Dažnokai ne tik politikai, bet ir ekonomistai painiojasi minimalios mėnesinės algos (MMA) ir vidutinio darbo užmokesčio tarpusavio santykyje. Teigdami, kad teisingą MMA dydį derėtų skaičiuoti kitų šalių „statistiniais“ procentais nuo vidutinio atlyginimo, vietomis sukeičia priežastį su pasekme.
Gediminas Vagnorius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tiek teoriškai, tiek praktiškai, būtent nuo MMA dydžio priklauso, kaip formuosis vidutinis darbo užmokestis šalyje. Stabiliose rinkose MMA yra bazinis darbo jėgos kainos poveikio ekonominis svertas, kuriuo (išskyrus nepatyrusius rytinius kraštus) naudojamasi vidutinio darbo užmokesčiui skatinti. Paprasčiau kalbant, nuoseklus MMA didinimas „pataisomas“ nuo ekonomikos augimo paprastai atsiliekantis atlyginimų rinkoje lygis.

Seniai įrodyta, kad darbo jėgos kaina net ir liberaliausiose ekonomikose, deja, nepasiduoda pilnam rinkos savireguliavimui, dėl to visos šalys bent kartą per metus indeksuoja MMA lygį ne mažiau infliacijos koeficiento. Tai atlieka Vyriausybė ar jos įgalioti socialiniai partneriai. Viršutinė MMA didinimo riba, iki kurios nedaroma žala ekonomikai (infliacijai, eksportui), yra visuomeninio darbo našumo augimas. Siekiant ekonominių krizių metu paskatinti vidaus paklausą ir palaikyti darbo vietas, neretai viršijamos ir ekonominės ribos, kaip protingai 2008-2009 metais pasielgė kai kurios senosios ES valstybės.

Liūdnas įprastų ekonomikos taisyklių nesilaikymo pavyzdys – tai 1993-1995 m. A. Šleževičiaus ir 2008-2012 m. A. Kubiliaus vyriausybių vykdyta pajamų „šaldymo“ politika, kurios skaudžias pasekmes jaučiame iki šiol. Anuomet tyčinis MMA neindeksavimas ir tuo būdu vidutinio darbo užmokesčio bei nuo jo priklausančių pensijų realus nuvertinimas pakirto rinkos vartojimą, išprovokavo nedarbą ir smarkiai nusmukdė iždo pajamas. Dėl A. Kubiliaus abejotinų asmeninių ambicijų, gyventojai realiai prarado penktadalį realių pajamų, beveik tiek pat smuko ekonomika, o šalies iždas kasmet negaudavo vidutiniškai apie 1 mlrd. eurų, kurių trūkumą dengė brangiai praskolindamas valstybę.

Netiesa, kad MMA papildomai kainuotų šalies iždui. Tikrovėje yra priešingai. Kiekvieną kartą, kai Lietuvoje buvo didinama MMA, šalies viešieji finansai sulaukdavo teigiamo suminio poveikio – Nacionalinio biudžeto, Sodros ir Sveikatos draudimo fondo papildomos įplaukos ženkliai viršydavo kai kurių išlaidų straipsnių padidėjimą. Pavyzdžiui, MMA kilstelėjimas 25 eurais šalies iždui atneša apie 6,5 mln. eurų tiesioginio „pelno“, neskaičiuojant keletą kartų didesnių vėlesnių papildomų įplaukų, kurių sulaukiama nuo laipsniškai kilsiančio vidutinio atlyginimo.

Pastaraisiais metais pagaliau indeksuota minimali mėnesinė alga (kuri didina ir vidutinį užmokesčio lygį) nepanaikino darbo jėgos nuvertinimo – tiek MMA, tiek vidutinis atlyginimas šalyje yra dar penktadaliu žemesni už tikrą darbo jėgos kainą. To pasekmė – atsirandantis motyvuotos darbo jėgos trūkumas (ypač miestuose), kurį aštrina toliau šalį paliekantys darbščiausi darbuotojai.

Suprantama, MMA negali viršyti ekonomiškai pagrįstos ribos, kuri dabartiniam ekonomikos lygiui galėjo sudaryti apie 410 eurų. Jei ankstesnė Vyriausybė būtų paisiusi ekonomikos taisyklių ir visuotinai priimtos praktikos, vidutinė alga jau siektų bent 850 eurų. Tada prie didesnės rinkos perkamosios galios gamintojai turėtų daugiau darbo ir didesnių pajamų atlyginimų priedams.

Nuvertintos MMA lygis negali būti atstatomas staigiu vienkartiniu aktu. Tačiau kitąmet MMA laipsniškas padidinimas iki 400 eurų atneštų naudos ir šalies ekonomikai, nes atsigautų vidaus vartojimas, ir biudžetui.

Nerimą kelią socialinis tautos nykimas, kai iš šalies dėl nuvertintų atlyginimų, emigruoja darbščiausi darbuotojai ir perspektyvus jaunimas, kurio netektis stabdys Lietuvos ekonomikos augimo potencialą dar labai ilgai.

Valstybės politikos spragas atskleidžia nebūdingas tvariai rinkai ekonominis prieštaravimas, kai net atsiradus motyvuotos darbo jėgos miestuose trūkumui, realūs darbo užmokesčiai nekyla ir darbo jėga toliau „nuteka“ iš šalies, kurioje jos trūksta.

Vietoje to, kad politikai, ekonomistai ir ekspertai diskutuotų kaip toliau didinti atlyginimus, švaistoma energija nuneigti MMA poveikį šalies ekonomikai ir ne tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, bet ir visiems kitiems.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (11)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (24)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime (3)

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (79)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (69)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (26)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (132)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (194)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (162)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...