Tokias pataisas Seimas buvo įsipareigojęs priimti iki 2002 metų sausio 1 d. Taigi, jau vėluojame daugiau kaip 13 metų, o kai kam atrodo, kad labai skubame. Kažkas sugalvojo, jog tai apskritai nėra reikalinga.
Nustebau, kai žiniasklaidoje dar Vyriausybės posėdžio išvakarėse pasirodė visiškai kito projekto kritiški komentarai. Nežinau, kas sąmoningai ar nesąmoningai suklaidino žurnalistus ir gerbiamus profesorius V. Mizarą bei A. M. Pavilionienę. Gaila, kad į rengėjus tuomet niekas nesikreipė ir nepasitikslino. Ir painiavos atitaisymo iki šiol nepastebėjome. Šiuo jautriu klausimu liko suklaidinta nemažai žmonių.
Todėl jaučiu pareigą akcentuoti Vyriausybės aprobuotų projektų pagrindines nuostatas, kurios buvo turbūt netyčia iškraipytos. Pagal Vyriausybės Seimui teikiamus įstatymų pataisų projektus – „partnerystė yra vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos“. Partneriais gali būti vyras ir moteris, sulaukę pilnametystės, nesiejami artimais giminystės ryšiais, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat nesantys kitų asmenų partneriai.
Vyriausybė savo programoje (149 punktas) įsipareigojo teisiškai reglamentuoti nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų šeimos santykius. Būtent tai ir yra daroma šiais parengtai įstatymų pataisų projektais. Tuo pačiu šiais projektais yra įgyvendinamas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl kitokių nei santuokos pagrindu sudarytų šeimų. Šie projektai reguliuoja šeiminius santykius taip, kad nebūtų sudaromos prielaidos diskriminuoti santuokos neįregistravusių, bendrai gyvenančių vyro ir moters bei jų vaikų. Ne visiems tokios nuostatos patinka, tačiau jų teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Neįsivaizduoju, kad mūsų Vyriausybė galėtų siūlyti Konstitucijai prieštaraujančius įstatymų projektus.
Tokia yra Vyriausybės pasiūlymų esmė. Dabartinis susidomėjimas rodo, kad rudenį turėsime įdomias ir turiningas diskusijas Seime.