aA
Skaidrumas, viešumas, informacijos prieinamumas šiandien yra neatsiejama demokratinės valstybės sąlyga. Aukštesni viešumo ir atvirumo standartai keliami politikams, valstybės tarnautojams. Tačiau apie ką byloja sugriežtintos Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų apsaugos taisyklės? Kur gi ta riba tarp asmens duomenų atviro, prieinamo, viešo informacijos skelbimo ir tarp itin skrupulingai apibrėžtos asmens duomenų apsaugos?
Guoda Burokienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ieškant atsakymo pravartu pasižvalgyti į ES šalių patirtį. Kokie gi kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai ES valstybėse? Kaip reglamentuojama kandidatų asmens duomenų, surinktų rinkimų proceso metu, saugojimo ir viešinimo trukmė bei kokia ES šalyse taikoma praktika?

Kai kuriose valstybėse, pvz., Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje kandidatų asmens duomenų saugojimo trukmė nėra nustatyta. Ten vadovaujamasi bendra nuostata, jog duomenys saugomi tol, kol pasiekiami tikslai, kuriais jie buvo renkami ir tvarkomi. Vėliau duomenys gali būti archyvuojami viešojo intereso, mokslinių tyrimų ar statistikos tikslais.

Jungtinėje Karalystėje kandidatavimo dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų, Latvijoje – neterminuotai. Išrinktų kandidatų pavardės ir kai kurie kiti jų duomenys Latvijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje skelbiami ir yra prieinami iki kadencijos pabaigos, Vokietijoje – 6 mėn. po kadencijos pabaigos, Švedijoje – 5 metus po kadencijos pabaigos, Vengrijoje – neterminuotai.

Austrijoje kandidatai turi teisę pareikalauti ištrinti duomenis pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamentą, pvz., motyvuojant, jog asmens duomenys nebėra reikalingi tam, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkamo arba kitaip tvarkomi.

Jungtinėje Karalystėje po rinkimų kandidatavimo dokumentai saugomi vienerius metus, išskyrus namų adresus, kurie turi būti pašalinti praėjus 21 dienai po rinkimų rezultatų įsigaliojimo. Vietos rinkimuose visi kandidatavimo dokumentai yra laisvai prieinami ir gali būti asmenų kopijuojami laikotarpiu nuo kandidatų nominavimo pabaigos iki paskutinės dienos prieš rinkimus imtinai. Nuo rinkimų dienos kandidatavimo dokumentai turi būti saugomi vienerius metus.

Kroatijoje pasibaigus kandidatų nominavimo terminui tam tikra informacija apie kandidatus, galiojantys kandidatų sąrašai ir rinkimų kampanijos finansavimo dokumentai yra paskelbiami Nacionalinės rinkimų komisijos interneto svetainėje. Po rinkimų šie dokumentai iš svetainės pašalinami ir mažesne apimtimi lieka saugomi archyve. Pareiškiniai kandidatų dokumentai saugomi neterminuotai.

Latvijos oficialiame leidinyje paskelbti asmens duomenys šalinami tik Valstybinės duomenų inspekcijos sprendimu. Toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai dėl tolesnio duomenų viešinimo tų duomenų subjekto teisei į privatumą daroma žala nusveria tą naudą, kurią gauna visuomenė. Tačiau apskritai kandidatų asmens duomenų saugojimo terminai nėra reglamentuoti, todėl jie gali būti saugomi neterminuotai.

Lenkijoje apylinkių rinkimų komisijos dokumentai perduodami valstybiniams archyvams per 30 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo. Nacionalinio rinkimų biuro regioninių skyrių dokumentai ir Nacionalinės rinkimų komisijos dokumentai – per 5 metus nuo rinkimų dienos, tačiau kandidatų sąrašai ir kandidatų sutikimo kandidatuoti dokumentai archyvams neperduodami ir praėjus 10 metų nuo rinkimų dienos, turi būti sunaikinti.

Portugalijoje asmens duomenys saugomi iki renkamos institucijos kadencijos (4 arba 5 metų) pabaigos. Nacionalinė rinkimų komisija savo oficialioje interneto svetainėje skelbia kandidatų sąrašus, kuriuose nurodomi tik kandidatų vardai, pavardės ir jų atstovaujamos partijos ar partijų koalicijos.

Slovėnijoje kandidatų asmens duomenys turi būti paskelbti ir prieinami rinkėjams iki kadencijos pabaigos. Tuo tarpu ankstesnių parlamento kadencijų kandidatų sąrašai turi būti pašalinti, kadangi juos skelbti nebėra teisinio pagrindo.

Suomijoje asmens kodai, kurie nėra viešai skelbiami, yra saugomi 10 metų. Prašymai suteikti detalesnę informaciją yra nagrinėjami kiekvienu konkrečiu atveju, pagal Valdžios veiklos atvirumo ir Rinkimų įstatymų bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus.

Švedijoje kandidatų asmens duomenys iš Rinkimų duomenų bazės pašalinami ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po kadencijos, su kuria yra susiję kandidatų duomenys, pabaigos.

Vengrijoje kandidatų pavardės ir jas nominuojančių organizacijų pavadinimai paskelbiami oficialioje rinkimų svetainėje. Visi kiti asmens duomenys, kurie suteikiami rinkimų komisijai kandidatūros registravimo metu (asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas) nėra viešai prieinami ir neskelbiami internete.

Vokietijoje kandidato asmens duomenys ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo turi būti iš interneto pašalinami. Ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo kadencijos pabaigos iš interneto turi būti pašalintos ir viešai paskelbtos išrinktų kandidatų pavardės.

Apie demokratinę ir teisinę valstybę be atvirumo ir viešumo rimtai kalbėti net negalime. Tačiau kiekviena ES valstybė savarankiškai nusistato asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminus. Tai nėra informacijos slėpimas nuo visuomenės. Tai traktuojama kaip nuostata, jog duomenys turi būti saugomi tol, kol pasiekiami tikslai, kuriais jie buvo renkami ar tvarkomi.

Dėl kandidatų pareiškiniuose dokumentuose skelbiamų asmens duomenų saugojimo terminų Lietuvoje dar turime diskutuoti. Na, o rinkimų rezultatų duomenys, mano vertinimu, turėtų būti vieši ir skelbiami neterminuotai. Ši informacija būtų naudinga mokslininkams, istorikams, visuomenei, žurnalistams.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (30)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (40)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (34)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Karbauskis: Cvirka tautos atmintyje siejasi su kultūra (25)

Rašytojas Petras Cvirka tautos atmintyje siejasi su kultūra, politiniai ginčai dėl jo paminklo...

Verslininkai į Lietuvą atvežė užsienyje populiarią naujovę: klientus vilios dvispalvėmis eglutėmis

Didžiausiame Lietuvoje Panevėžio miško sodmenų medelyne prasideda kalėdinė karštinė. Prekybai...

Prieš CSKA talentą „Žalgiriui“ teko nusiimti kepurę: kai žinojimas, ko laukti, nepadeda

Sužaidus 40 rungtynių minučių Maskvoje CSKA ir „Žalgirio“ komandos dar nebuvo...

Pauline Bax, Helene Fouquet ir Katarina Hoije

„Prancūzija, nešdinkis“: Afrika nebenori Macrono karinės pagalbos (1)

Po kruvino perversmo priėjimo prie jūros neturinti buvusi Prancūzijos kolonija Malis liko labai...

Kartu su Cololo dirbęs Karolis Sakalauskas pasidalijo širdį veriančiais prisiminimais apie tai, ko labiausiai gailisi ir net laiko gėdinga (20)

Kartu ilgus metus televizijoje juokingus personažus kūrę Vitalijus Cololo ir Karolis Sakalauskas...

Kodėl sumanūs šeimininkai į šiukšliadėžę beria sodos (6)

Virtuvėje po kiekvieno valgio gaminimo atsiranda atliekų, jos keliauja į šiukšlių dėžę. Deja,...

Marse vyksta tokie reiškiniai, kokių Žemėje nepamatysite: dulkių stulpai gali pakilti net 80 kilometrų

Marso atmosfera labai skiriasi nuo žemiškosios – jos tankis ir slėgis daug mažesni, o susideda...