G. Paluckas. Apie karves ir žmones

Puikiai suprantu, kad kai kuriuos nevykusius palyginimus ar išsprūdusius žodžius vėliau norėtųsi tiesiog praryti, bet žodis, išlėkęs „karve“, „žvirbliu“ jau negrįš.

Pagalbinio apvaisinimo klausimas nėra kažkokia politinė intriga ar žaidimas. Čia susiduria dvi fundamentaliai skirtingos pasaulėžiūros, kurios iš principo negali susitarti ar sulygti dėl tarpinio ar kompromisinio varianto.

Asmeninis pasitenkinimas dėl pasaulio sutvarkyto pagal tvarkytojo moralinius etinius standartus čia rungiasi su visuotiniais žmogiškumo principais – teise ir laisve RINKTIS.

Rinktis, reiškia SPRĘSTI, ir čia yra erdvės moralei ir etikai. Tiems, kam tai svarbu. Tačiau „tvarkytojui“ pasitenkinimą keliančioje, bet visuomenei primestoje moralėje erdvės SPRĘSTI nėra. Vadinasi, nėra laisvės rinktis.

Šiandien Valstiečių ir žaliųjų partijos Seime vėl ištraukti etinio moralizmo apynasrį laisvajai visuomenei uždedantis pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas yra elementari priespauda.

Ir tai nėra demokratija, tai demokratūra, kai susiformavusi dauguma demokratinių instrumentų pagalba diktuoja savo valią ir pamina mažumos (šiuokart) teises, vardan savojo AŠ (MES) moralinio patenkinimo.

Ginčytis dėl pagalbinio apvaisinimo modelio, technikos ar medicininių procedūrų nėra prasmės, nes skirtingose barikadų pusėse stovi daktarai ir „daktarai“. Etinis moralizmas medicininių argumentų bei technologinio progreso balsų negirdi. Ir girdėti negali, nes jis orientuotas į SAVĘS patenkinimą, o ne JŲ (nevaisingų porų) teisių užtikrinimą ir problemų sprendimą.

Sudarydami koalicinę sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija mes sutarėme, kad mūsų pozicijos dėl pagalbinio apvaisinimo skiriasi iš esmės. Tačiau mes tikrai nesutarėme, kad tylėsime kaip veršiai, kai bus ardomas modernus, visose (išskyrus vieną) Europos Sąjungos šalyse galiojantis pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantas, kurį pavyko iškovoti jau praėjusios kadencijos Seime.

Siūlomi pakeitimai atneš tik nereikalingą skausmą moterims ir išlaidas šeimoms.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad šalies Prezidentė pasinaudos jai Konstitucijos numatytomis galiomis ir vetuos šį įstatymą, kai jis bus priimtas Seime.

Bičiuliams socialdemokratams Seime linkiu neišskysti ir ginti progresyvios visuomenės pasiekimus.

Laisvoji visuomenė turi teisę prieštarauti. Ir tai ne patyčios, ne „kristianofobija“, ne tikinčiųjų persekiojimas, tai kritika ir teisėtas laisvų žmonių priešinimasis etinio moralizmo priespaudai.