aA
Važinėjant po Kauną neįmanoma nepastebėti išlikusių medinių pastatų, kuriančių ypatingą ir išskirtinę istorinių kvartalų aurą. Deja, bet šių pastatų fizinė būklė dažniausiai yra be galo prasta. O ir didelė visuomenės dalis į juos žiūri ne kaip į vertingą kultūros paveldą, bet kaip į lūšnas, kurias reikia nugriauti.
Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau šių, XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje statytų medinių pastatų vertė yra neįkainojama. Jų kaip kultūros paveldo vertę pripažįsta menotyrininkai, įvairūs ekspertai bei paveldo specialistai.

Pagal medinės architektūros „Archimedė“ duomenų bazėje pateikiamus duomenis, įvairiuose Kauno miesto istoriniuose rajonuose yra išlikę apie 2 tūkstančius gyvenamųjų vienos šeimos bei nuomojamų butų namų, kariškių, geležinkeliečių, sodybinių namų, vilų, vasarnamių bei kitokio tipo pastatų.

Gražiausi ir, ko gero, labiausiai išsiskiriantys mediniai pastatai, tai Panemunės kurorte esantis vasarnamių ir vilų rajonas, kuriame pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpiu poilsiavo elitas. Pastatai čia dažniausiai dviaukščiai, žavintys savo stambiomis ir dažnai sudėtingomis formomis.

Vieni iš labiausiai išsiskiriančių pastatų – A. Smetonos al. 29 stovintis vasarnamis bei A. Smetonos al. 75 stovinti daili, rožinės spalvos vila. Abu šie pastatai laikomi autentiškais, tačiau jie neturi jokio teisinio apsaugos statuso. Tuo tarpu pats įspūdingiausias tarpukario vasarnamis, vadinamasis L. Kairiūnaičio namas, esantis Gailutės g. 28 – yra pripažintas vietinės reikšmės paveldo objektu. Tačiau saugumo ar gerovės tai jam neprideda. Pastatas be langų, be durų, akivaizdžiai degintas irgi ne kartą.

Nors Kaune yra išlikę net keli tūkstančiai medinės architektūros pavyzdžių, tačiau šiuo metu kultūros paveldo registre įrašyta tik apie 30 medinių Kauno pastatų. Nepaisant to, kad Kaune yra išlikę dviejų laikotarpių medinukai – seniausi statyti dar carizmo laikais, kiti – tarpukario metais, į registrą įtraukti mediniai pastatai visiškai neatspindi tikrosios saugotino medinio paveldo architektūros įvairovės.

Dauguma jų į registrą yra įtraukti ne dėl išskirtinės architektūros ir meninės raiškos, o dėl savo memorialinės vertės – namuose gyveno žymūs menininkai, mokslininkai ar visuomenininkai.

Visų kitų Kauno medinių pastatų išsaugojimas priklauso tik nuo pastatų savininkų geros valios. O jie dažnai neturi nei žinių kaip pastatus tvarkyti, nei finansinių galimybių.

Didelė dalis medinukų, ypač didesnių, šiuo metu priklauso ne vienam, o keliems savininkams, kuriems sunku tarpusavyje susitarti dėl vienodos viso pastato renovacijos. Dėl šios priežasties mediniai namai dažnai renovuojami dalimis, neatsižvelgiant į pastato visumą – atskiri namo savininkai namą renovuoja pagal savo skonį ir išmanymą bei pagal finansines galimybes.

Važinėjant Kauno gatvėmis galima matyti senų medinių pastatų, kuriuose įstatyti skirtingo skaidymo plastikiniai langai ir durys, apkaltų skirtingų spalvų dailylentėmis (dažnai net plastikinėmis), pakeistomis kelių tipų stogo dangomis. Labai gaila, bet dažnai atliekant tokius atnaujinimo darbus nuo pastatų yra pašalinamos puošnios dekoro detalės, kurios anksčiau pastatui suteikė išskirtinumo ir elegancijos.

Autorės nuotr.
Autorės nuotr.

Todėl kyla klausimas kaip būtų galima apsaugoti šį sparčiai naikinamą medinį paveldą? Diskutuojant ekspertai išskiria šiuos galimus sprendimo būdus:

1. Namo savininkų švietimas ir motyvavimas

Medinės architektūros nykimas didžiąja dalimi priklauso nuo neigiamo požiūrio į šiuos statinius. Dažniausiai tiek visuomenė, tik miesto valdžia į medinius pastatus žiūri kaip į neprestižinius ir trumpalaikius, lūšnas, darkančias miesto vaizdą ir trukdančias sparčiai miesto plėtrai.

Dauguma pastatų savininkų pirmenybę teikia ne namo autentiškumo išsaugojimui, bet pastato atnaujinimui ir komfortiško būsto įrengimui (seni mediniai pastatai dažnai būna be dabartiniams pastatams įprastų patogumų). Todėl dažnai norą gyventi komfortiškiau seka neapgalvota namo renovacija: sienų apšiltinimas bei apkalimas plastikinėmis dailylentėmis, visiškai nepriderinti plastikiniai langai bei durys, įvairūs priestatai ar kiti veiksmai pašalinant unikalias namo eksterjero bei interjero detales.

Netinkamą medinių namų tvarkymą visų pirma lemia nepakankamas informacijos kiekis. Pastatų savininkams trūksta informacijos apie jiems priklausančių medinių namų vertę, aktualius tokių pastatų saugojimui keliamus reikalavimus ir tinkamus medinio pastato priežiūros būdus, todėl būtina skatinti didesnį savininkų informuotumą, teikti konsultacijas bei keisti nusistovėjusį negatyvų požiūrį į medinius namus kaip į neprestižinius.

2. Specialios finansavimo programos tyrimams ir tvarkymui

Be to, kad pastatų savininkams trūksta motyvacijos, kvalifikuotų konsultacijų apie namo tvarkymą, jiems taip pat labai trūksta ir finansinės pagalbos. Seno medinio pastato restauravimo arba atkūrimo kaina yra itin didelė, o namo savininkai dažnai neturi daug finansų išteklių. Dėl šios priežasties savininkus reikia papildomai finansiškai motyvuoti.

Tai padaryti būtų galima medinius namus tinkamai tvarkantiems savininkams taikant mokesčių lengvatas arba skatinti savivaldybes kurti specialias finansavimo programas tokiems pastatams tvarkyti.

Geras pavyzdys – didžiųjų miestų centro ir senamiesčio pastatų fasadų tvarkymo programos, kuomet skiriamos lėšos tyrimams ir fasado remontui. Po kelių metų programos įgyvendinimo vaizdas miestų centruose gerokai pakitęs į gerąją pusę. Tokį patį modelį galima būtų taikyti ir medinukams tvarkyti.

Autorės nuotr.
Autorės nuotr.

3. Medinio paveldo unikalumo ir vertės pripažinimas

Dauguma Vakarų Europos miestų medinės statybos kvartalų neteko XIX a., kai Europoje prasidėjo intensyvi urbanistinė plėtra. Mūsų šalyje mediena nuo pat senų laikų buvo pagrindinė statybos priemonė, tad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, vis dar turinčių vertingą ir unikalų medinės architektūros paveldą, kuriuo žavisi pasaulio menotyrininkai ir paveldo specialistai.

Deja, bet mes savo mediniais pastatais žavimės kur kas mažiau. Apie originalius medinės architektūros pavyzdžius žinome labai mažai, mediniai pastatai mūsų akiai labai įprasti, todėl medinis paveldas mums dažniausiai nekelia jokio pasididžiavimo. O be reikalo. Tinkamai sutvarkyti medinukai ar ištisi medinių pastatų kvartalai galėtų džiuginti ne tik mūsų pačių akis, bet taip pat ir tapti tikru turistų traukos objektu – gražūs kvartalai trauktų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio svečius, juose būtų galima plėtoti tikslingą veiklą.

Tik pagalvokite kiek įvairių verslų galėtų atsirasti Panemunėje – teritorijoje, kuri buvo laikoma kurortine, kurioje gausu išlikusių medinių tarpukario laikus menančių vilų ir vasarnamių!

Gerus žingsnius į tą pusę žengė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri medinių namų išaiškinimą ir dalinį tvarkymą pradėjo dar 2005 m., vėliau parengė Vilniaus miesto medinės architektūros paveldo apsaugos strategiją. O ateinančiais metais Užupyje turėtų pradėti veikti ir Miesto medinės architektūros muziejus, kuriame bus galima susipažinti su gyvenimu mediniame mieste ir gauti konsultacijas medinukų tvarkymo klausimais.

Autorės nuotr.
Autorės nuotr.

4. Reglamentas visam rajonui

Viena iš problemų kylančių siekiant apsaugoti medinį paveldą yra pati paveldosaugos sistema. Pagal galiojančią tvarką yra saugomi yra ne ištisi tokių medinių pastatų kvartalai, o tik pavieniai pastatai, negalvojant apie bendrą Kauno medinės architektūros išsaugojimo strategiją.

Vienas iš būdų kaip būtų galima apsaugoti autentiškas mediniais pastatais užstatytų Kauno miesto dalis yra reglamento parengimas visam rajonui ar tam tikrai teritorijai. Toks reglamentas 2002 m. buvo parengtas Kauno istorinės dalies Žaliakalnio apsaugai, tad tokius reglamentus būtų galima parengti ir kitiems rajonams ar teritorijoms, kuriose išlikę daug vertingų gyvenamųjų medinių pastatų.

Ko gero visiems atsirastų daugiau aiškumo kas tame rajone yra vertinga, saugotina. Tuo pačiu, atsirastų paskatos ir savivaldai prisidėti prie paveldo išsaugojimo miestiečių ateičiai.

Ar sugebėsime?

Vis dažniau visuomenininkams ar gyventojams kyla įvairių idėjų sutvarkyti vieną ar kitą išskirtinį medinį pastatą. Tačiau dažnai to imamasi tik matant, kad pastatas jau visiškai avarinės būklės ir tuoj tuoj nugrius. Kyla klausimas ar sugebėsime tinkamai ir laiku pasirūpinti savo išskirtiniu paveldu? O gal abejingai leisime jam sunykti ir tada tik vartydami senas nuotraukas gėrėsimės buvusia medine architektūra apgailestaudami, kad nesiėmėme jokių realių ir savalaikių veiksmų jai apsaugoti?

Jei norime tinkamai pasirūpinti savo paveldu, turime įgyvendinti visas keturias aprašytas priemones dabar, nes paskui gali būti tiesiog per vėlu.. Manau, Kauno žmonės nori ir gali pasirūpinti savo išskirtinio grožio medinukais, tik reikia truputį talkos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.4667

Top naujienos

Pandemija įstūmė į skolas, bet plėtros nesustabdė: atidaroma dešimtys naujų kavinių, restoranų (13)

Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų – besikaupiančių skolų ir darbuotojų trūkumo, – kai...

Vokiečiai sureagavo į „neįtikėtinus dalykus“ dėl migrantų Lietuvoje: kalti ir mes! ragina Briuselį skubiai imtis priemonių  (89)

Vokietijos dienraščio „ Die Welt “ internetiniame portale pasirodžius publikacijoms apie...

Modesta Meškė | D+

Norinčioms pristabdyti senėjimą – mokslų daktarės nurodymas, kodėl šį vitaminą būtina pradėti vartoti jau dabar (1)

Senstančioje odoje mažėja gyvybiškai svarbaus vitamino kiekis, kuris yra itin svarbus ir galingas...

Netrukus lengviau atsikvėpsime: artėja vasaros kaitros atoslūgis (2)

Vis atkakliau iš šiaurės vakarų į Vidurio Europą skverbiasi gerokai vėsesnis oras, sandūroje...

Iš pasienio: ką apie migrantus galvoja kasdien su jais susitinkantis savanoris lietuvis (412)

Nelegaliai kirsdami Lietuvos–Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais...

Sirvydžio karjera Detroite truko 20 rungtynių: „Pistons“ paskelbė nutraukianti sutartį su lietuviu (6)

Deivido Sirvydžio karjera Detroito „Pistons“ klube neužsitęsė. Mičigano valstijos klubas...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Petrikytė išgyvena aukso amžių, o Gražulio Birutė neslepia – Petrui gimė dar vienas vaikas (2)

Svečiuose pas scenos primadoną Birutę Petrikytę – kodėl susidūrus su finansiniais sunkumais,...

Auksinis šeštadienis: Jamaikos ir Švedijos šuolis medalių lentelėje (39)

9-oji Tokijo olimpinių žaidynių diena pirmaisiais medaliais suspindo Jamaikai, Švedijai ir...