Kovo 29-oji, kurios laukėm įvairiai: vieni su nerimu, kiti galbūt su džiaugsmu, nors, panašu, kad tokių mažėja, tačiau visi kažko laukė ir vis tik tą dieną nieko nenuspręsta, dramos finalas atidėtas, po to ir dar sykį.

Britai, bent jau jų parlamentas, nieko racionalaus nenusprendė, nors ir turi kelių šimtmečių demokratines tradicijas bei patirtį. Neabejotinai turėję spręsti praeityje dar ir sunkesnius klausimus, britų Bendruomenių rūmai šiandien susiskaldę, kaip ir visuomenė, mindžikuoja, o gal ir mėgina tokiu dramatišku būdu kaip nors paveikti stebėtinai vieningą likusią 27 šalių ES.

Tuo pačiu metu neatsakingų politikų dėka vyksta šalies ekonomikos nuosmukis. Gana ironiška, jog melagingos populistų lyderio, senokai jau atsižegnojusio bet kokios atsakomybės, organizuotos viešųjų ryšių kampanijos vienas iš postulatų teigė, jog britai, esą „moka Briuseliui po 350 mln. svarų per savaitę“. Dar daugiau, referendumo kampanijos metu Jungtinę Karalystę užplūdo autobusai su ryškiais užrašais ant šonų, jog būtent tų 350 milijonų svarų, neva mokamų kas savaitę Briuseliui, trūksta britų sveikatos apsaugai finansuoti... Įspūdinga, ar ne? Ar gali žmonės, ypač tolimi nuo politikos, tuo nepatikėti? Juolab, kad tuometinė konservatorių Vyriausybė beveik nieko nedarė, kad tai paneigti ir teisingai informuoti visuomenę prieš referendumą.

Tai buvo gerai sukonstruota „fake news“, o dabar, įvykus „Brexit“ referendumui, anot banko „Goldman Sachs“, britai nuo 2016-ųjų praranda realiai po 600 milijonų svarų per savaitę. T. y. maždaug dvigubai daugiau per savaitę, nei tariamai mokėdavo Briuseliui ir tai trunka jau daugiau nei dvejus metus.

Štai tokia reali populizmo kaina, ji kone dvigubai didesnė reali nei tariama ir tai dar ne visa. To paties JAV banko teigimu, penkta didžiausia pasaulio ekonomika nuo 2016-ųjų metų prarado 2,5 proc. BVP, o kietojo „Brexit“ atveju vidaus produktas sumažės dar daugiau – 5,5 proc. Taigi, kitaip sakant, ekonomikos augimas jau pora metų strigo, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis ekonomikomis, o ir perspektyvos, nepriimant jokio sprendimo, dar niūresnės.

Akivaizdu, jog „Brexit“ iniciatoriai neturėjo jokio realaus plano, kaip gyventi be Europos Sąjungos bendros rinkos, o ir dabartiniai jo karščiausi rėmėjai juo labiau. Anieji žarstė iliuzijas, o parlamente tiesiog vyksta vidaus politinė kova, tikintis turėti iš to politinių dividendų. Vieniems, toriams, vidinė partinė kova dėl lyderystės partijoje, kitiems, šiuo atveju, leiboristams, siekiant priešlaikinių rinkimų, kuriuos jie greičiausiai laimėtų. O kas po to?

Jei britai tikėjosi, jog praradus didžiulę, pusės milijardo gyventojų europinę rinką, jie greitai kompensuos prekybos sutartimis su kitomis šalimis, jie stipriai klydo. Iš tikrųjų tai buvo dar viena populistų sužadinta iliuzija, dar ir pasiremiant praeities britų didybės sentimentais. Išstojus iš ES, jų laukia sunkios derybos su kitomis šalimis, užtruksiančios ne vienerius metus, o tuo metu ekonomika stagnuos, veiks visuomenės nuomonę, politikus, visą politinę sistemą. Ir, nesunku prognozuoti, negatyviai. Sunkiau prognozuoti realias politines ir kitokias pasekmes, beje, ir Europai, ir likusiai pasaulio ekonomikai taip pat, nes Londonas dar ir labai svarbus finansų centras. Bent toks buvo ligi šiol.

Lietuvai Jungtinė Karalystė yra labai svarbi tiek ekonomikos, tiek Aljanso bei saugumo partnerė, mums rūpi ir mūsų ten gyvenančių tautiečių reikalai. Todėl Vyriausybė ir Seimas ėmėsi atitinkamų priemonių žalai sumažinti, nors visko kompensuoti, akivaizdu, neįmanoma. Labai svarbu, nepriklausomai nuo pačios „Brexit“ eigos, išsaugoti gerus dvišalius santykius, bendradarbiauti ir toliau visose įmanomose srityse.

Populizmo kaina konkreti, pamelavai dėl tariamų 350 milijonų Briuseliui, bumerangu grįžo realūs 600 milijonų nuostolio kas savaitę į šalies ekonomiką. Šiuo atveju, o tai nedažnai atsitinka, populizmo kaina įgijo konkrečią vertę, tačiau tai nereiškia, kad politinės dramos „Brexit“ uždanga greitai nusileis, nors žiūrovai iš salės palengva išsivaikščioja, matyt, nesitikėdami kokių nors genialių režisūros sprendimų.