Pakalbėkime apie tai: ką iš tikrųjų nusprendė Konstitucinis Teismas, ko šiuo skundu siekė dešinioji valdančioji dauguma, ir kaip sugrąžinti žmonėms „pavogtus“ mero rinkimus?
Labai plačiai buvo paskleistas klaidingas teiginys, kad tiesioginiai mero rinkimai neva prieštarauja Konstitucijai. Taip nenusprendė ir negalėjo nuspręsti Konstitucinis Teismas, kuris, kaip ir kitos valdžios institucijos, nėra visagalis. Jo įgaliojimus apsprendžia ir riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas tik gali pripažinti, kad įstatymų ir kai kurių kitų svarbių teisės aktų nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi nei Konstitucijos pataisų sumanymo teisės, nei įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Todėl Konstitucinio Teismo, o juolab jo teisėjų pasamprotavimai apie savivaldos modelį, mero statusą ar rinkimų būdą yra galbūt ir vertingi, tačiau tik asmeninė nuomonė.
Minėtoje byloje Konstitucinis Teismas pripažino, kad kai kurios Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nuostatos, susijusios su tiesioginiais mero rinkimais, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja savivaldybių tarybų rinkimų mišri sistema. Nutarta, kad savivaldybės tarybos nario – mero – išrinkimas vienmandatėje apygardoje, kitaip nei kitų tarybos narių išrinkimas daugiamandatėje apygardoje, pažeidžia lygaus tarybos nario mandato (statuso) principą. Tačiau vartojant analogiškus argumentus, galima teigti, kad ir Seimo rinkimų mišrioji sistema prieštarauja Konstitucijai (kas gali paneigti, kad tai bus kitas daugumos politinis žingsnis).
Taip pat Konstitucinis Teismas „nepatriotiškai“ pripažino, kad papildomas reikalavimas savivaldybės tarybos nariui – merui, jog juo gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis, prieštarauja Konstitucijai. Nemanome, kad dėl to reikia keisti Konstituciją, tiesiog pasikliaukime žmonių išmintimi.
Dar didesnė smulkmena pripažinta antikonstitucine – lemiamo mero balso principas, kai taryboje balsai pasiskirsto po lygiai. Jeigu šis plačiai taikomas demokratinis principas kažkam prieštarauja, galima apsieiti ir be jo. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, galima laikyti sprendimą nepriimtu, nes jis nesurinko balsų daugumos. Tik kaip tuomet su analogiška Seimo Statuto nuostata, kai balsuojama Seimo komitetuose. Dėl analogiškų argumentų ir Seimo komiteto pirmininko lemiamas balsas turėtų prieštarauti Konsitucijai.
Beje, ir pats Konstitucinis Teismas pripažino, kad nesprendė mero tiesioginių rinkimų tikslingumo klausimo (mes pridurtume, kad pagal savo konstitucines galias ir negalėjo to spręsti). Kokie bebūtų Konstitucinio Teismo argumentai – skystoki ar įtikinami, tenka besąlygiškai pripažinti jo sprendimą. Demokratinėje valstybėje teisės viršenybė yra vienas iš kertinių principų. Todėl Seimas privalo iš Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pašalinti nuostatas, anot Konstitucinio Teismo, prieštaraujančias Konstitucijai. Tačiau Seimo dauguma vėl pradėjo darbą nuo kito galo – diskutuoja apie Konstitucijos keitimus.
Daug metų politikai žadėjo žmonėms įvesti tiesioginius mero rinkimus pakeičiant Konstituciją, bet niekuomet dėl tokių pataisų nebuvo susitarta. Tuomet socialdemokratai parengė ir inicijavo įstatymų pataisas, įtvirtinusias tiesioginius mero rinkimus. Lietuvos savivaldos sistemoje per dvejas pastarąsias kadencijas įsitvirtino tiesioginiai mero rinkimai, kurie sulaukė didelio žmonių palaikymo.
Tai išplėtė piliečių politines teises, dalyvaujant savivaldos svarbiausių institucijų formavime, padidino vietos valdžios autoritetą ir iš esmės išsprendė prieštaravimus tarp atstovaujamųjų ir vykdomųjų savivaldos institucijų. Dabar diskusijose išryškėjo, kad norima keisti iš esmės savivaldos modelį, sugrąžinti prieš daugiau kaip du dešimtmečius egzistavusią dvivaldystę ir atgaivinti minėtus prieštaravimus.
Seime jau parengti du skirtingi Konstitucijos pataisų variantai: taip vadinamas Seimo Pirmininkės (pagal turinį primenantis konservatorių idėjas) ir socialdemokratų (įteisinantis dabar egzistuojantį ir pasiteisinusį savivaldos modelį). Iš esmės dešinioji dauguma bando spręsti ne mero rinkimų, o savivaldos modelio pakeitimo klausimą. Norima apriboti merų galias, panaikinti jų savarankiškumą, paverčiant tarybai atskaitingu administratoriumi.
Priminsime, kad praeitoje Seimo kadencijoje buvę opozicijoje 25 konservatorių frakcijos Seimo nariai ir dar keletas pavienių kitų frakcijų narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl mes nelabai tikime dabartinės Seimo daugumos nuoširdumu, siekiant pakeisti Konstituciją Seime. Negi dabar konservatoriai pakeis savo principines nuostatas ir balsuos už tiesioginius merų rinkimus.
Manome, kad diskusijoms dėl Konstitucijos pataisų bus sugaišta daugybė laiko ir nebus rastas pakankamas sutarimas. Akivaizdu, kad dešinioji dauguma sieks sugriauti pasiteisinusį, bet jiems politiškai nenaudingą savivaldos modelį. Vargu, ar socialdemokratai, socialdarbiečiai ir kitos opozicinės partijos sutiks su sąmoningu savivaldos menkinimu. Kai balsavimui dėl Konstitucijos pataisų pristigs balsų ar laiko, įsigalios Konstitucinio Teismo sprendimas ir tiesioginiai mero rinkimai bus sužlugdyti. Mes siūlome Seimo nariams kitą kelią. Matome galimybę atsisakyti įstatymų nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, ir įstatymų pataisomis išsaugoti tiesioginius merų rinkimus.
Pasinaudokime kitų Europos demokratinių valstybių patirtimi, visus savivaldybių tarybų narius rinkime daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuomet nebus galimybės kalbėti apie lygaus mandato (status) principo pažeidimą. O merą išrinkime tiesiogiai panaudodami jau dabar taikomą reitingavimo sistemą. Rinkėjai jau įsisavino šią reitingavimo sistemą ir sėkmingai ją naudoja.
Mūsų siūlymu, savivaldybės tarybos narys, surinkęs daugiausiai reitingo balsų, būtų išrinktas savivaldybės meru. Taigi atsakome į visus Konstitucinio Teismo argumentus: visi kandidatai turės lygias teises ir galimybes, visi tarybos nariai bus išrinkti vienodai. Socialdarbiečiai pasisako už tai, kad nebūtų keičiamas pasiteisinęs savivaldos modelis ir nebūtų be reikalo kaitaliojama Konstitucija.