Gražūs kaimyniniai santykiai. Mūsų valstybė pasako Lukašenkai, savo valstybėje daryk ką nori, čia jūsų vidaus, o ne mūsų reikalas.

Nori, būk greičiausiu slidininku, būk geriausiu ledo ritulio žaidėju, nori, sodink į kalėjimus opoziciją, nori, guminiais „demokratizatoriais“ vaikyk, mitinguojamus žmones vardan gerų kaimyninių santykių, mes to nematysim ir negirdėsim. O tu atsidėkodamas už kurtumą ir aklumą siųsi tranzitinius krovinius per Klaipėdos uostą, krausi sąstatus kurie Lietuvos geležinkeliu dundės į Kaliningradą. Jei taip darytume, dar būtų suprantama. Moralę aukojam vardan ekonominių interesų, vardan tos Lietuvos, kad nors ir tokia kaina, bet stipriname Lietuvos ekonomiką.

Tačiau Lietuvos valdžia padarius reveransą, išduodama diktatoriui opozicijos lyderį, netrukus šlapia mazgote trenkė ir pačiam diktatoriui, praleisdama pro sieną švedų orlaivį, skraidinantį „meškiukų desantą“. Juokingai atrodo kalbos apie nepastebėtą švedų lėktuvą. Iš savo asmeninės praktikos galiu pasakyti – tik priartėjus prie oro rouosto kontroliuojamos oro erdvės zonos skrydžių valdymo dispečeris iš karto pastebi ir užklausia apie skrydžio tikslą, jau nekalbant apie pasienio zonos erdvės kontrolę. Todėl tik labai naivus pilietis, nesvarbu Lietuvos ar Baltarusijos, galėtų patikėti, kad NATO valstybės sieną galėtų kirsti nepastebėtas lėktuvas.

Mūsų valstybė padarė blogiausia, ką galėjo padaryti: sugadinti santykius su kaimyninės Baltarusijos valdžia ir žmonėmis, siekiančiais pakeisti tą valdžią į labiau demokratinę, mumis nustojo pasitikėti ir vieni, ir kiti.

Laikas tai taisyti, su kaimynais turime gyventi draugiškai: palaikyti morališkai opoziciją, kovojančią už demokratinius procesus galime ir privalome, tačiau brutaliai kištis į kaimynų vidaus gyvenimą negalime. Demokratiniams procesams išsivystyti šalyje reikia laiko, tam šalis ir jos žmonės turi subręsti, einant evoliucijos, o ne revoliucijos keliu. Ką duoda geri norai, siekiant pagreitinti demokratinius procesus, matome Egipte. Nuvertus vieną diktatorių, šalis gavo kitą – tiktai jau demokratiškai išrinktą.

Gerbdami savo kaimynus, stiprindami su jais prekybinius santykius, kultūrinius mainus, ne tik sustiprinsime savo kaip tranzitinės valstybės ekonomiką, tačiau ir padėsime paspartinti tuos evoliucinius procesus kaimyninėje šalyje, kurie anksčiau, ar vėliau diktatūrą pakeičia demokratija.