aA
Turite nuosavą būstą? Gali būti, kad net neįsivaizduojate, kokia didelė dalis vilniečių jaučia baltą pavydą: jie irgi norėtų turėti savo namus.
Gintautas Paluckas
© DELFI / Domantas Pipas

Dažnai apsirinkama nukertant, kad būsto neturintys žmonės – asocialūs. Yra nuomonė, kad žalingi įpročiai, įvairios priklausomybės sutrukdo turėti nuosavus namus. „Bendrabučiai tik studentams“, – girdėjau komentarą žmogaus, įsitikinusio, kad būstas prieinamas kiekvienam dirbančiam.

Tačiau arti 80 proc. žmonių, pradedančių savo darbo kelią, nuosavo būsto tiesiog negali sau leisti dėl itin mažų pajamų. Tai – socialūs, turintys ateities planus ir svajones žmones. Ir ne tik nauji darbo rinkos dalyviai – yra pakankamai vidutinio amžiaus vilniečių, kurių skurdžios pajamos paneigia nuosavo būsto galimybę.

Studentai, ką tik pradėję dirbti profesionalai, jaunos šeimos – dešimtys tūkstančių žmonių, ištisos visuomenės grupės, būsto nuomai Vilniuje atriekia reikšmingą dalį savo pajamų. Ir kai ta pajamų dalis viršija 40 proc., miestas privalo padėti.

Europos sostinių patirtys

Ši problema – ne vien Vilniuje. Visi dideli miestai, pritraukiantys gyventojų srautus, susiduria su būsto įperkamumo sunkumais. Kaip tvarkosi Viena, Berlynas, Londonas?

Londono būsto situacija jau yra tapusi pajuokos objektu – lengvai rasite skelbimus su pasiūlymais išsinuomoti „erdvius sandėliukus“. Žinoma, juokiasi tik gyvenantys svetur, o vietiniai pripažįsta, kad Londono sprendimas kompensuoti dalį būsto nuomos išlaidų tik dar labiau išpūtė nekilnojamojo turto kainas.

Paryžiečiams sekasi kur kas geriau: čia bene pusė gyvenamo ploto priklauso savivaldybei – taip vadinamas municipalinis būstas.

Viena municipalinio būsto fondą formavo dešimtmečius – dabar savivaldybei priklauso 250 tūkst. butų.

Berlynas. Kai apie šio miesto sprendimus papasakojau vietiniams liberalams, šiems įvyko „trumpasis jungimas“: vokiečių sostinė, girdi, komunistų irštva. Berlyno vadovai taiko labai griežtus reikalavimus nuomos santykiams: ten nuomininkas ir nuomotojas beveik lygiaverčiai. Nuomotojas ne tik susirenka pinigus – jis turi atnaujinti būstą, keisti susidėvėjusius baldus, yra numatytos nuomos kainos didinimo taisyklės.

Ką rinksis Vilnius?

Paprasčiausias sprendimas – kompensuoti dalį nuomos išlaidų. Tačiau tokia strategija veda prie nuomos kainų augimo. Įsijungia logika: nuomininkas gavo nemokamų pinigų! Todėl jeigu ploto nuoma kainavo 400 eurų, savivaldybė kompensuoja 100, nuomotojas kainą pakelia iki 500 – suprask, vis tiek iš savo kišenės išimsi tuos pačius 400.

Arti 80 proc. žmonių, pradedančių savo darbo kelią, nuosavo būsto tiesiog negali sau leisti dėl itin mažų pajamų. Tai – socialūs, turintys ateities planus ir svajones žmones. Ir ne tik nauji darbo rinkos dalyviai – yra pakankamai vidutinio amžiaus vilniečių, kurių skurdžios pajamos paneigia nuosavo būsto galimybę.
Gintautas Paluckas

Ir tada neigiamas efektas nuraibuliuoja per visą rinką: nuoma pabrangsta ir kompensacijos negaunantiems ūgteli ir pardavimo kaina. Beje, panašus sprendimas kompensuoti išlaidas buvo taikytas Vilniuje vietos darželyje negavusiems tėvams – 100 eurų išmoka.

Kaip manote, į kurią pusę toks sprendimas pastūmėjo auklių paslaugų kainas – į mažesnę ar didesnę?

Antra išeitis – Vilniaus miestui pačiam pasistatyti reikalingą butų skaičių. Vilniaus savivaldybė galėtų pasekti Stokholmo pavyzdžiu – šis per keturis metus savo būsto fondą planuoja papildyti 100 tūkst. butų. Jeigu Vilnius per keturis metus pasistatytų 5 tūkst. butų, padarytume didelę pažangą ir netgi galėtume paveikti nuomos rinką: pamatę, kad nuomos kainos reikšmingai kyla, galėtume sumažinti savivaldybės butų nuomos kainas ir taip „atvėsinti“ butų nuomos rinką.

Kitas variantas – Vilniaus savivaldybė perka butus. Ne po vieną, žinoma. Masiškai. Rezultatas būtų kažkuo panašus į pirmą, kompensavimo, atvejį: sąlygas diktuotų ne savivaldybė, bet rinka.

Yra ir kitų kintamųjų: vietos pasirinkimas, infrastruktūros klausimas – visi jie palankesni antru atveju, kada Vilniaus miesto savivaldybė tampa normaliu vystytoju.

Kokia Vilniaus paskirtis?

Jeigu Vilnius yra vienas didelis verslo inkubatorius, tada vilniečių buitis ir jų kasdienybės gerovė ne taip ir svarbi. Jeigu laikomės dominuojančių korporacijų logikos, kad vilniečiai yra ištekliai, tai pirmas sprendimas – kompensacijos mechanizmas – yra optimaliausias.

Problema? Tesprendžia ją pinigai, kurie iš mokesčių mokėtojų sąskaitų suplaukia į stambių verslų sąskaitas. Ir dar „minimalios valstybės“ siekiamybė, kad nebūtų nei priežiūros, nei galimybių situaciją pakeisti.

Vis dėlto, jeigu atsitrauktume ir pasižiūrėtume į pasaulinę praktiką, pamatytume, kad žmonės ištekliais laikomi trečiojo pasaulio valstybėse. Kuo daugiau stipriųjų gerovės sąskaitą apmoka silpnieji, tuo visuomenė yra mažiau sėkminga.

Vilnius, kurio linkiu savo vaikams, yra skirtas padėti žmonėms gyventi kokybiškesnius, lengvesnius gyvenimus. Toks Vilnius supranta savo užduotį: gerinti žmonių buitį, padėti spręsti kasdienybės iššūkius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
2.7273

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente nuolat atnaujinama (200)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (54)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (94)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (89)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (180)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Labiausiai neraminantys dalykai dėl „Titaniko“ tragedijos nėra tie, kuriuos parodė legendiniame filme (1)

Visi neabejotinai žino „Titaniko“ nuskendimo istoriją, net jei jūsų galvoje ši tragedija...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (146)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (45)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (13)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (23)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...