J. Dapšauskas. Kokia bus nomenklatūros ir valdžios krizės atomazga?

Po Seimo rinkimų kiek buvo spėlionių ar net užtikrintų teiginių, kad nebus sudaryta koalicija, suformuota žadėta profesionalų Vyriausybė, susiskaldys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija ir panašiai. Po to kalbėta, kad neišsilaikys iki bulviasodžio, paskui, kad iki bulviakasio.

Praėjusiais Seimo rinkimais sustojo tabalavusi švytuoklė - pirmą kartą nuo nepriklausomybės paskelbimo: tai socialdemokratai, tai konservatoriai valdydavo šalį prisijungdami naujus ir laikinus darinukus. Įvyko esminė krizė, kad ir vieni, ir kiti pralaimėjo rinkimus ir prasidėjo buvusių politinių metodų ir voratinklių krizė bei permainos.

Alkoholio kontrolės srityje akivaizdus lūžis, nomenklatūrinės institucijos, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, kurie būdavo nepajudinami ir tiko visiems – ir liberalams, ir konservatoriams, ir socialdemokratams – pertvarkomi. Balsavimais Seime aiškiai išreikšta parama prigimtinės šeimos - santuokos sampratai ir jos vertybėms, jų išsaugojimo klausimams. Duotas startas neišvengiamai švietimo reformai, pertvarkyta vaistų politika. Galiausiai priimtas sprendimas dėl miškų reformos. O atkreiptinas dėmesys, kad komunistų partiją nusikalstama organizacija paskelbė ne konservatorių, o būtent LVŽS vadovaujamas Seimas. Kultūros srityje taip pat krito bastionas - Gintautas Kėvišas. Ir tai per gana trumpą laiką. Bet būkime realistais: kai kurie apžvalgininkai (pavyzdžiaui, Virgis Valentinavičius, Liutauras Bielinis ir kt.), priklausantys partijoms, buvę prezidentų patarėjais ir panašiai, vis vien sakys, kad chaosas, nieko nepadaryta ir panašiai.

Tą chaosą ir stengiasi sukurti nustumti į pakelę politiniai junginiai, suinteresuotos finansinės grupės, kurios praranda įtaką, pinigus. Tačiau net tokiame sudėtingame minų lauke, LVŽS vis vien sugeba įgyvendinti tai, kas užsibrėžta. Permainų sėkmės nenori kitos politinės jėgos, nes tada nebebus galimybės grąžinti dviejų valdžių švytuoklės.

Iš nacionalinio transliuotojo LRT visuomenė taip pat tikėtųsi kiek daugiau elementaraus objektyvumo. Pavyzdžiui, liepos 3 d. pradėjus žiūrėti per neva visuomeninį transluotoją laidą „Dėmesio centre“, išvardinus laidos dalyvius, jau aikivaizdu, kad bus „pilama“ tik į vienus vartus vertinant praėjusios Seimo sesijos rezultatus. Kur elementarus žurnalistinis profesionalumas, etika, kai kviečiami tik vieno požiūrio dalyviai?

O lengva užsibrėžtus tikslus įgyvendinti LVŽS tikrai nėra. Prisiminkime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų poziciją svarstant alkoholio kontrolės klausimą. Turėdami labai aiškiai įsirašę į savo rinkiminę programą ką darys, kai atėjo realus laikas priimti sprendimus, balsuoti – visomis išgalėmis šį procesą žlugdė. Svarstymo stadijoje buvo nutarę visiškai palaidoti šį procesą, nors patys teikė įstatymo projektą. Tik 3 TS-LKD frakcijos atstovai balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Taip akivaizdžiai parodė, kad yra pasiruošę visiškai sužlugdyti esminį pokytį šioje srityje, tikėdamiesi, kad LVŽS koalicijos partneriai - socialdemokratai jos nepalaikys, nes apie tai jie buvo viešai kalbėję. Tačiau buvo šokiruoti, kad sužlugdyti nesiseka, projektą netikėtai palaikė socialdemokratai. Bet net jei ir jie nebūtų palaikę, balsų būtų užtekę. Tad galiausiai priėmimo stadijoje TS-LKD frakcijoje buvo nuspręsta, kad reikia balsuoti už, nes nebus kaip savo rinkėjams pažiūrėti į akis dėl savo balsavimo, kai įstatymas vis vien bus priimtas.

O dar prisiminkime vis aktyviai ir sąmoningai viešojoje erdvėje valkiotas ir dar valkiojamas mintis apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime skilimą. Jas vėl atnaujino Gabrielius Landsbergis ir “etatinė“ LVŽS kritikė politologė Rima Urbonaitė. Kiek prikalbėta apie neva Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio „blokus“, "komandas". Tokio vis laukiamo skilimo paprasčiausiai nėra dėl labai paprastos priežasties, nes, pirma, kad būtų skilimas, tie blokai turi būti, antra, privalo atsirasti aiški takoskyra, įtrūkio siūlė. Viešai ne kartą bandyta įpiršti, kad yra LVŽS frakcijos partinis Seimo narių „paketas“ ir "nepartinių paketas", kuris vienas neva yra S. Skvernelio, nes ir jis nepartinis, o kitas – partijos pirmininko R. Karbauskio. Bet daugybė tų nepriklausančių partijai atėjo pačiam R. Karbauskiui ir S. Skverneliui kartu pakvietus. Gal Povilas Urbšys, Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga, Stasys Jakeliūnas ir kiti yra „Skvernelio paketo“ atskilimo dalis? Juk jie nepartiniai. Akivaizdu, kad ne.

Kita vertus, nuomonių skirtumų esama, bet ne tarp atskirų „blokų“, bet tarp skirtingų asmenų, grupelių: vieni yra konservatyvesni socialine prasme, kiti - liberalesni, kai kas už greitesnes reformas, kiti kiek už ilgesnes laike. Tačiau svarbiausia, ir to negali paneigti niekas – sprendimai LVŽS frakcijoje po atitinkamų diskusijų priimami permainų, o ne stagnacijos, laikino populizmo dėl reitingų naudai. Tas rezultatas pasiekiamas ir plenariniuose posėdžiuose priimant sprendimus.

Jei ir yra pavienių perbėgėlių, pasipriešinančių bendrai linijai labiau individualiai, tačiau neturi jėgos net mažos dalies atskelti - kaip Bronislovas Matelis ar Dovilė Šakalienė. Pastarosios atveju matėsi, kad iki kadencijos galo ji frakcijoje tikrai neišsilaikys dėl ideologinių skirtumų ir emocionalaus būdo. Ji siūlė ir didelio triukšmo sulaukusio „50 - 50 proc. teigiamos - neigiamos“ informacijos žiniasklaidoje projektą, kuris visiškai nebuvo derintas su frakcija, tačiau viešojoje erdvėje linksniuojama buvo ne ji, bet būtent LVŽS frakcija, kad neva siekė įvesti žiniasklaidos cenzūrą.

Permainos tęsiasi, o teigiami rezultatai bus matomi, tačiau tikrai ne žaibo greitumu.

Pabaigai vėl grįžkime prie „krizės“. Kinų kalboje „krizė“ turi „pavojaus“ ir „galimybės“ reikšmes, o graikų – „teismo“ – „sprendimo“ etimologiją. Tikėkimės, kad ši po Seimo rinkimų prasidėjusi „krizė“ atneš ne tik nomenklatūrai, korupcijai, neūkiškumui pavojus, teismą, bet ir blaivius bei sveikus sprendimus ir rezultatus visuomenės labui.