aA
Lietuvai reikia ilgalaikio politinio susitarimo tarp parlamentinių politinių partijų dėl socialinės politikos, kurio tikslas būtų gerovės valstybės sukūrimas ateityje bei akivaizdus skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties sumažinimas bent jau artimiausioje perspektyvoje.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis turėtų apimti progresyvesnę mokesčių politiką ir didesnį valstybės biudžeto perskirstymą per bendrąjį vidaus produktą (BVP), taip pat solidesnę finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Susitarimas galėtų būti platesnis ir įtraukti švietimą bei sveikatos apsaugą.

Jeigu tokį socialinį susitarimą pavyktų pasirašyti, Lietuva galėtų pasiekti žymiai daugiau, užtikrindama nuolatos gerėjančią visų šalies gyventojų gyvenimo kokybę.

Kaip rodo Lietuvos politikos praktika, nepaisant visų mūsų politinių, partinių ar koalicinių ginčų, ten, kur mes, politikai, susitariame, kaip, pavyzdžiui, gynybos srityje, rezultatai ir progresas yra akivaizdūs. Jei ilgalaikį politinį konsensusą pasiekėme dėl krašto apsaugos finansavimo, jį galime pasiekti ir dėl socialinės politikos.

2014 metais, minint Lietuvos narytės NATO dešimtmetį, Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl 2014–2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kuriame įsipareigojo iki 2020 metų pasiekti 2 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto) krašto apsaugai. Naujausiais duomenimis, 2018 metais gynybos sričiai Lietuva skyrė 1,98 proc. nuo BVP, šiemet – 1,99 proc. Pagal atnaujintą politinių partijų susitarimą, pasirašytą 2018 metais, susitarta didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,5 proc. nuo BVP iki 2030-ųjų.

Žinoma, pasiekti susitarimą socialinės apsaugos srityje – daug sudėtingiau, ypač prieš rinkimus. Juolab, kad būtent čia labiausiai kertasi politinių partijų nuostatos. Todėl šiuo atveju Prezidento lyderystė yra būtina.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė per antrąją savo kadenciją aktyviai skatino ir rėmė partinį susitarimą dėl gynybos finansavimo didinimo. Naujasis prezidentas Gitanas Nausėda, svarbiausiu savo tikslu iškėlęs būtent gerovės valstybės kūrimą, jau pirmojoje savo kadencijoje galėtų imtis mediatoriaus vaidmens, rengiant socialinį susitarimą.

Neseniai jis jau pateikė savo mokesčių reformos paketą. Viskas yra ant diskusijų stalo, ypač turint galvoje artėjantį valstybės ir savivaldybių biudžeto priėmimą šį rudenį: neapmokestinamojo pajamų dydžio klausimas, pensininkų ir neįgaliųjų pajamų didinimas, mokesčių lengvatos, mokesčių progresyvumo lygis, biudžeto perskirstymo didinimo būdai ir kt.

Seimo LSDDP frakcija šiai Seimo rudens sesijai jau pateikė įstatymų projektus dėl tolesnio mokesčių už visas gaunamas pajamas progresyvumo didinimo, žymiai solidesnių vaiko pinigų, nemokamo visų pradinukų maitinimo, didesnių galimybių įsidarbinti neįgaliesiems, ypač turintiems mažiausią darbingumo lygį, siekiant efektyvaus socialinės atskirties mažinimo.

Didinant mokesčių progresyvumą, dabar mes siūlome metinę gyventojų pajamų dalį, neviršijančią 20 tūkst. eurų, apmokestinti 15 proc. mokesčio tarifu, 20 – 30 tūkst. eurų pajamas – 16 proc., atitinkamai 30–40 tūkst. – 17 proc., virš 40 tūkst. – 20 proc.

Tikri progresiniai mokesčiai – čia ypač svarbūs. Jie yra net svarbiau ne ekonominiu, o socialinio solidarumo ir teisingumo požiūriu. Kuo daugiau solidarumo visuomenėje, tuo daugiau lygybės, ir tuo daugiau bendros gerovės.

Toliau didindami bendrą mokesčių progresyvumą ir spręsime dvi esmines problemas, dėl kurių Lietuvą ne vienerius metus kritikuoja ir Tarptautinė bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas. Tai – žemas valstybės biudžeto pajamų perskirstymas per BVP ir tebevyraujanti didelė socialinė nelygybė.

Gerovės valstybė ir socialinės atskirties mažinimas taip pat yra neįmanomi be augančios finansinės valstybės paramos šeimoms, auginančioms vaikus. Atskirai norėčiau dar kartą pabrėžti vaiko pinigus. Kodėl jie tokie svarbūs socialinėje politikoje?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Seimo Europos reikalų komitete pristatyta analizė parodė, kad būtent ši priemonė labiausiai mažina socialinę atskirtį.

Tai įrodo ir Lenkijos, kur dar 2016 metų pradžioje buvo įvesti 500 zlotų (maždaug 115 eurų) vaiko pinigai, pavyzdys. Tai ne tik išlaidos – vaiko pinigai patenka į apyvartą ir sugrįžta mokesčiais. Ir ne tik. Rezultatai Lenkijoje pasimatė jau tais pačiais metais: sumažėjo skurdas ir socialinė nelygybė, išaugo gimstamumas, krito emigracijos lygis, sumažėjo alkoholizmas ir smurtas šeimoje.

Dar 2017 metų pavasarį raginau įvesti visuotinius 120 eurų vaiko pinigus, prilygstančius valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiui (122 eurai). To paties siekiu ir dabar. Būtent solidūs vaiko pinigai turi daugybę teigiamų pasekmių.

Priminsiu, vaiko pinigus visiems Lietuvos vaikams įvedė būtent mano vadovaujama vyriausybė (2006–2008), panaikino Andriaus Kubiliaus (2008–2012), grąžino Sauliaus Skvernelio.

Toks nenuoseklumas dėl rinkimų ciklo ir besikeičiančių vyriausybių būtent ir rodo socialinės strategijos trūkumą ir tokios strategijos būtinybę.

Vėlgi, būsim realistais. Kažin, ar prasidedant Seimo rinkimų karštinei dar šioje Seimo kadencijoje pavyktų pasiekti tvarų socialinį susitarimą, kurį įsipareigojimas įgyvendinti pereitų ir ateinančioms vyriausybėms.

Tačiau jau dabartinis parlamentas galėtų tapti diskusijų platforma tokiam susitarimui ir padiktuoti toną būsimai Seimo rinkimų kampanijai, taip pat įvertinant ir prezidento Nausėdos esminį gerovės valstybės tikslą bei jo pasirengimą skatinti dialogą ir politinį konsensusą.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.0000

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis siūlo pamiršti laikus, kai nedėvėjom kaukių: jų reikės kasmet

Lietuva pagal sergamumą koronavirusu jau yra trečioje vietoje Europoje. Naujausi gruodžio 3...

Vaizdo įraše – tikroji reakcija: ginkluotas Lukašenka juoką sukėlė net omonininkams (255)

Iniciatyva „By_Pol“, kuri vienija Baltarusijos jėgos žinybų darbuotojus, perėjusius į...

Parduotuvės atšaukia akcijas, muges, bet palieka nuolaidas ir kainų leidinius: sako, kitaip būtų neatsakinga (43)

Prekybos tinklai kone per dieną ėmėsi vykdyti naują Vyriausybės rekomendaciją – atšaukia...

Sustabdytas Astravo AE pirmasis reaktorius (29)

Astravo atominės elektrinės pirmasis reaktorius sustabdytas, o jėgainės sistemų veikimas bus...

Protrūkis audinių fermose apnuogino Lietuvos bėdą – infekcinių ligų tyrėjų pas mus nėra

Kailinių žvėrelių augintojai mėgina išsaugoti savo gyvūnus ir kovoti su liga, tačiau ši...

Juozapaitis apie Kultūros komitetą pasiekusį Gražulio vaizdo įrašą: dar ir ne to yra buvę (81)

Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis LNK žinioms papasakojo apie visuomenėje...

Arūnas Milašius. Krizių skambučiai: viena jau prasidėjo, kita pakeliui (3)

Nors kol kas žinių, kad ekonomika sėkmingai dorojasi su krize yra, tačiau vargu ar bus taip, kad...

Agnė Keizikienė | D+ nariams

Vazektomija daugeliui Lietuvos vyrų vis dar skamba it vyriškumo atėmimas: gydytojas pasakė, kas dažniausiai tam ryžtasi ir ko labiausiai bijo

Chirurginė kontracepcija vis dažniau sulaukia susidomėjimo tiek iš vyrų, tiek iš moterų....

Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą (847)

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimų maratoną su premjerės Ingridos Šimonytės teikiamais...

Gamtos ženklus suprantanti dzūkė Janina jau žino, kokie orai bus per Kalėdas ir kada prasidės tikroji žiema (31)

Gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad baltų Kalėdų šiemet...

|Maža didelių žinių kaina