aA
Iškilo reali grėsmė kauniečių geriamo vandens šaltiniams. Kokį vandenį gers mūsų vaikai ir anūkai?
Gediminas Žukauskas
Gediminas Žukauskas
© A.Koroliovo nuotr.

Šiuo metu sprendžiamas Kauno aprūpinimo geriamuoju vandeniu sistemos likimas – vandens išgavimo teritorijų parceliavimas pasiekė kritinę ribą. Gal tai šventinė ,,dovana“ miestiečiams minint prieš devyniasdešimt metų burmistro J. Vileišio atidarytą ir J. Tumo Vaižganto pašventintą centralizuotą miesto vandentiekio jubiliejų?

Vandenviečių plotai skanus kąsnis naujų sklypų formavimui. Tokių atvejų būta ir anksčiau, tačiau šiandieną užsimota plačiai ir ryžtingai. Kauno miesto taryba dar pernai gegužės 29 d. priėmė sprendimą mažinti Kauno Vičiūnų vandenvietės teritorijos apsaugines zonas. Iki šio meto informacijos apie ketinimų apimtis nebuvo pateikta. Praėjusią savaitę gauta informacija apie paruoštą miesto Tarybos sprendimo projektą „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamosios dalies – Kauno miesto Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialiojo plano korektūros patvirtinimo“, kuriuo Vičiūnų vandenvietės teritorija mažinama ketvirtadaliu. Vandenvietė sumažės nuo esamo 27,8 hektarų ploto iki 20,7 hektaro t. y. 7,1 hektaro. Tai sudaro nei daug nei mažai, ketvirtadalį visos vandenvietės teritorijos. Vienas iš paaiškinimo variantų – sumažėjęs geriamo vandens vartojimas.

Istoriškai žvelgiant, Kauno centralizuotas vandentiekis buvo pastatytas ir pradėjo veikti dar 1929 m. Statyba tuo metu rūpinosi žymiausi to meto inžinieriai ir specialistai – S. Kairys, P. Andriulis ir kiti. Pastatytą vandentiekio sistemą atidarė burmistras Jonas Vileišis, pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Tai buvo didžiausia miesto vertybė, leidusi aprūpinti miestiečius švariu geriamu vandeniu ir atsisakyti atvirų gatvių kanalizacijos latakų. Nuo to laiko vandentiekio sistema buvo plėtojama ir vystoma geriausių europinių miestų pavyzdžiu. Vystant miesto infrastruktūrą buvo pastatytos trys vandenvietės, o taupant geriamąjį vandenį – įrengtas pramoninis vandentiekis. Pakeliami vandens kiekiai pasiekė 160 tūkst. kub. metrų per parą.

Miestui pajutus geriamojo vandens trūkumą, buvo išgręžti nauji gręžiniai ir sumontuota vandentiekio sistema Raudondvario vandenvietėje. Paruošti projektiniai pasiūlymai trūkstamo vandens kiekio išgavimui iš kitoje Kauno marių pusėje esančios Samylų vandenvietės. Atsirado šalininkų aktyviai siūlančių vandenį tiekti iš atvirų šaltinių. Laimei, jų siūlymai nebuvo priimti.

Tai buvo didžiausia miesto vertybė, leidusi aprūpinti miestiečius švariu geriamu vandeniu ir atsisakyti atvirų gatvių kanalizacijos latakų. Nuo to laiko vandentiekio sistema buvo plėtojama ir vystoma geriausių europinių miestų pavyzdžiu.
Gediminas Žukauskas

Žlugus sovietmečiui ir sunykus pramonei, sumažėjus Kauno gyventojų skaičiui, vandeniui pabrangus, pradėjus jį taupyti, pakeliamo vandens kiekis sumažėjo iki 70 tūkst. kub. metrų. Šiuo metu jungiantis naujiems vartotojams mieste ir aplinkinėse priemiestinėse zonose, taip pat didėjant miestiečių pajamoms, pakeliamo vandens kiekiai auga. Miestui toliau vystantis ateityje tikrai bus pasiekti buvusieji vandens kiekiai. Prieštarauti gali tik tie, kurie netiki Kauno veržlia perspektyva. Geriamo vandens ištekliai Lietuvoje yra didžiausia vertybė. Tai aktualu šiltėjant planetos klimatui ir mažėjant geriamojo vandens atsargoms.

Nepaisant sveikos logikos, Kauno miesto administracija ir miesto tarybos dauguma vis tik nusprendė mažinti Vičiūnų vandenvietę. Tokių bandymų būta ir anksčiau, tačiau jie nekėlė rimtesnės grėsmės vandens tiekimo sistemai. Sumažinus Kleboniškio vandenvietę, buvo užtamponuoti našiausi, puikios kokybės geriamojo vandens gręžiniai. Ženkliai sumažinta Petrašiūnų vandenvietės teritorija, perdavus privatizacijai iškyšulio teritoriją. Praėjusią Kauno miesto tarybos kadenciją, pasikeitus miesto tarybai, privatizacijos procesas buvo sustabdytas.

Dar vienas svarbus aspektas – Eigulių-Kleboniškio vandenvietė gauna vandenį iš Neries požeminio vandens baseino, kuris avarijos Astravo jėgainėje atveju bus užterštas radioaktyviu vandeniu. Pasibaigus Kleboniškio-Eigulių vandenvietės veiklai papildomus geriamojo vandens kiekius tektų paimti iš Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių, tačiau šios vandenvietės turi spręstinų problemų. Petrašiūnų vandenvietės iškyšulio gręžiniai jau užtamponuoti, teritorija atiduota miesto reikmėms. Senosios vandenvietės teritorijoje veikiančių kai kurių gręžinių vandenyje jau fiksuojami arseno junginiai. Jų kiekiai kol kas dar neviršija leistinų normų, bet negalime prognozuoti jų kiekio augimo ateityje. Vičiūnų vandenvietė tokių problemų neturi. Šioje vandenvietėje per metus išgaunama 5,7 mln. kub. m. maksimalūs vandens kiekis. Tai sudaro 24 proc. viso miestui reikalingo geriamo vandens. Tačiau gręžinių gyvavimo laikas tik apie 20 metų. Po to nauji gręžiniai rengiami kitoje vandenvietės teritorijoje, nes esamoje aplinkinis gruntas tampa nepralaidus vandeniui. Iškyla klausimas.

Tai kelia didelę grėsme viso požeminio vandens baseino užteršimui. Pastačius apatinėje vandenvietės teritorijoje gyvenamus namus, ne tik bus atimta teritorija naujų gręžinių įrengimui, bet žymiai padidės požeminio vandens baseino tarša.
Gediminas Žukauskas

Kur teks gręžti gręžinius, užstačius vandenvietės teritoriją? Vandenvietė turi tris apsaugos zonas, kuriose tarša yra reglamentuojama. Sumažinus griežtos apsaugos zoną atsiranda požeminių vandenų užteršimo grėsmė ir netenkamos gręžinių plėtros perspektyvos. Visa Vičiūnų teritorija yra buvusi Nemuno baseino teritorija, todėl požeminiai sluoksniai sudaryti tik iš žvyro ir smėlio nuogulų. Nėra jokių stabilių molingų grunto sluoksnių, kurie apsaugotų nuo taršos infiltracijos į gręžinius iš gyvenamųjų teritorijų. Savaime aišku, kad požeminio vandens infiltracija vyksta ne tik nuo upės, bet ir nuo gyvenamų teritorijų. Tai kelia didelę grėsme viso požeminio vandens baseino užteršimui. Pastačius apatinėje vandenvietės teritorijoje gyvenamus namus, ne tik bus atimta teritorija naujų gręžinių įrengimui, bet žymiai padidės požeminio vandens baseino tarša.

Ką privalome daryti?

1. Kategoriškai uždrausti esamų vandenviečių teritorijų mažinimą išsaugant geriamo vandens išteklius ateities miesto žmonėms.
2. Vandenviečių apsaugai Vyriausybė, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Seimas privalo skubiai priimti visus būtinus teisės aktus uždraudžiančius mažinti požeminio geriamojo vandens išgavimo vandenviečių teritorijas.
3. Seime paruošti konkretų įstatymo projektą saugantį Lietuvos požeminio vandens atsargas nuo savivaliavimo.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
4.6500

Top naujienos

Į Nausėdų Valdovų rūmuose Macronui ir jo žmonai surengtą iškilmingą vakarienę skubėjo ne tik pasipuošę svečiai, bet ir greitoji atnaujinta 22:05 (390)

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas . Kartu...

Ekspertai apie rinkimus: partijos ne tik nebepasiūlo naujovių, bet ir nebegeba parašyti programų (160)

„Naudojant vyriausybės ir valstybės resursus yra bandoma išvažiuoti, kaip su partijos programa,...

Ekspertė įvertino Brigitte Macron ir Dianos Nausėdienės įvaizdžius: netikėtas sutapimas  paviešintos vakarinės aprangos nuotraukos (541)

Pirmadienio vakarą Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono lėktuvas, kartu su...

Siaubinga netektis: Radviliškio rajone iš virstančio automobilio iškrito ir žuvo 17-metė (135)

Pirmadienį, apie 12 val., Radviliškio r., kelyje Šeduva-Krekenava, nuo kelio nuvažiavo ir apvirto...

Macronas norėjo paaiškinti Nausėdai, kodėl ėmėsi rusiškos iniciatyvos: norime turėti skaidrų, nenaivų dialogą su Rusija papildyta 21:18 val. (364)

Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė norėjęs paaiškinti, kodėl...

Nebe vasara, bet šilumos dar sulauksime (2)

Antradienį Lietuvoje vyraus puikūs orai , nes juos vis dar lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus...

Naujas Rusijos ir NATO šalies mūšio laukas: tai jau nebėra tik dar vienas įšaldytas konfliktas (359)

Pavieniai apsišaudymai, tada – rimtesni susirėmimai, mobilizacija, kalbos apie karą, o vėliau...

Epidemiologas perspėja: pagal šiuos požymius, Lietuva antrai bangai pasiruošusi blogai (137)

Nerimstant pranešimams apie naujus COVID-19 atvejus, kas visų pirma bado akis, tai Sveikatos...

Kęstutis Grubliauskas | D+ nariams

Ir aš tarnavau. Kaip merginos sakydavo: vyras be kariuomenės, tai ne vyras (4)

Pamačius rašinius apie Tarybinę armiją , tuoj užplūdo prisiminimai. Praėjus daugeliui metų,...

5 mitai apie G tašką, kuriuos turite tuojau pat išmesti iš galvos (23)

Vis dar mitais apipintas paslaptingas G taškas kelia diskusijų ne tik tarp vyrų, bet ir tarp...

|Maža didelių žinių kaina