Pagaliau, tai – jau antras karantinas, visuomenė jau turi tam tikrą saugojimosi nuo viruso patirtį. Jau beveik penktadalis yra įgiję imunitetą, prasidėjo vakcinavimas. Reikia dėkoti visuomenei, kad iš esmės laikomasi nustatytos tvarkos, o kartais ir ne pačių protingiausių valdžios sprendimų, nepaisant nuostolių.

Todėl reikia ir kitokių, lankstesnių sprendimų, būtina panaikinti tuos draudimus, kurie yra pertekliniai arba jau neturi norimo poveikio. Verslas jau senokai prašo priimti bent jau logiškai pagrįstus atlaisvinimus, nes visa eilė verslo rūšių be ypatingų argumentų tiesiog uždrausti ir uždaryti. Dar blogiau – susidaro įspūdis, kad vieni dėl to turi privilegijų, kiti – diskriminuojami, ir vien karantino reikalavimais tai paaiškinti sunku.

Šioje situacijoje Seimo valdančiosios koalicijos elgesys yra, švelniai tariant, keistokas. Štai Laisvės frakcija viešai kreipiasi į Vyriausybę dėl galimų atlaisvinimų. Kreiptis, aišku, galima. Tai jau ir daro verslo, piliečių visuomenės asociacijos ir pan. Tačiau į ką ir dėl ko kreipiasi patys valdančiosios koalicijos nariai, dar ir turintys Vyriausybėje tris savo atstovus?

Ar jie tiesiog garsiai kalbasi patys su savimi? O gal jie nedalyvauja valdančiosios koalicijos posėdžiuose, Vyriausybėje, kur galėtų savo nuomonę pareikšti? Arba jų pasiūlymų neklausoma? Ar jie nesugeba jų apginti, įtikinti savo kolegas?

O gal tai tik pasiteisinimas, esą štai mes – Laisvės frakcija – už atlaisvinimus (net ir partijos pavadinimas panašus), o koalicijos partneriai – tai prieš. Panašiai, beje, po Vyriausybės sprendimų kalba ir jų lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuolat apgailestaujanti dėl vis atidėliojamų verslo atlaisvinimų.

„Galima svarstyti tokius palengvinimus, – teigia savo pranešime Laisvės frakcija, – leisti veikti visoms parduotuvėms, ar didelėms, ar mažoms, taikant žmonių skaičiaus ribojimą. Taip pat kultūros įstaigos, muziejai, galerijos dėkingi srautų kontroliavimo prasme“...

Su tuo tikrai galima būtų sutikti, tačiau iš valdančiosios koalicijos narių būtų gerai išgirsti ne pasvarstymus, pasibėdavojimus, kas ir kodėl būtų tikslinga, o ką ir kaip būtent jie, Laisvės partija, darys, kokias savo idėjas ir siūlymus pristato koalicijai. Ar juos tinkamai apgina? Ar juos apskritai ten svarsto, diskutuoja? O galbūt vargšė Laisvės partija tik skundžiasi visuomenei?

„Planai gali ir keičiami būti, tai nėra akmenyje iškaltos taisyklės... Čia yra mūsų frakcijos pozicija, kad šitie klausimai būtų svarstomi“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnė. Ar tai reiškia, kad šių klausimų valdančioji koalicija užsispyrusiai ar dėl kažkokių priežasčių nesvarsto?

Jei taip elgtųsi opozicija, galėtume suprasti – ne jie priima sprendimus, ne jų, pagaliau, atsakomybė. Bet valdančiosios koalicijos nariai turėtų savo keliamus klausimus svarstyti ir informuoti visuomenę apie priimtus sprendimus, o ne pageidavimus, pamąstymus ar „pasibėdavojimus“, ką ir kaip reikėtų daryti.