Keičiant mokesčius prasminga įvertinti, kiek valstybei kainavo „naktinė“ mokesčių reforma ir ko tikėtis iš dabartinių pakeitimų.
Gediminas Vagnorius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Praėjusiųjų metų bendro vidaus produkto (BVP) rodiklis faktinėmis kainomis jau viršijo ikikrizinį lygį. Nuo 2009 metų smarkiai padidinus mokesčių tarifus, Nacionalinis biudžetas 2012 metais turėjo sulaukti bent dešimtadaliu daugiau pajamų nei 2008 metais. Tačiau tikrovėje stebime priešingą vaizdą. Neprotingai sukėlus mokesčius, į šalies iždą įplaukė 2,4 mlrd. litų mažiau nei ikikriziniais metais, kai nominalus BVP dydis buvo 1 mlrd. lt mažesnis.

„Naktinė“ mokesčių reforma šalies iždui jau kainavo 12 mlrd. Lt

Protingai didinant mokesčių tarifus, neturėtų mažėti bent iždo pajamų dalis BVP. Deja, ir ji krito. Jei 2008 metais Nacionalinio biudžeto įplaukos (be ES paramos) sudarė 21,1 proc. BVP, tai po „naktinės“ reformos, ypač pakartotino PVM padidinimo ši iždo įplaukų dalis krito iki 18,5 proc. Taigi, nesunku paskaičiuoti, jog chaotiškai sukėlusi mokesčius tuometinė Vyriausybė vien tiesiogiai (be negautų pajamų dėl išprovokuoto BVP mažėjimo) iždo pajamas 2009-2012 metais sumažino 8,8 mlrd. litų. Šie valdžios praradimai yra 7 kartus didesni nei „sutaupyta“ populistiškai mažinant pensijas.

Mokesčių kėlimas smarkiai paveikė ir BVP kritimą. Pasauline 2008/2009 m. metų finansine krize galime pateisinti keleto, bet ne 15 proc. ekonomikos nuosmukį. Beje, Lenkijoje sunkmečiu BVP netgi augo.

Bent 2/3 šalies ekonomikos susitraukimo tenka priskirti beatodairiškam mokesčių didinimui, taip pat vartojimo smukdymui, net ketverius metus neindeksuojant, kaip įprasta rinkos ekonomikoje, minimalios mėnesinės algos (MMA). Dėl tuometinės valdžios antiekonominiais veiksmais išprovokuoto BVP susitraukimo šalies iždas dar neteko apie 8 mlrd. litų, iš kurių 2-3 mlrd. litų tenka priskirti nepamatuotam mokesčių didinimui. Pridėjus dar „Sodros“ ir Ligonių kasos praradimus, „naktinė“ mokesčių reforma per keletą metų patuštino šalies iždą 12 mlrd. Lt.

Ankstesnė Vyriausybė verčiau būtų nieko nedariusi

Per ketverius metus dar 2,5 mlrd. litų iždas primokės už keleriopą palūkanų pabranginimą, kai buvusi Vyriausybė atsisakė turimos teisės į lengvatinius tarptautinių finansinių institucijų kreditus, kuriais sėkmingai pasinaudojo Latvija ir kitos finansinių sunkumų patyrusios ES valstybės. Šios nereikalingai išpūstos valdymo išlaidos yra dvigubai didesnės už tariamus sutaupymus, apkarpant pensininkų ir kitų vargingai gyvenančių žmonių pajamas.

Chaotiška „naktinė“ mokesčių reforma ir tyčinis MMA neindeksavimas sumenkino šalies iždą beveik 20 mlrd. Lt, o šalies gyventojų pajamas – keleriopai daugiau. Pačios atvertai finansinei skylei uždengti Vyriausybė praskolino valstybę, per ketverius metus patrigubindama jos dviejų dešimtmečių skolą.

Tuometinė Vyriausybė pasižymėjo išskirtiniu neveiklumu, ji tik didino mokesčius ir valdymo išlaidas, kurias bandė dangstyti reklaminiais taupymo vajais. Verčiau ji būtų nieko nedariusi, palikdama ką rado 2008 metais, nors, žinoma, ir tada ne viskas blizgėjo. Valstybės skola būtų išaugusi ne 30, o 10 mlrd. lt, gyventojų perkamoji galia būtų penktadaliu aukštesnė, nenyktų Lietuvoje gyventojų.

Dabartinė Vyriausybė bando kamšyti mokesčių spragas

Vakarų valstybėse mokesčiai prireikus keičiami atsargiai, prieš tai metus ar ilgiau vertinant galimas pasekmes ir aiškinantis jų priimtinumą piliečiams. Todėl keistoka, kai dabartinei Vyriausybei priekaištaujama dėl vengimo skubotų sprendimų, lyg dar gyventume 1990 metais, ar raginama griebtis naujos mokesčių reformos. Nekantriems politikams derėtų apsiraminti, nes mokesčiai niekur ir niekada ekonomikos neskatino – jie tik daugiau ar mažiau žaloja ekonomiką. Vyriausybės dalykiškumas vertintinas ne pagal mokesčių kaitaliojimą, bet gebėjimą įgyvendinti ekonomikos ir investicijų skatinimo programas, kurios pastaraisiais metais deja buvo visiškai užmirštos.

Dabartinė valdžia kol kas elgiasi teisingai, o planuojamų pakeitimų nevadinčiau nauja reforma, kurios ir nereikia. Bandoma lopyti akivaizdžias mokestines skyles, kurios iškreipia konkurenciją, atbaido investicijas ir mokesčių mokėtojus.

Išvengę žalingų progresinių tarifų valdantieji pasielgė šiuolaikiškai

Vertėtų pasveikinti socialdemokratus, atsispyrusiems populistiniam gyventojų pajamų tarifų „progresyvinimui“, kuris stabdytų darbo našumo ir kvalifikacijos augimą, neduodant apčiuopiamos naudos mažiau uždirbantiems. Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakėlimas 100 litų padidins apmokestinimo progresyvumą. Tačiau šio slenksčio kilstelėjimas nepalyginamai mažiau žaloja ekonomiką nei viršutinių tarifų didinimas, be to geriau pasitarnauja socialiniam solidarumui.

Nederėtų savęs apgaudinėti, jog NPD ir juo labiau tiesmukas mokesčių tarifų daugiau dirbantiems didinimas realiai palengvintų gyvenimą mažiau uždirbantiems. Tokios populistinės priemonės turi didesnį psichologinį, nei socialinį poveikį ir brangokai kainuoja biudžetui. Be to, darbuotojai realiai vertina ne „popierines“, o į „rankas“ gaunamas pajamas. Sumažėjus pajamų mokesčiams, darbo rinkoje atsiranda tendencija ilgesnį laiką nekelti atlyginimų. Dėl to, didinant NPD vertėtų sinchroniškai bent 100 litų pakelti ir MMA, kuri dar šiek tiek atsilieka nuo ekonomiškai pagrįsto dydžio.

Priimti pajamų ir pelno mokesčių pataisymai palygins kelią ekonomikai

Vyriausybės ryžtas apmokestinti stambesnes palūkanas už indėlius, taip pat pajamas iš vertybinių popierių pardavimo palygins investicines sąlygas. Iki šiol galiojanti tvarka, kai kapitalo pajamos gautos per banko indėlius yra visiškai neapmokestinamos, o dividendų pajamos gautos iš tokio pat pobūdžio investicijų per įmonių akcijas yra apmokestinamos dvigubai – ir pelno, ir padidintais pajamų mokesčiais – iškreipia investicijas ir konkurenciją.

Investicijas į įmonių akcijas šiek tiek palengvins valdančiųjų sprendimas dividendų pajamų apmokestinimą sumažinti nuo 20 iki 15 proc. Tačiau ekonomikai geriausiai pasitarnautų viengubas dividendų apmokestinimas, kuris Lietuvoje ankščiau visiškai pasiteisino. Dar didesnių investicijų į darbo vietas sulauktume grįžus prie nulinio reinvestuojamo pelno mokesčio, kuris Rusijos krizės laikotarpiu padėjo į Lietuvą pritraukti milijardus litų ir sustabdė mokestinio kapitalo nutekėjimą iš šalies. Tai Lietuvai ypač aktualu šiuo metu, kai stambieji mokesčių mokėtojai masiškai persiregistruoja palankesnėse ES mokestinėse zonose. Šią skaudžią ilgalaikę finansinę netektį liūdija po „naktinės“ mokesčių reformos staigiai trigubai kritusios biudžeto įplaukos iš pelno mokesčio.

„Sodros“ lubos panaikintų dvigubus pajamų mokesčius nesumenkinat jos pajamų

Sveikintinos valdančiųjų pastangos grąžinti Rusijos finansų krizės metu Lietuvoje sėkmingai taikytas vadinamąsias „Sodros“ lubas, kurios sumažino didesnių atlyginimų mokėjimą vokeliuose ir paskatino rinkoje darbo užmokesčio kilimą. Tokios lubos yra plačiai taikomas stabiliose rinkos ekonomikos šalyse, nes kitaip socialinės įmokos tampa antrais pajamų mokesčiais ir panaikina draudiminius santykius.

„Sodros“ lubų – socialinio draudimo santykių atstatymas nesumenkintų nei socialinio solidarumo, nei šalies iždo įplaukų. Nukentėtų tik populizmas, už kurį politikams pataikaujant mažiau patyrusiems pavydesniems bendrapiliečiams tenka Lietuvai ir visiems jos gyventojams brangiai mokėti.

Praėjusią savaitę priimtos mokestinės pataisos neturėtų pakenkti šalies iždui ir ekonomikos augimui. Tačiau ketinimai dar didinti akcizus tabakui ir alkoholiui, kol išlieka tokie aukšti šių prekių kontrabandos ir šešėlinės prekybos mąstai, gali atnešti biudžetui daugiau žalos nei realios naudos, taip pat išprovokuoti naują ekonominių nusikaltimų ir korupcijos teisėsaugoje bangą.

Dar laukia PVM ir Nekilnojamo turto mokesčių problemos

Ankstesnė Vyriausybė daugiausia žalos padarė beatodairiškai didindama PVM tarifą, o jos sumanymas apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą tapo parodija, nes šio mokesčio administravimo kaštai viršijo įplaukas iš jo.

Tinkamai pasiruošus, naujajai Vyriausybei vertėtų laipsniškai iki 20 ir 19 procentų mažinti PVM tarifą, lygiagrečiai laipsniškai įvedant lengvai administruojamą ir efektyviau veikiantį Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kuris, žinoma galėtų numatyti kintamą neapmokestinamojo turto dydį. Beje, vakarų valstybėse NT mokestis yra pagrindinis savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis, užtikrinantis jiems santykinį finansinį savarankiškumą. Lietuvoje vietiniai biudžetai iki šiol déjà neturi nei savarankiškumo, nei ekonominio suinteresuotumo.

Jei valdžia neįklimps į populizmą, galime tikėtis konkurencingų mokesčių

Lietuvoje progresyvinių mokesčių populizmas, kaip ir atlyginimų bei pensijų lyginimo idėjos, dar duoda politikams nemenkų politinių dividendų. Tačiau jų kaina – silpnesnė ekonomika ir žemesnės gyventojų pajamos, Ypač nukenčia populizmu penimi skurdžiausieji, nes jie iš vargingesnio biudžeto sulaukia menkesnės paramos.

Buvusi šalies Vyriausybė, deja, nepaisė ekonominės logikos ir elgėsi lyg kraštutinieji socialistai, primesdami šaliai rekordinį nuosmukį. Dabartinės Vyriausybės pirmieji žingsniai teikia optimizmo, jog atkursime konkurencingų mokesčių sistemą, stiprinsime vidaus vartojimą, nacionalinį kapitalą ir mokestinę bazę. Žinoma, jei valdančioji koalicija nepraras racionalumo ir neįsivels į populizmą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Siūlo būdą Lietuvai išgarsėti

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pasiūlė lietuviams pirmiesiems įsteigti Nobelio premiją už...

Dmitrijus Trockis: šiuolaikinis žmonių gyvenimas baugus lyg zombių

Rytų filosofijos mokyklose dažnas postulatas apie tai, kad laimės pagrindas – disciplina ....

Vaistus be receptų pirko dvejus metus: papasakojo, kiek laukia pas gydytojus eilėse (242)

Pakeitus tvarką ir sudarius galimybę vaistinėse lankytis slaptiesiems pirkėjams, kilo nenumatytų...

Buvusio „Taxify“ vairuotojo patirtis - kaip iš filmo (34)

Socialiniame tinkle kaunietis vairuotojas pasidalino istorija, kurioje skundžiasi bendradarbiavimu su...

Naujas tyrimas atskleidė, kas ir kaip gintų Lietuvą: skaičiai nustebins (916)

Ar Lietuvos piliečiai nusiteikę ginti savo šalį, iškilus grėsmei? Kiek gyventojų ir kaip gintų...

Anglijoje ore susidūrė lėktuvas ir sraigtasparnis atnaujinta 17.49 (22)

Jungtinėje Karalystėje, netoli Londono esančioje Bakingamšyro grafystėje ore susidūrė...

Penktadienio vakarą sostinę sukaustė spūstys (27)

Penktadienio vakarą Vilniuje susiformavo didžiulės spūstys: užsikimšo Geležinio Vilko g.,...

Grybauskaitę Švedijoje nustebino žurnalistės klausimas apie pažeidžiamas lietuvių algas (438)

Švedijoje viešinčią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę nustebino vietos žurnalistės...

Į naujos kolekcijos pristatymą susirinkę garsūs žmones nosis pabalnojo prabangiais akiniais (8)

Ketvirtadienio vakarą sostinės naktinį klubą „Anna Mesha“ užpildė žinomi šalies žmonės...

Kino festivalis atsisakė rodyti filmą apie buvusią Barto žmoną (96)

Aistros, kurios kilo lygiai prieš savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ aktorei Julijai...