Praėjo 26 metai po Nepriklausomybės paskelbimo, tačiau giluminės švietimo problemos, kažkada kėlusios nerimą prof. dr. Meilei Lukšienei ir jos kolegoms, tebeaktualios ir šiandien.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Švietimo sistema vis dar nepakankamai atsižvelgia į individualius besimokančiųjų poreikius, neužtikrina orių darbo sąlygų mokytojams. Besiformuojančias asmenybes vis dar bandoma įsprausti į standartizuotus sustabarėjusios švietimo sistemos rėmus.

Todėl būtina iš esmės permąstyti Lietuvos švietimo ateitį ir modernizuoti Lietuvos švietimo sistemą. Lietuvos švietimui šiandien reikalinga nauja, strateginė vizija. Kaip Motinos mokykla kažkada siekta išsaugoti lietuvių kalbą, kaip Tautine mokykla bandyta stiprinti lietuvišką identitetą ir sugrąžinti pasididžiavimą savo šalimi, taip šiandien turime žvelgti į didžiausius XXI a. iššūkius, išsikelti naują Lietuvos švietimo tikslą ir siekti jo įgyvendinimo.

Kokio švietimo reikia Lietuvai?

Politinės partijos, visuomeninės organizacijos ir net verslo asociacijos siūlo reformuoti vieną ar kitą švietimo sritį. Daug viešojoje erdvėje išsakytos kritikos Lietuvos švietimo sistemai yra teisingos: nekokybiškas mokytojų rengimas, pasenusios ugdymo programos ir metodai, prasta emocinė moksleivių sveikata yra tik kelios neatidėliotinų pertvarkų reikalaujančios sritys.

Tačiau, kol neatsakytas klausimas, ką konkrečiai norime pasiekti, visa tai liks tik padrikomis ir tarpusavyje mažai ką bendro turinčiomis bendrojo ugdymo problemomis.

Suomijai svarstant nuo ateinančio rudens atsisakyti dalykinės mokymosi sistemos, Lietuvoje net nekeliamas klausimas, ar dalykinis bendrojo ugdymo programos suskaidymas yra geriausia mokymo forma. Šia prasme situacija nė kiek nepasikeitė nuo pat 1990-ųjų.

Lietuvos mokytojų situacija yra apverktina – neužtikrinamos nei orios darbo sąlygos, nei konkurencingas atlyginimas. Kritiškai vertindami situaciją mokytojų darbo rinkoje, maža dalis gabiausiųjų abiturientų renkasi edukologijos studijas ir siekia išsilavinimo, įgalinančio dirbti su augančia Lietuvos ateitimi. Mokytojai šiuo metu daug laiko turi skirti biurokratinei ugdymo proceso pusei, todėl jiems trūksta laiko ir pagalbos skirtį pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui, jo poreikiams ir gebėjimų lavinimui.

Kalbant apie situaciją bendrojo lavinimo mokyklose taip pat svarbu kelti klausimus: ar mokytojus tenkina naudojama moksleivių pasiekimų vertinimo sistema ir turimi mokymo proceso aprūpinimo ištekliai? Ar mokytojai šiandien gali skirti pakankamai laiko atliepti emocinius ir socialinius vaiko poreikius?

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos bendrojo ugdymo sistema – labai dideli mokinių pasiekimų skirtumai tarp Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų.

Dideli pasiekimų skirtumai rodo ne tik ugdymo kokybės skirtumus, bet ir tai, kad ugdymo sistema nesugeba sėkmingai atsižvelgti į individualius moksleivių poreikius. Šiuo metu tenka apgailestauti, kad kokybišką išsilavinimą suteikiančios mokyklos dažniausiai prieinamos tik didmiesčiuose gyvenantiems moksleiviams.

Labai apmaudu, kad moksleiviai yra tapę standartų, reitingų ir egzaminų įkaitais. Standartizuoti testai ir žinių patikrinimai įsigalėję Lietuvos mokyklose naikina moksleivių naratyvines galias, gebėjimą kritiškai mąstyti, analizuoti, pasakoti, raiškiai dėstyti mintis.

Ši situacija privalo keistis – nuo standartizuotų testų reikia pereiti prie tokių vertinimo būdų, kurie atskleistų ne tik mokinių konkrečias žinias, bet ir gebėjimus analizuoti, atpasakoti, kūrybiškai perteikti įgytas žinias.

Į pasiekimus žvelgiant vien iš egzaminų rezultatų perspektyvą neįmanoma suvokti tikrojo švietimo sistemai būtinų pokyčių poreikio. Testų ir egzaminų rezultatai tėra siauriausia pasiekimų matavimo forma.

Šiandien Lietuvoje yra primirštas klasikinis mokyklos uždavinys ugdyti visapusišką asmenybę – tinkamai auklėti besimokantįjį, formuoti jo charakterį, nuosekliai ugdyti vertybes. Todėl svarstydami, kuria kryptimi turėtų judėti bendrasis ugdymas, turime apsvarstyti, kurie moksleivio gyvenimo aspektai daro didžiausią įtaką jo mokslo pasiekimams.

Tam būtina kalbėti ne tik apie mokyklas, bet ir apie tai, kas vyksta namuose ir viešojoje erdvėje tarp namų ir mokymo įstaigos. Tą rodo ir moksliniai tyrimai, anot kurių, moksleivių rezultatus didžiąja dalimi sąlygoja gyvenimas už mokyklos sienų.

Tikslas – geriausias švietimas kiekvienam besimokančiajam

Lietuvos švietimo sistema šiuo metu orientuota tik į materialiai ir psichologiškai saugius bei ypatingų poreikių neturinčius didmiesčių gyventojus. Visiems kitiems, net ir gabiems, tačiau gyvenantiems atokesniuose Lietuvos kampeliuose, esantiems iš nepasiturinčių šeimų ar turintiems specialiųjų poreikių, pasisekė kur kas mažiau.

Akivaizdu, kad šiuo metu visiems jauniesiems šalies piliečiams valstybė paprasčiausiai neužtikrina teisingų galimybių įgyti kokybišką švietimą.

Todėl neatidėliotinu nacionalinės svarbos uždaviniu politikai turi matyti nuoseklią visos švietimo sistemos grandžių pertvarką, kad kiekvienam besimokančiajam būtų sudarytos galimybės įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, šeimos socioekonominės aplinkos ar specialiųjų ugdymo(si) poreikių.

Tikslas suteikti geriausios kokybės išsilavinimą kiekvienam besimokančiajam Lietuvoje reikalauja dviejų esminių problemų sprendimo.

Pirma – kaip individualizuoti ugdymą kiekvienoje mokykloje, siekiant užtikrinti, kad nė vienas besimokantysis nebūtų „pamestas” ir tinkamai pasirengtų ne testų išlaikymui, bet būsimam gyvenimui.

Antra spręstina problema – kaip panaikinti geografinius ir socialinius barjerus kiekvienam besimokančiajam gauti geriausią išsilavinimą šalia jo esančioje mokykloje.

Kiekvienoje Lietuvos mokymo įstaigoje paskatinimo ir dėmesio privalo sulaukti visi besimokantieji: talentams turi būti sudaromos pačios geriausios sąlygos nuosekliai ugdyti savo išskirtinius gebėjimus, tie, kurie mokosi gerai, bet galėtų dar geriau, turi būti motyvuojami atrasti savo stipriąsias puses ir siekti pačių aukščiausių tikslų ir rezultatų. Tiems, kuriems mokymo įstaigose sekasi sunkiausiai, turėtų sulaukti ypatingo mokytojų dėmesio, idant baigę mokyklą nepatektų į visuomenės užribį.

Reikalingų permainų švietimo sistemoje įmanoma pasiekti tik vienu atveju – jei pertvarka bus įgyvendinama neišskiriant nė vienos švietimo sistemos grandies. Įgyvendinę reikalingus pokyčius kiekvienoje švietimo grandyje, Lietuvoje esame pasirengę sukurti:

- kokybišką ir prieinamą ikimokyklinį ugdymą;

- į asmeninius besimokančiojo poreikius ir galimybes orientuotą bei kiekvieno moksleivio potencialą atskleidžiantį ir ugdantį bendrąjį ugdymą;

- darbo rinkai reikalingus įgūdžius suteikiantis profesinį rengimą;
- Lietuvos regionų poreikius atliepiančias ir aukštą studijų kokybę užtikrinančias kolegijas;

- tarptautiniu lygiu kokybe konkurencingus ir aukščiausio lygio gabumus ugdančius universitetus.

Sėkminga Lietuvos ir kiekvieno besimokančiojo ateitis nemaža dalimi priklauso nuo valstybės pasiryžimo išsilavinimą vertinti kaip nacionalinės svarbos klausimą. Todėl siūloma sisteminė švietimo pertvarka yra vienas svarbiausių valstybės politikos uždavinių.

Tinkamai nubrėžę Lietuvos švietimo ateities viziją ir drąsiai ėmęsi įgyvendinti būtinus sprendimus, padėsime solidžius pagrindus intelektualiai ir ekonomiškai klestinčiai valstybei.

Kituose straipsniuose detaliau pristatysime mūsų kartu su švietimo praktikais ir ekspertais parengtas konkrečias priemones švietimo sistemai pertvarkyti. Plačiau skaitykite TS-LKD Švietimo programa.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nacionalinio vėžio instituto direktorius pataria, kas padės išvengti onkologinių ligų: 12 paprastų žingsnių (129)

Likdamas ištikimas bendrai Europos Sąjungos dvasiai norėčiau pasiūlyti savo idėją Lietuvai...

Laisvadienių kuriozai: jei pasiimsite 3, turėsite 10, ir tai ne vienintelė gera žinia (54)

Šių metų pabaiga pradžiugins netikėta galimybe – jei pasiimsite tris laisvadienius, ilsėtis...

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis (4)

Pirmadienio pavakarę šalyje oro temperatūra nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos.

Šalia Danės upės gyvenančius žmones pasiekė baugus perspėjimas: nevaldomai kyla vanduo pildoma (2)

Klaipėdai naktį iš sekmadienio išvengus potvynio, šalia esančių miestelių gyventojams gresia...

Pradėtas tyrimas dėl leidinio „Naisių žemė“ (69)

Nuo 2013 m. leidžiame laikraštyje „ Naisių žemė “ pilna politinės reklamos, tačiau jame...

Seibutis – apie sprendimą, padėjusį atgaivinti karjerą: širdis tabalavo (4)

Epizodinių vaidmenų atlikėjas, reikalingas tik ginantis – toks Renaldas Seibutis buvo...

Skandalingasis gydytojas pranešė, kad jam pavyko persodinti galvą negyvėliui (34)

Garsusis italų chirurgas Sergio Canavero paskelbė apie sėkmingai atliktą žmogaus galvos...

Gwen Stefani prakalbo apie negyjančias širdies žaizdas: ilgą laiką negalėjau to suprasti

„Aš negalėjau niekada suprasti, kodėl man gyvenime taip daug kartų dužo širdis“, –...

Ilgam išnuomotas Palangos kempingas

Palangos (Nemirsetos) kempingas įgavo koncesininką – buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp...

Seksualiausias mados šou: „Victoria's Secret“ apatiniu trikotažu pasipuošusios manekenės gniaužė kvapą (4)

Pirmadienį Šanchajuje nugriaudėjo jau 22-ejus metus rengiamas „Victoria's Secret“ kolekcijos...