Žiūrėk, brangus pilieti, „kokia biurokratija Lietuvoje, kiek daug tų veltėdžių, litrais geriančių kavą ir buriančių doram verslininkui iš tirščių. Ir išdrįsk tu, įžūlume, gerti kavą su cukrumi, dar sausainį joje pamirkyti. Beveik puota maro metu. Ir kas dėl to kaltas? Žinoma, Vyriausybė, kuri nieko nedaro, tik toliau šelpia tuos „išlaikytinius“. Nesvarbu, kad per 4 metus spėta padaryti tikrai daug.
Čia, kaip ir daugelyje kitų sričių, neišsiverčiame be klasikos žanro – vėl matuotis su amžinuoju lietuviškų varžytuvių atskaitos tašku – Estija. O jei dar ir Latvija aukščiau – pasaulio pabaiga! Ir ten mažiau valdininkų nei Lietuvoje, – krykštauja naujai „krikštyta“ Liberalų sąjūdžio kandidatė į LR Seimą. Et, ir vėl kaimynai pagal dar vieną šventojo „laisvarinkininkų“ pranašo Miltono Friedmano dogmą pirmauja. Estija, atrodo, jau tapo mūsų „laisvosios rinkos“ gerbėjų Eldoradu ir nepasiekiama siekiamybe. Lyg nebūtų pasaulyje kitų šalių, į kurias vertėtų lygiuotis. Tiesa, be apsukrių verslininkų įmonių į Estiją samdomą darbą dirbantys lietuviai kažkodėl neemigruoja.
Ką apie tokius „pasimatavimus“ mano mokslo žmonės? „Tokie šalių valstybės tarnybos skaičių palyginimai yra gana sudėtingi ir slidūs, nes labai skiriasi valstybės tarnybos tradicijos, pačios sąvokos turinys – kokie viešojo sektoriaus darbuotojai priskiriami valstybės tarnautojams, o kokie ne. Pavyzdžiui, esama šalių, kuriose mokytojai, valstybinių ligoninių personalas yra valstybės tarnautojai. Taigi reiktų labai gerai įsigilinti į šalių skirtumus, kitaip toks palyginimas tebus statistinė ekvilibristika“, – sako prof. dr. Vainius Smalskys, M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Viešojo administravimo instituto direktorius.
O ką apie tokią iniciatyvą mano Valstybės tarnybos departamento direktorius? „Lyginant reikėtų atsižvelgti į tai, kokias funkcijas atlieka centrinio lygmens institucijos, o kokias regioninės, šaliai būdinga centralizuota ar decentralizuota įstaigų sąranga. Pavyzdžiui, Lietuvoje tokios įstaigos kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija su visais regioniniais padaliniais traktuojamos kaip viena nacionalinio lygmens įstaiga. Kitose šalyse gali būti kitaip – regioniniai padaliniai veikia kaip atskiros įstaigos. Tad palyginimas, kiek žmonių dirba centrinio lygmens institucijose, o kiek regioninėse, būtų labai jau sąlygiškas“, – komentuoja Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius.
Apie valstybės tarnybą liberalai ir konservatoriai kalba tik skeptiškai ir tik pagal neoliberalų kurpalių.
Profesionalus, plataus akiračio, gerai žinantis savo valdymo sferos įstatymus ir tinkamai juos taikantis, gerai administruojantis biurokratas yra geros valstybės valdymo sistemos vertybė. Be valstybės tarnautojų klasės neišsiverčia nė viena moderni valstybė. Beje, valstybės tarnyboje, kaip ir visame viešajame sektoriuje, taip pat dirba žmonės! Ir jie tokie patys, taip pat turintys savo poreikių ir žmogiškų problemų.
Dešinieji, teigdami, kad valstybės tarnautojų Lietuvoje per daug, reikalauja mažinti jų skaičių, imti ir užsimoti vėl taip, „šnai, šnai“, kaip A. Kubilius darė. Tik kažkodėl oponentai prityla, kai išgirsta klausimą: „Ir ką pasiekė?“. Atleidus žmones, problema neišsisprendė savaime ir net atsisuko viešojo intereso bei piliečio nenaudai. Mažesnis valstybės tarnautojų skaičius turėjo padaryti tą patį darbą. Kai Valstybės tarnybos efektyvumas matuojamas tik sumažintų etatų skaičiumi, tai ir eilėse, kad ir prie vieno langelio, pastovėti ar prie milijonus eurų kainavusios sistemos, metančios „eror“, palūkuriuoti galima. Tiesa, oponentai pridurtų, kad tą patį darbą maloniai padarys rinka – privatus sektorius. Žinoma, ne už dyką, o už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Pradžioje net už patrauklią, pagrįstą kainą. Tik, matyt, nutylės, kad po kurio laiko tos privataus sektoriaus teikiamos paslaugos vartotojams gali gerokai pabrangti.
O kodėl mūsų politiniai oponentai pradeda mykti, kai bandoma pasakyti, kad kiekvienas iš valstybės tarnybos ar viešojo sektoriaus atleistas žmogus nėra dovanėlė visai šalies ekonomikai. Kodėl nekalbame, kad po tokių optimizacijų ir reorganizacijų mūsų socialinė sistema gauna bedarbį arba, geriausiu atveju, emigrantą. Ką kalbėti apie žmogaus savijautą. Bet ar viską reikia daryti pagal ciniškus „laisvosios rinkos“ vadovėlius, į kuriuos vienas svajojęs veikėjas dar vis nepateko. Beje, buvę valstybės tarnautojai puikiai prisimena buvusios vyriausybės (konservatorių ir liberalų sąjūdžio) galvų kapojimo metą. Panašu, kad šešėliniai „ministeriai“ vėl svajoja apie tą patį.
Ar socialdemokratai mato valstybės tarnybos ir viso viešojo sektoriaus problemas? Žinoma, bet stengiasi jas spręsti nuosekliai ir neperlenkdami.
2016-aisiais metais Valstybės tarnyba sumažės. Nuo šių metų balandžio 1 d. valstybės taryba sumažėjo net 1279 pareigybėmis. Šis Vyriausybės sprendimas svarbus, nes įstaigos nebegalės turėti daugiau kaip 10 procentų neužimtų pareigybių ir joms dangstyti darbo užmokesčio lėšų. Tai leis sutaupyti apie 17 mln. eurų per metus.
Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė nuosekliai siekia savo programinės nuostatos – nedidinti pareigybių skaičiaus ir valdymo išlaidų – įgyvendinimo. Net atkūrus privalomąjį šaukimą, Krašto apsaugos ministerijoje reikiamos 215 pareigybės buvo įsteigtos kitų ministerijų ir įstaigų laisvų etatų sąskaita, nedidinant bendro didžiausio leistino skaičiaus.
Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pasiūlymu Vyriausybė priėmė sprendimus dėl 23 biudžetinių įstaigų, kurių darbuotojų skaičius mažesnis nei 20, likvidavimo ar reorganizavimo. Įgyvendinus sprendimus bus sumažintas tiek bendras, tiek vadovaujančių darbuotojų skaičius, efektyviau vykdomos funkcijos. Be to, artimiausiu metu Vyriausybė svarstys Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pasiūlymus dėl viešųjų įstaigų skaičiaus mažinimo.
Turime taip pat viziją, kaip turėtų atrodyti efektyvi Valstybės tarnyba. Joje turi dirbti kompetentingi, sąžiningi, veiklūs, kūrybingi, orūs žmonės. Skaičiuojame, analizuojame ir priimame sprendimus, bet pamatuotus, mažinančius įtampas, netaikant šoko terapijos. Nes už visų sprendimų slypi žmonių gyvenimai ir likimai.
Socialdemokratai Lietuvos valstybės tarnybą bei visą viešąjį sektorių ilgalaikėje perspektyvoje mato per Naujojo viešojo valdymo pasiekimų prizmę, o ne Naujosios viešosios vadybos principus, kurie vis dar populiarūs dešiniųjų interesų grupių rateliuose. Naujasis viešasis valdymas remiasi demokratijos ir tarnavimu visuomenei principais bei yra savotiška alternatyva Naujajai viešajai vadybai, kuri yra grindžiama ekonomikos teorija ir individualiais interesais. Būtina siekti ne tik didesnės tarnautojų motyvacijos, bet ir jų aktyvesnio, kūrybingesnio dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose, piliečių įtraukimo, veiklos skaidrumo ir atvirumo, aktyvesnio viešojo intereso gynimo, elektroninės demokratijos, glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir demokratinių principų taikymo visoje sistemoje.