Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pristatau ES-Rusijos santykių ataskaitą. Ne vieną mėnesį trukęs derybų, susitikimų, pozicijų derinimo procesas pasiekė paskutinį etapą Europos Parlamente – diskusijas ir balsavimą dėl ataskaitos.
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Karolina Pansevič

Noriu pastebėti, kad rengdamas šį dokumentą neturėjau galimybės išklausyti oficialiosios Rusijos atstovų – mano vadovaujama delegacija tiesiog buvo neįleista į Maskvą.

Mes galime apgailestauti, kad Rusija ir toliau veikia savo metodais – sudarinėjami neįleidžiamų į Rusijos teritoriją Europos Parlamento narių sąrašai. Visa tai ne tik rodo oficialiosios Rusijos nepasitikėjimą Europos Parlamentu, bet ir visa Europos Sąjunga ir galimu tarptautiniu bendradarbiavimu, skaidriu bei taikiu dialogu.

Ruošdamasis kalbai pagrindiniam ataskaitos svarstymui Europos Parlamente, ieškojau įkvėpimo Vinstono Čerčilio pasisakymuose. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, numatydamas būsimus geopolitinius pasikeitimus ir artėjantį Šaltąjį Karą, dar 1946 m. kalbėjo: „Jei Vakarų demokratijos kartu laikysis bendrų principų – niekas į jas nesikėsins. Jei tik ims skaldytis ir svyruoti – mus visus gali ištikti katastrofa“.

Ir dabar yra valstybių ir žmonių, kurie tą patį pasakytų apie dabartinę situaciją Europoje. Krymo okupacija ir besitęsianti Rusijos agresija Ukrainoje meta iššūkį Europos pokarinei taikai ir nusistovėjusiai tvarkai. Ir negali būti baimių tą agresiją aiškiai įvardinti.

Europos žemynas pergyveno ne tik Šaltąjį karą, bet ir Berlyno sienos griuvimą, dainuojančią revoliuciją, kuri yra viena iš priežasčių, kodėl šiandien čia, Europos Parlamente, aš galiu atstovauti Lietuvą ir pristatyti dokumentą, kuris bus laikomas viso parlamento pozicija.

Taigi, kelis dešimtmečius daugeliui Europoje atrodė, kad teisės ir įstatymo viršenybė Europoje nugalėjo agresiją, „istorija baigėsi“, o vėliau įvykusi Europos Sąjungos plėtra – dar vienas puikus taikios Europos tvarkos pavyzdys.

Daugelis pasakytų, kad tai ir yra sprendimas ir galimybė taikiam Europos šalių sugyvenimui žemyne. Bet šią akimirką, deja, ne Europa tą taikų sugyvenimą nuspręs ir lems.

Europos Sąjunga laikosi labai aiškių teisės viršenybės, sutarčių laikymosi ir valstybių apsisprendimo principų, kurių pagrindu daugelis iniciatyvų ir bendradarbiavimo formatų buvo pasiūlyti ir Rusijai, skatinant ją rinktis demokratijos ir reformų kelią.

ES buvo labai dosni(ir naivi) siūlydama strateginę partnerystę ir bendrų erdvių su Rusija iniciatyvas. Bet žmogaus teisių ir demokratinių principų nesilaikymas atitolino Rusiją nuo europinio kelio.

Europa kone užmerkė akis, kai Kremliaus atstovai laužė nusistovėjusią tarptautinę tvarką ir tarptautines sutartis. Europa tylėjo ir greitai pamiršo Rusijos invaziją į Gruziją, ignoravo Gazpromo monopolinį spaudimą ir dujų kainų šantažą ar prekybinius karus, kai Rusija užvėrė savo sienas dėl politinių priežasčių.

Bet Europa jau nebeturi iliuzijų ir nebėra naivi. Po neteisėtos Krymo aneksijos, po MH17 lėktuvo numušimo, Europa prisiminė Čerčilio patarimą ir ėmė garsiai vienu balsu kalbėti. Ir esu tikras, kad ji ir toliau taip kalbės. Imsis daugiau ir griežtesnių sankcijų, jei tarptautinių įsipareigojimų, įtvirtintų Minsko susitarimais, nebus laikomasi, jei dar daugiau žmonių mirs nuo per nesaugomą sieną nelegaliai gabenamų ginklų šūvių.

Europa kalbės garsiai, kai vidaus rinka susidurs su nežabojamomis monopolinėmis kompanijomis, besilaikančiomis dėl korupcinių susitarimų. Europa tars savo žodį politinėms partijoms, nepritariančios ES demokratijos principams ir gaunančioms Kremliaus finansavimą.

Europos valstybės netylės ir reikalaus teisingumo Ukrainos žmonėms. Europa atvers duris ir išties ranką visoms valstybėms, pasirinkusioms teisingą kelią. Ir Europos Parlamentas siunčia aiškią žinią Rusijai – jei Kremlius laikysis tarptautinių susitarimų ir pažado, duoto pasauliui – sankcijos bus nukeltos. Jei Krymas atsidurs kelyje, kuris grąžins jį Europai, būsime vėl pasiruošę peržiūrėti politinius formatus, kuriuose galėtume dirbti kartu.

Turime suprasti, kad šiandien Rusija pasirinkimo kelyje, kurį kelią pasirinkti ir kuriuo eiti. Vienas veda Šaltojo karo link, kitas – bendradarbiavimo ir paklusimo tarptautinėms normoms link.

Esu tikras, kad Rusijos žmonės nėra nusiteikę kariauti ir jie nori gyventi taikos sąlygomis. Ir Rusija gali pasikeisti ir šis pokytis kils iš jos žmonių. Ir mes turime remti tuos, kurie pasisako už demokratiją ir žmogaus teises, priespaudos, žudynių, nuodijimo ir puolimo atmosferoje.

Tuo pačiu mes turime suvokti, kad Rusija stengiasi įgyti įtakos ES, bandydami mus skaldyti ir valdyti. Kaip mes šiandien girdėjome Europos Parlamento narių diskusijose, atrodo, kad vis dar esama kolegų, neišsivadavusių iš Kremliaus įtakos.

Tačiau dabar yra viskas Kremliaus atstovų rankose. O kol Kremlius nuspręs, kurį kelią rinktis, ES taps vieningesnė ir atsparesnė Rusijos propagandai, prekybiniams ir energetiniams karams. Europa išliks įsipareigojusi savo principams, teisės viršenybei ir taikai.

Parengta pagal kalbą, pasakytą debatuose pristatant G. Landsbergio parengtą ES-Rusijos santykių padėties ataskaitą Europos Parlamente birželio 9 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Siūlo būdą Lietuvai išgarsėti

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pasiūlė lietuviams pirmiesiems įsteigti Nobelio premiją už...

Dmitrijus Trockis: šiuolaikinis žmonių gyvenimas baugus lyg zombių (1)

Rytų filosofijos mokyklose dažnas postulatas apie tai, kad laimės pagrindas – disciplina ....

Vaistus be receptų pirko dvejus metus: papasakojo, kiek laukia pas gydytojus eilėse (248)

Pakeitus tvarką ir sudarius galimybę vaistinėse lankytis slaptiesiems pirkėjams, kilo nenumatytų...

Buvusio „Taxify“ vairuotojo patirtis - kaip iš filmo (34)

Socialiniame tinkle kaunietis vairuotojas pasidalino istorija, kurioje skundžiasi bendradarbiavimu su...

Naujas tyrimas atskleidė, kas ir kaip gintų Lietuvą: skaičiai nustebins (917)

Ar Lietuvos piliečiai nusiteikę ginti savo šalį, iškilus grėsmei? Kiek gyventojų ir kaip gintų...

Anglijoje ore susidūrė lėktuvas ir sraigtasparnis atnaujinta 17.49 (22)

Jungtinėje Karalystėje, netoli Londono esančioje Bakingamšyro grafystėje ore susidūrė...

Penktadienio vakarą sostinę sukaustė spūstys (27)

Penktadienio vakarą Vilniuje susiformavo didžiulės spūstys: užsikimšo Geležinio Vilko g.,...

Grybauskaitę Švedijoje nustebino žurnalistės klausimas apie pažeidžiamas lietuvių algas (439)

Švedijoje viešinčią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę nustebino vietos žurnalistės...

Į naujos kolekcijos pristatymą susirinkę garsūs žmones nosis pabalnojo prabangiais akiniais (8)

Ketvirtadienio vakarą sostinės naktinį klubą „Anna Mesha“ užpildė žinomi šalies žmonės...

Kino festivalis atsisakė rodyti filmą apie buvusią Barto žmoną (98)

Aistros, kurios kilo lygiai prieš savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ aktorei Julijai...