Mes puikiai tvarkomės su pirmininkavimu ES. Per renginį nebuvo užminta ant kojos nė vienam seksualinių mažumų atstovui, o diedukas, kuris bandydamas rėkti ant skriaudžiamų mažumų atstovų, seilėmis aptaškė kelnes, buvo skubiai išvežtas į policiją, turbūt kartu su savo ožiu.

Beje, dėl išvežimo į policiją ir buvau labiausiai sunerimęs, nes kelioms dienoms buvau palikęs Marijos žemę ir renginį stebėjau per internetą. Iš pradžių pagalvojau, kad praleidau revoliuciją: virš Gedimino prospekto zujo malūnsparnis (visai kaip Maskvoje pučo metu), vos ne nosimi braukdamas asfaltą policijos nešamas Seimo narys.

Turbūt pirmąkart po Smetonos valdymo tarp žmonių sukiojosi raitoji policija, arklių uodegomis braukdama per veidus viešosios tvarkos pažeidėjams. Ir visi rėkia – nesuprasi, kas už gėjus, kas prieš gėjus. Kita vertus,  šie riksmai ir nuramino: pasirodė, kad čia vis dėlto ne revoliucija, o tik evoliucija (čia, jeigu tikėti tais, kurie palaiko seksualinių mažumų propagavimą, o jei tikėti oponentais, tai tik kova už teises).

Nesu aš nei prieš gėjus, nei prieš lesbietes, nei prieš transvestitus, kurių paradą galbūt irgi jau reikia ruošti (gal spėsim, kol pirmininkaujam ES). Lietuva čia taip pat galėtų parodyti pavyzdį ir pirmoji ES įteisintų transvestitų santuokas, o kodėl ne? ES Konstitucijos projektui irgi pritarėm pirmieji, nesvarbu, kad net nepaskaitę. Vis tiek jos nepriėmė, o mes įėjom į istoriją. Na gal ne įėjom, bet įlipom kaip į vieną daiktą, svarbu – pirmieji.

Kalbant apie toleranciją, jos pirmiausia nėra iš seksualinių mažumų atstovų pusės. Mano nuomone, vyksta agresyvus puolimas, agresyvi propagandinė kampanija, siekiant didinti savo gretas ir įbauginti kitaip mąstančius, tradicinių orientacijų atstovus. Kaip kitaip paaiškinti vieno iš gėjų lygos vadovų komentarus, kad jie – iniciatyvinės grupės nariai, galbūt dirba rusams (tokie komentarai pasirodė iniciatyvinei grupei pateikus prašymą VRK surengti referendumą dėl homoseksualinės propagandos laiko ribojimo). Kaip kitaip paaiškinti abejotinus kreipimusis į prokuratūrą, jei ne noru parodyti – mes stiprūs, jūs tylėkite, kitaip užtampysime po teismus.

Bet bala nematė tos tolerancijos iš mažumų, juos žmoniškai galima suprasti, jie kaip užguiti žvėriukai kovoja dėl savo išlikimo, nes vos prieš 20 metų vienur buvo laikomi nusikaltėliais, o kitur – ligoniais. Suprasti ir toleruoti galiu, tačiau norėčiau, kad suprastų ir gerbtų ir mus, kitaip mąstančius, kurie nori, kad mūsų suaugę vaikai kurtų tradicines šeimas, pageidautina gausesnes, kad anūkai, atėjus laikui, taip pat nebijotų tuoktis su skirtingos lyties atstovais, kad bendruomenėje iš jų nesijuoktų kaip iš kitokių tik dėl to, kad dar niekas „nepatvarkė“ per užpakalį.

Kas man, kaip Lietuvos piliečiui, galėtų pasakyti, kiek kainavo valstybės biudžetui šis paradas? Kiek lėšų išleista malūnsparniams, raitajai ir neraitajai policijai, ir ar tikrai tai mūsų visų lėšų naudojimo prioritetas? Jei artimiausius 20 metų šeimos politika valstybėje išliks tokia pati, mūsų nebebus nė dviejų milijonų. Dabar dar vis dainuojam apie 3 milijonus, bet jų jau seniai nebeturim. Tos valstybės, kurios rūpinasi savo valstybingumo išlikimu, rimtai remia šeimos stiprinimo politiką.

Tokiu pavyzdžiu mums galėtų būti Izraelis, kuris ne tik sugebėjo išlikti kaip valstybė priešų apsuptyje pradėjęs prieš pusę amžiaus nuo saujelės naujakurių, bet ir greitai turėsiantis 6 mln. piliečių, pasiruošusių ginti Tėvynę! O kiek mes turėsime piliečių, ir kiek iš jų likusių norės ginti Tėvynę?