aA
Kas vienija Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus? Neigiamas požiūris į bet kokią pažangą.
Juozas Bernatonis
Juozas Bernatonis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šią savaitę daugiausia šių dviejų partijų dėka buvo sužlugdytas projektas, kuris jau per 2019 m. Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus žmonėms būtų suteikęs papildomą galimybę balsuoti internetu.

Antradienį žengdamas į Seimo tribūną pristatyti kelią internetiniam balsavimui turėjusiam sukurti projektą, tikėjausi, kad parlamentarai pagaliau pamirš savo siaurus išskaičiavimui ir pritars tam, ko iš jų prašo piliečiai. Deja, klydau. Internetinio balsavimo paniškai bijantys konservatoriai vėl išsigando ir užblokavo naujausią projektą.

Bet ar yra ko bijoti? Išdėsčiau savo argumentus Seimo nariams, norėčiau juos išdėstyti ir visuomenei.

Rinkimai modernioje atstovaujamojoje demokratijoje yra svarbiausias valdžios ir pačios sistemos legitimacijos būdas, todėl visų valstybės piliečių tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek – užsienyje įtraukimas į rinkimus yra pagrindinis uždavinys, siekiant užtikrinti platesnį atstovavimą ir galimybę prisidėti prie valstybės kūrimo bei vystymo.

Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje: 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik apie 47 proc. rinkėjų. Tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse rinkėjų aktyvumas siekia 67 proc.

Viena iš svarbių mažėjančio rinkėjų aktyvumo priežasčių yra Lietuvos piliečių emigracija. Statistikos departamento 2014 m. duomenimis, virš 600 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių asmenų gyvena užsienyje ir iš jų tik 11–14 tūkst. balsuoja rinkimų metu. Toks žemas užsienio lietuvių aktyvumas tiesiogiai susijęs su dalyvavimo rinkimuose procedūriniais sunkumais.

Pasaulio lietuvių bendruomenės XV Seimas 2015 m. liepos 17 d. priėmė rezoliuciją „Dėl balsavimo internetu“, kurioje pabrėžė, kad balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos rinkimuose ir balsavimuose dėl referendumų ir paragino artimiausiu metu įgyvendinti balsavimą internetu, leidžiant balsuoti užsienio lietuviams.

Jaunimo aktyvumas rinkimuose išlieka mažiausias tarp kitų amžiaus grupių ir toliau mažėja. Balsavimas elektroninio ryšio priemonėmis galėtų sudominti ir paskatinti jaunimą aktyviau išreikšti savo politines pažiūras rinkimuose ir referendumuose.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kaip didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje, 2015 m. balandžio 25 d. rezoliucijoje „Dėl balsavimo internetu įteisinimo“, pabrėžė balsavimo internetu svarbą ir realią naudą Lietuvai.

Neturėtume pamiršti dar vienos visuomenės grupės. Neįgaliųjų organizacijų atstovai ir vadovai susitikimuose taip pat nuolat kelia internetinio balsavimo svarbą. Tai gerokai pagerintų galimybes savarankiškai dalyvauti rinkimuose.

Lietuvoje elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, kasmet pasiekiami aukštesni kompiuterinio raštingumo rezultatai visose amžiaus grupėse, todėl rinkimų organizavimo ir administravimo procese tikslinga išplėsti elektroninių priemonių naudojimą. Tokiu būdu rinkimų ir referendumų organizavimas būtų patogesnis ne tik rinkimų organizavime dalyvaujančioms institucijoms, bet ir Lietuvos piliečiams.

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2015 m. gegužės 23-31 dienomis organizuota apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Beveik 50 proc. apklaustųjų mano, kad balsavimo internetu įteisinimas sudarytų prielaidas užsienyje gyvenantiems arba studijuojantiems Lietuvos piliečiams aktyviau dalyvauti rinkimuose, ketvirtadalis apklaustųjų yra įsitikinę, kad balsavimas internetu padidintų gyventojų susidomėjimą rinkimais.

Beje, mažiausiai internetinį balsavimą remia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos valstiečių bei žaliųjų sąjungos rinkėjai. Galbūt todėl šių partijų atstovai Seime blokuoja tokias pataisas.

Siekdami prisidėti prie greitesnio elektroninio balsavimo įteisinimo ir reaguodami į Seimo narių, kompetentingų institucijų ir visuomenės atstovų išsakytas abejones dėl balsavimo internetu saugumo, slaptumo, rezultatų patikimumo, pateikėme Lietuvos Respublikos balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Juo siūloma detaliau reglamentuoti: 1) pagrindinius balsavimo internetu principus; 2) rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus; 3) rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles; 4) balsavimo paslapties užtikrinimo mechanizmą; 5) balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo pagrindus, jos funkcinius, saugumo ir audito reikalavimus.

Pagal Konstituciją, rinkimų tvarką nustato įstatymai. Todėl įstatymo projektu buvo siekiama numatyti balsavimo internetu tvarką ir balsavimo saugiklius. Skirtingai nuo kitų informacinių sistemų, balsavimo internetu informacinė sistema ypatinga tuo, kad joje turi būti suderinti balso slaptumo, rinkėjo tapatybės nustatymo, duomenų vientisumo reikalavimai.

Jeigu Seimas būtų pritaręs projektui ir būtų tinkamai pasiruošus, balsuoti internetu Lietuvoje būtų galima jau 2019 m. vyksiančiuose rinkimuose. Taip būtų išvengta papildomų eilių balsavimo dieną rinkimų apylinkėse, sumažinta administracinė našta piliečiams, sumažinta rinkimų rezultatų klastojimo galimybė, rezultatai būtų apdorojami greičiau, būtų užtikrinta asmens teisių ir duomenų apsauga, jų privatumas, taupomos valstybės biudžeto lėšos organizuojant rinkimus, nes įdiegus tokį balsavimą būtų reikėję mažiau lėšų tiek biuletenių spausdinimui, tiek rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įrašas apie medikų elgesį su gimdyvėmis sukėlė pasipiktinimų bangą: atsaką metė ir medicinos įstaigos, ir žinomi žmonės verslininkas atsiprašė (307)

Verslininkas Liudvikas Andriulis , kurio žmona laukiasi vaikelio, vakar savo socialinėje paskyroje...

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis (192)

Per koronaviruso plitimo Lietuvoje laiką, mūsų šalyje, balandžio 9 dienos duomenimis, patvirtinti...

Lietuvių kilmės kovotojos Namajunas šeimoje – dvi koronaviruso aukos (29)

Paaiškėjo priežastis, kodėl iš prestižinio UFC turnyro pasitraukė lietuvių kilmės kovotoja...

Keliaujančių kontrolė šventinį savaitgalį: pasitikės žmonėmis, bet informaciją tikrins (208)

Visą šventinį savaitgalį, nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val., bus ribojamas...

Eurogrupė susitarė dėl 500 mlrd. eurų paramos ES ekonomikai dėl pandemijos planui (29)

Eurogrupė (eurozonos finansų ministrų taryba) susitarė dėl Europos ekonomikos rėmimo plano per...

Gera naujiena iš JK – Johnsonas išleistas iš intensyvios terapijos skyriaus (149)

Ketvirtadienio vakarą britų žiniasklaida pranešė, kad nuo koronaviruso gydytas šalies premjeras...

Šventinėmis dienomis laukia permainingi orai (3)

Penktadienio dieną Lietuvos orus lems anticiklono, kurio centras įsitaisęs ties Danija, rytinis...

CNN: Čikagos apylinkėse ruošiamas laikinas 2 tūkst. kūnų talpos morgas (7)

Ilinojaus valstijos valdžia nurodė Čikagos apylikėse paruošti laikinąjį morgą , galintį...

10-ies minučių pokalbis trims draugams kainavo po 250 eurų: pažeidė karantino reikalavimus (406)

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašas, jog 3 draugai iš Kauno buvo nubausti policijos, už...

Palangos verslininkas prognozuoja rekordinę vasarą: žmonės bijos atostogauti užsienyje, todėl važiuos ilsėtis pas mus (429)

Užkandžiais ir gėrimais visame Lietuvos pajūryje prekiaujantis Laurynas Rimavičius prognozuoja,...

|Maža didelių žinių kaina