Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Kelkitės ministrai, laikas pradėti dirbti!

Būsto administratoriai – nebaudžiami?

Dažno daugiabutyje gyvenančio vilniečio galvos skausmas – netinkamas daugiabučių priežiūrą atliekančių įmonių darbas. Būsto administratoriai nesivargina pagrįsti sąskaitų už remonto darbus, dažnai gyventojams, kurie gauna nemenkas sąskaitas, niekas negali paaiškinti, kuo remiantis paslaugos ar prekės buvo pirktos iš vienų ar kitų įmonių už neretai rinkos kainas gerokai viršijančias sumas. Darbų kokybė taip pat dažnai netenkina. Ginčų tarp vilniečių ir būstus administruojančių įmonių – tūkstančiai, tačiau rezultato – jokio. Savivaldybė neturi jokių veiksmingų įrankių, galinčių užtikrinti daugiabučius administruojančių įmonių kontrolę ir jų atsakomybę. Nustačiusi, kad būsto administratorius nesilaiko jų veiklą reguliuojančių teisės aktų, savivaldybė gali pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir skirti būsto administratoriams baudas. Tačiau procesas – ilgas, o baudos – juokingos: pirmą kartą nusižengusiam būsto administratoriui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 300 eurų... Beje, per metus atsakomybė išnyksta, taigi, iš esmės būsto administratorius už bet kokį nusižengimą geriausiu atveju gauna tiesiog įspėjimą.

Aplinkos ministerijai siūloma didinti baudas būsto administratoriams, tačiau tai problemos iš esmės neišspręs. Situacija pasikeistų, jeigu Aplinkos ministerija perduotų savivaldybei tokias funkcijas kaip netinkamai, neskaidriai ir neatsakingai dirbančių būsto administratorių licencijos suspendavimas arba išbraukimas iš tokias paslaugas galinčių teikti juridinių asmenų sąrašo. Kodėl tai nepadaryta iki šiol, galima tik spėlioti.

Renovacija – merdi, jėgainė – nebaigta

Renovacijos procesas, galintis padėti vilniečiams sutaupyti nemenkas sumas, kurias dabar jie priversti išleisti šildymui, praktiškai sustojęs. Pernai paramą daugiabučių renovacijai administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nepaskelbė nė vieno konkurso, tik paskutinį metų mėnesį susigriebė. Tačiau renovacijos projektų vykdytojai pirkimus skelbia dar 2019 m. kainomis, tad nenuostabu, kad konkursus teks skelbti pakartotinai. Dėl šios priežasties 85 proc. konkursų Vilniaus mieste neįvyko ir sustojo 60 projektų. Aplinkos ministerija teisinasi, esą renovacijos procesas užstrigo dėl išaugusių statybų kainų ir medžiagų trūkumo, tačiau APVA atstovai neslepia, kad kvietimai teikti paraiškas namų renovacijai visus metus nebuvo teikiami ir dėl biurokratizmo, o tiksliau – „poreikio susidėlioti mechanizmus“. Kol dėliojami mechanizmai, vilniečiai toliau gauna sunkiai suvokiamas sąskaitas už šildymą.

Šias sąskaitas sumažinti turėjusi ir apie 40 proc. sostinės šilumos poreikio padengti ketinusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurios valdymą perėmė „Ignitis grupė“, vis dar neveikia. Jėgainės statyba vėluoja daugiau kaip metus. Planuojama, kad savo veiklą ji turėtų pradėti kitą šildymo sezoną. Tiesa, garantijų jokių nėra, nes jėgainė jau turėjo veikti, tačiau koją pakišo „rizikos“, kurios ir šiandien niekur nedingo.

Užstrigę praeityje

Vilniui tvarkytis, gražėti ir klestėti trukdo ir niekaip nesutvarkomas statybų procesas, kuriame dėl biurokratizmo ir formalių kliūčių klimpsta investuotojai ir vystytojai. Statytojai sostinėje skundžiasi, kad nuolat stringa projektų derinimo ir statybos leidimų išdavimo procesai, o norint pasiekti suplanuotą rezultatą užtrunkama vis ilgiau. Nuolat keičiasi detaliųjų planų bei kitų statyboms reikalingų dokumentų tvarka, o vieno, sklandų statybų procesą užtikrinančio teisės akto – iki šiol nėra.

Dar labiau reikalus apsunkina Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai trūksta elementaraus suvokimo, ko reikia tvarkant valstybinę žemę, kad ji tarnautų gyventojų patogumui. Apie pusantrų metų Nacionalinė žemės tarnyba buvo sustabdžiusi daugiabučių namų kiemų tvarkymą remonto būdu, nes bandė įrodyti, kad „korių“ įrengimas automobiliams statyti yra nauja statyba. Įstaiga nuolat dalyvauja teisminiuose ginčuose, tad atlikti savo pagrindinio darbo, matyt, nebeturi kada. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema nėra pakankamai skaitmenizuota, procesai vyksta neįtikėtinai lėtai.

Pakuočių tvarkytojų interesus atstovauja Aplinkos ministerija?

Tik po didelių mūšių ir įtikinėjimų 2021 m. Seime buvo priimtos pataisos, kurios turėjo priversti pakuočių organizacijas, atsakingas už įvairių gamintojų ir importuotojų pakuočių tvarkymą arba, paprasčiau tariant, metalo, popieriaus, plastiko konteinerių tvarkymą, gerai dirbti. Nors pagal šias pataisas atliekų išvežimo sritis perduota į savivaldybių rankas, tačiau būtinųjų reikalų derinimas vėl, jau drąsiai galima sakyti, tikėtai „pakibo“ Aplinkos ministerijos koridoriuose. Savivaldybės jau anksčiau galėjo šią sritį tvarkyti geriau, tačiau tiesioginė, aukštas pareigas užimanti „pakuotininkų“ atstovė Aplinkos ministerijoje darė viską, kad procesas užsitęstų kuo ilgiau, o už pakuočių tvarkymą atsakingos organizacijos krautųsi kapitalą miestiečių sąskaita. Iki šiol Vilniuje turime daug gyventojų, ypač individualių namų savininkų, kurie net neturi rūšiavimo konteinerių, ir tai yra ministerijos prasto veikimo, o gal tiksliau – neveikimo, pasekmė.

Problemų daug, ne visos spręstinos tik savivaldoje, reikia daug platesnio sutarimo ir su ministerijomis. Akivaizdu, kad pusė Vilniaus problemų spręstųsi greičiau, jei Vyriausybėje dirbantys ministrai nuoširdžiai rūpintųsi Lietuvos gyventojų interesais. Tačiau nėra nė vieno iššūkio, kuris negalėtų būti išspręstas, pasitelkus ūkišką požiūrį bei gerus derybinius gebėjimus. Laikas imtis darbo nesipurtant atsakomybės ir nesidangstant kitų neveiksnumu, šūsnimis pasenusių dokumentų ar nusistatymu – ai, visada taip darėme, darykime ir toliau. Nebedarykime. Atsakingai, ūkiškai bei su meile Vilniui ir jo žmonėmis ieškokime sprendimų ir kurkime patogų miestą visiems, nes Vilnius nebegali laukti.