į kojinę, juk išleis kitoms prekėms ir paslaugoms – pinigai tiek ekonomikoje, tiek valstybės biudžete toliau judės. Beje, alkoholiui ir tabakui akcizo mokesčio tikslas yra visai ne surinkti kuo daugiau pinigų, o kad brangtų šie žalingi produktai ir žmonės jų mažiau įsigytų, suvartotų. To nesupranta vyriausybės vadovas A. Butkevičius. Bet jis nesupranta nei to, kad gerokai pakėlus akcizą alkoholiui, būtų dviguba nauda: brangtų alkoholis, todėl žmonės mažiau suvartotų, taip pat būtų papildomos didelės lėšos į valstybės biudžetą. Iš jų dalį skiriant švietimui sveikos, blaivios gyvensenos klausimais, socialinei reklamai žiniasklaidoje, problema būtų labai greitai pradedama rezultatyviai spręsti. Vaisius būtų galima matyti jau kelių metų perspektyvoje.

Jei dar yra negana politikams mokslinės argumentacijos, kurią nuolat pateikia šios srities mokslininkai iš skirtingų universitetų, jei dar Vyriausybei ir Seimo nariams „nedaeina“, kokie turi būti sprendimai, gali paprašyti vieningos sveikatos specialistų išvados iš skirtingų universitetų, kad pateiktų savo išvadas ir jos būtų politikus įpareigojančios. Dabar studijų ir pasauliniu mastu yra daugybė. Yra Pasaulio sveikatos organizacijos nurodomos pagrindinės priemonės, kuriomis užtikrintai galima mažinti alkoholio suvartojimą, tačiau dabartiniai politikai tik atsiklausia alkoholio pramonės ir pagal ją priima sprendimus. Neabejoju, kad jie, rudeniui atėjus, kris kaip rudens lapai, o atėjus laikus Lietuva sužaliuos.