Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, Danija laikosi nuostatos, kad jiems ekonomiškai naudingiau savo šalyje išgaunamas gamtines dujas parduoti, nes jos per brangios, o patiems vystyti atsinaujinančią energetiką. Toks požiūris lėmė palankią aplinką atsinaujinančiai energetikai. Į procesą įjungtos ne tik savivaldybės, bet ir vietos gyventojai. 

Bendruomenėms – akcijos, savivaldybėms – premijos

Vystydama vėjo energetiką, Danija, taip pat kaip ir Lietuva, neišvengė gyventojų ir investuotojų konfliktų. Tačiau netruko išsiaiškinti, kad konfliktų nelieka tuomet, kai gyventojai tampa suinteresuoti jėgainių veikla. Danijoje veikia įstatymas, kuris vėjo jėgainių savininkus įpareigoja iki 20 proc. akcijų parduoti vietos bendruomenės žmonėms už savikainą. Papildomą naudą vietos gyventojai gauna ir per savivaldybę, nes ir jos yra skatinamos: už kiekvieną megavatą instaliuotos galios joms yra skiriamos12 tūkst. EUR (per 41 tūkst. Lt) premijos. Paprastai įrenginėjamos 2,3 megavatų jėgainės.

Kalbėdamas apie Lietuvos savivaldybių skatinimą, komiteto pirmininkas J. Šimėnas pažymėjo, kad tokios lėšos gali būti numatytos skirstant 2014 – 2020 m. ES paramą, nes vystyti atsinaujinančią energetiką yra ne tik Lietuvos, bet ir ES prioritetas. „Kita vertus, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato šių išteklių naudojimui skatinti sudaryti dvi finansavimo – nacionalinę plėtros ir savivaldybių – programas. Šių programų lėšos turi būti kaupiamos atskirose sąskaitos, – sakė J. Šimėnas. – Tačiau savivaldybės iki šiol nepajudino nė piršto – programos neparengtos.“
Danijos modelis, anot komiteto pirmininko, yra geras, tad verta pradėti kalbėtis su savivaldybėmis ir diegti priemones, kurios skatintų atsinaujinančią energetiką vystyti ir vietos bendruomenes. 

Premijavimą savivaldybės laiko antraeiliu dalyku

Tačiau pačios savivaldybės į galimą skatinimą žvelgia be entuziazmo. „Finansinis paskatinimas dažniausiai yra sveikintinas dalykas, tačiau mūsų situacijoje tai yra antroji sprendimo pakopa, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. – Pirmiausia reikėtų, kad valstybė užtikrintų finansavimą vystyti atsinaujinančią energetiką. Jei pasirodytų, kad mechanizmas stringa, galima galvoti apie papildomas skatinančias priemones.“

Savivaldybės pritaria, kad atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo plėtra yra neabejotinai naudinga, tačiau tam, anot R. Žakaitienės, reikia ne tik teorinių, bet ir praktinių prielaidų. Pagal pernai priimtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą savivaldybės tampa vienomis iš pagrindinių institucijų, atsakingų už AEI plėtrą – numatoma pareiga parengti ir patvirtinti savo AEI plėtros veiksmų planus, kur konkrečiai numatoma, kaip bus vykdoma ši plėtra. Tačiau tokie planai neparengti. Anot R. Žakaitienės, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis savivaldybės turi rengti minėtus planus bei programas. 

„Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kol kas nėra nustačiusi ir patvirtinusi iki 2020 m. privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius, kuriuos savivaldybės turi įtraukti į savo AEI naudojimo plėtros planus. Neaišku, kokiomis lėšomis savivaldybės turi įgyvendinti įstatyme numatytas priemones“, – sako R. Žakaitienė. 

Asocijuotas verslas pritartų tik savivaldybių skatinimui 

Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tvirtina, kad Lietuvoje esama vėjo jėgainių projektų, kuriuos gyventojai ne tik pristabdė, bet ir sustabdė visai – investuotojai traukiasi.
Kalbėdamas apie galimą bendruomenių tapimą vėjo jėgainių bendrasavininkiais, jis sako, kad Lietuvoje dar per anksti taikyti tokias priemones. „Danija demokratiška šalis yra jau 400 metų ir bendruomenės savo reikalus sprendžia pačios, – sakė jis. – Lietuvoje bendruomenės yra išskaidytos ir dar nesubrendusios tiek, kiek Danijos bendruomenės. Todėl manau, kad pas mus tokia sistema neveiktų. Dar blogiau – tai taptų buitiniu reketu, žmonės siektų tik pasipelnyti.“ Pašnekovas mano, kad žmonės nepirktų akcijų už savikainą – jie nori gauti veltui.

Asociacijos vadovui optimizmo nesuteikia ir mintis, kad toks akcijų pardavimas būtų reglamentuotas įstatymais. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas buvo rengiamas ir priiminėjamas dvejus metus. Per tą laiką buvo stebimas ne vienas bandymas padaryti įtaką įstatymo rengėjams – ir per atskirus asmenis, ir per visuomenines organizacijas ar net valstybės institucijas. S. Pikšrio nuomone, dėl to negali tikėtis, kad būtų įteisinta aiški ir konkreti įstatyminė nuostata. „Aš ne prieš tai, kad bendruomenės dalyvautų procese, – sako jis. – Tačiau kaip tai veiktų praktiškai – kyla abejonių.“ Asociacijos vadovas savo abejones grindžia konkrečiais pavyzdžiais, kai negavę, ko reikalauja, gyventojai išterliojo mėšlu jėgainės duris – iki pilietiškos bendruomenės mums dar toli. 

Asociacija mano, kad savivaldybes skatinti vystyti atsinaujinančią energetiką – būtina, Danijos ar kitos šalies pavyzdžiu. Pritardamas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko nuomonei dėl skatinimo lėšų iš ES struktūrinės paramos, S. Pikšrys abejoja, ar šiuo metu tai realu: „Vos tik prasideda kalba apie biudžeto lėšų panaudojimą, kyla didžiausias šaršalas.“