Iš daugiau kaip tūkstančio pateiktų idėjų, būtent kanapių legalizavimas gali tapti ta viena iš trijų, kuri lems valstybės proveržį!!!
Šiais metais susitikau su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstove, kuri man uždavė taiklų klausimą: „Kodėl Lietuvoje visi skundžiasi gyvenimu, jeigu daugelyje tarptautinių reitingų esate tarp sėkmingiausių?“
Todėl, kad pesimizmas yra mūsų antroji religija, madam!
Nacionaliniai etikos principai
Artėjant metų sandūrai ir dar neišgaravus aguonpieniui, iš posėdžių salių ir kabinetų, socialinių tinklų ir žiniasklaidos komentarų, gatvių ir šventinių pastalių surinkau įsitikinimus, su kuriais Lietuva pasitinka valstybės šimtmetį:
1. Mano šalis – šūdas! Ką jums lengviau išreikšti: teigiamus ar neigiamus dalykus? O DELFI komentaruose?.. Kada lengviau mezgasi pokalbis – giriantis Lietuva ar bėdojantis? O Facebooke?..
Išskirkime penkias pagrindines pokyčių stadijas: 1. Aš nežinau, kad gyvenu blogai. 2. Žinau, kad gyvenu blogai, bet nežinau, kodėl. 3. Žinau, kodėl gyvenu blogai, bet nežinau, kaip tai pakeisti. 4. Manau, kad galiu pakeisti padėtį, bet iš tiesų negaliu. 5. Žinau, ką keisti, ir galiu tai padaryti. Daugelis mūsų užstrigę tokioje sokratopuškino fazėje: žinau, kad viskas blogai, ir man dzin! Tepu slides ir iš užsienio pilu purvą ant šalies, prie kurios labo nepridėjau nė šapo. Arba lieku ir visais varpais skalambiju, kad Lietuva išsivaikščios, liks tik Vilnius, kurį užims Rusija. O tada stebiuosi, kad čia nelinksta investuotojai, talentai ar turistai.
2. Kalti visi, bet aš – ne visi! Dažniausias šūdosofų argumentas, kodėl Lietuva yra blogiausia valstybė žemėje – visi yra piktavaliai: valdžia, verslas, kaimynai. Lietuviai nemoka mokesčių, nes valdžia juos neteisingai paskirsto. Apgaudinėja darbdavius (ar darbuotojus), nes šie (ar anie) apgaudinėja juos. Nešluoja laiptinių, nes jų neplauna kaimynai. Duoda kyšius, nes kažkas jų reikalauja, o ima, nes kažkas juos bruka. Ir nesiryžta būti tie, kurie nutrauks uždarą ratą, kadangi „aplinka suės“.
3. Čia niekas niekam nepavyks! Prisiminkite, kada pirmąkart išgirdote šį credo? Namuose ar darželyje? Nuo vaikystės čia moko neišsišokti, daryti, kaip visi, ir įtariai vertinti kiekvieną naują sumanymą. Nes mes – paprasti žmonės, nes mes – maža rinka, nes mes neturime užnugario.
Aktyviausia kiekvieno smegenų šturmo dalis Lietuvoje yra išsakytų idėjų kritika. Čia mes geriausi! Todėl daugelis netiki pokyčiais asmeniniame gyvenime, šeimoje ar politikoje. Beje, credo „Niekas niekam nepavyks“ turi dvi išvestines. Jeigu kam nors nepasiseka, sakoma: „Argi ne sakiau, kad nepavyks“. O jeigu visgi pavyksta, iškošiama: „Tas visada buvo suktas“.
4. Mano idėja – geriausia, o jei ne – jūsų problemos! Lietuviai mėgsta rašyti, bet pamiršta paskaityti, ką jau parašė kiti. Labai dažnai vieno universiteto mokslininkai valdžiai siūlo tai, ką jau pasiūlė kito universiteto tyrėjai, o ekonomikos ekspertai ragina kuo skubiau imtis to, kas daroma jau ne pirmą mėnesį. Absoliučiai nesuprasta lieka ta valdžia, kuri atėjusi nesiima visko griauti. O tie, kurie pasiūlo prieš veikiant pasitarti, apkaltinami neryžtingumu.
Šiaip lietuviai mėgsta rinkti geriausias idėjas. Tik kuo aiškiau, kad bus įgyvendinama ne tūlo Vardenio Pavardenio idėja, tuo mažesnis V.Pavardenio noras tą idėją įgyvendinti. Be to, kiekviena reforma yra puiki, kol nepareikalauja ko nors iš V.Pavardenio. Kai pareikalauja, veikėjas pritariamai linkčioja galva, bet padarys viską, kad pokyčiai užklimptų tvarkų, teisės aktų ir įprastų procedūrų želė.
1918 m. buvo arklio metai
Kai vasario 16 d. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, pagal kinų zodiaką buvo arklio metai. Paprasto atkaklaus žemės arklio. Tais metais lietuviai tiesiog susiėmė ir išarė ilgą gerą valstybinę vagą. O štai 2018 m. arklas bus mūsų rankose ir nuo mūsų priklausys ilgametės Lietuvos vagos tąsa.
Gal, prieš įteisindami kanapių vartojimą rekreacijai, dar pabandome patikėti savimi, savo žmonėmis ir šalimi?
Pavyzdžiui:
1. Pradėkime metus sugalvodami 12 priežasčių, kodėl Lietuva yra puiki šalis. Ir kas mėnesį savo kanalais paskelbkime po vieną priežastį.
2. Suplanuokime 12 darbų, kuriais galime pagerinti savo aplinką ir Lietuvą. Ir kas mėnesį atlikime po vieną darbą bei paskelbkime apie jį viešai. Ne tam, kad pasigirtume, o tam, kad įkvėptume kitus.
3. Savo žodyne suraskime 12 pozityvių žodžių („pabandom“, „įdomi mintis“ ir t.t.) ir pakeiskime jais įprastą negatyvą („nepavyks“, „nesąmonė“ ir t.t.). Susiturėkime nuo saviplakos ir padrąsinkime vaikus ar tėvus, draugus ar kolegas.
4. Suraskime 12 idėjų, kurios (nors ir nėra tokios fainos kaip mūsų) atrodo visai pakenčiamos, ir veikla arba auka prisidėkime prie jų įgyvendinimo. Po vieną idėją per mėnesį.
Nuoširdžiai linkiu apsieiti be kanapių.