aA
Šiandien net tarp euro entuziastų, sakyčiau, madinga būti bent mažyčiu euroskeptiku: būtinai kritišku dėl ES migrantų politikos ar daugiakultūriškumo tradicijos, šiek tiek skeptišku ir galbūt neigiamai nusiteikusiu „Europos ateities“ atžvilgiu, gal šiek tiek ironišku dėl pačios Europos Sąjungos, kaip organizacijos, veikimo mechanizmo.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Daugelis nusiteikę pesimistiškai ir kritiškai dėl to, kuo Europos Sąjunga tapo šiandien ir kuo ji gali virsti ar kas gali iš jos likti rytoj. Ne tik politikai, bet ir pasaulio žiniasklaida. „The Guardian“ baiminasi, kad dėl „Brexit“ ES ateitis atsiduria dideliame pavojuje. „The Economist“ nuolat nerimauja dėl to, kad ES lyderės pačios neapsisprendusios dėl Europos ateities vizijos. „The New York Times“ priekaištauja ES dėl nesugebėjimo spręsti tokių esminių problemų kaip užsitęsusi ekonominė stagnacija ar milžiniškas jaunimo nedarbas, ar dėl to, kad per tuos dešimtmečius ES vis tiek nepavyko pakankamai suartinti Europos visuomenių...

Ar įmanoma tokiame vyraujančio euro pesimizmo kontekste būti kritiškais, bet pozityviais ir optimistais? Esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad taip. Negana to, tai yra labai svarbu – toks požiūris. Šiandien galima drąsiai kritikuoti (ir tai tapo labai populiaru) tai, kuo šiandien tapo ES, be abejonės, kritikuoti, kad ji nesusitvarko su daugybę problemų, – galima, juk niekas nedraudžia, netgi tiesiog juoktis ir šaipytis iš ES nesėkmių.

Mano giliu įsitikinimu, nemaža dalis to perdėto kritiškumo ir net negatyvumo tebekyla iš per didelio komforto – (nepaisant visko) taikos, stabilumo ir saugumo – jausmo, kurį Europos integracijos projekte dalyvaujančių valstybių elitams ir visuomenėms tebeteikia Europos Sąjunga. Senbuvės narės tiek priprato prie ES, kad laiko ją ir tai, ką ji garantuoja, savaime suprantamu dalyku (kaip bebūtų paradoksalu, manau, Didžioji Britanija irgi išstoja dėl to komforto, nes gali sau tai leisti). Naujokės, kaip pokomunistinės valstybės, kurias įstojimas į Sąjungą 2004-2006 metais išvadavo iš daugybės istorinių kompleksų, tiek spėjo priprasti prie ES, kad ją ir tai, ką ji garantuoja, jau irgi laiko duotybe.

Šių metų kovo 25 d. sukanka 60 metų Romos sutarčiai. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos, sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake. Tarp Europos tėvų – iškilusis prancūzų diplomatas ir ekonomistas Jeann Monnet bei tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas, kurio vadovaujamoje ministerijoje dirbo ir Vilniaus Jono Basanavičiaus gatvėje augęs rašytojas Romain Gary. Unikalios Romos sutarties sukakties proga kovo 17 d. Seime vyks konferencija.

Už Europos Ekonominę Bendriją esu vyresnis keleriais metais, bet esu vienmetis su Europos anglių ir plieno bendrija, įkurta 1951 metais Paryžiuje. Jos pirminis siekis buvo suartinti pirmiausia Vakarų Vokietiją ir Prancūziją, jų pramonės šakas, ypatingai karines, kad būtų pašalinta bet kokia karo įsiplieskimo tarp dviejų Antrojo pasaulinio karo priešininkių galimybė. Fundamentalūs Romos sutarties tikslai buvo panašūs: Europos valstybių ekonomikos atstatymas, karo prevencija ir ilgalaikės taikos užtikrinimas.

Jau prasidėjusio Šaltojo karo kontekste nuo pat pradžių akivaizdžiai sėkmingo Europos integracijos projekto sukūrimas Antrojo pasaulinio karo vis dar nualintoje Europoje, fizinio ir emocinio skausmo, skurdo ir kitų nelaimių iškankintose europiečių širdyse buvo tikras stebuklas, suteikęs žmonėms taiką ir galimybę pradėti normalų ir sotų gyvenimą demokratinėse visuomenėse.

Per kelias kartas tai virto tiesiog kasdienybe ir savaime suprantamu dalyku: taika, stabilumas, saugumas (netgi nepaisant „Islamo valstybės“ ir kitų tarptautinio terorizmo grėsmių, Europa išlieka, palyginus, saugi vieta gyventi), gerovė, lygios galimybės... Tas komfortas...

Europos Sąjunga šiandien netapo tuščiu ir pasmerktu pražūčiai projektu. Jis iki šiol garantuoja europiečiams labai daug, ne pirmą kartą pasikartosiu – taiką, stabilumą, saugumą. Taip, su kariniu ir atgrasomuoju NATO užnugariu, bet NATO užnugaris demokratinei Europai buvo garantuotas nuo 1949 metų, visada, ir pačiais geriausiais ES laikais.

Dažnai tiesiog pamirštamas Europos Sąjungos sukūrimo pagrindas, padėtas Romos sutartyje – išvengti karo ir užtikrinti ilgalaikę taiką, ir, pabrėšiu, sėkmingai sukurtas ir išlaikomas. ES iki šiol tebetarnauja taikos tikslui. Tai dažnai pamiršta ES kritikai, nors taika ir pati Europos Sąjunga neturi būti laikoma savaime suprantamu dalyku ar duotybe.

Mes Lietuvoje nerimaujame dėl Rusijos grėsmės. Mes nežinome ateities. Nežinome, kokia bus naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo realiai vykdoma užsienio politika Rusijos ir Baltijos valstybių atžvilgiu. Mes nežinome ir Europos Sąjungos ateities.

Tai, kas tikrai nekelia jokių abejonių, yra tai, kad Europos Sąjunga neišvengiamai keisis ir keisis taip, kaip sunku numatyti ar prognozuoti. Po „Brexit“, kurį, deja, neabejotinai (ir neatidėliodami iki JK premjerės Theresos May savo Vyriausybei duoto kovo 31 d. termino pradėti realų „Brexit“) palaimins Jungtinės Karalystės Bendruomenių ir Lordų rūmai, Europos Sąjungoje įvyks tas lūžis „it really happens“ (tai vis dėlto vyksta), kuris ir pasmerks ES tiems tolimesniems pokyčiams.

Tačiau tikrai nebūtinai tokiems dramatiškiems, kokius įsivaizduoja nuoširdūs euro skeptikai ar melancholiškai nusiteikę euro entuziastai. Staigaus domino efekto nebus: įgalinus dabar jau Lisabonos sutarties (kurią turėjau didelės garbės pasirašyti kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi 2007 m. gruodžio 13 d. Portugalijos sostinėje) 50 straipsnio dėl pasitraukimo iš ES veikimą, prie ES išėjimo tikrai nesusispies Nyderlandai, Lenkija, Vengrija ar Prancūzija.

Lisabonos sutarties pasirašymas
Lisabonos sutarties pasirašymas
© Asmeninio albumo nuotr.

Netikėtumų bus daug. Vis dėlto, istorija mus moko, kad Europos Sąjunga neturėtų žlugti greitai. Ji pasikeis, pavirs į kitokios prigimties Europos valstybių organizaciją, integracija joje taps įvairesnė ir skirtingo laipsnio, daugiausia saugumo sumetimais sustiprės regioninė integracija tarp geopolitiškai artimų valstybių, bet ES tikrai nesubyrės vienu ypu kaip kortų namelis. Imperijos, ypač kuriose autonomijos, demokratijos, materialinės gerovės ir taikos nėra didelis trūkumas, nežlunga žaibiškai – jos iš pradžių tiesiog transformuojasi.

Kai 1957 m. kovo 25 d. šešių Europos valstybių vadovai Romoje turėjo pasirašyti Europos Ekonominę Bendriją įsteigiančią sutartį, vėlavo pačios sutarties teksto spausdinimo darbai. Signatarams pasirašyti buvo pateikti dokumentai, kuriuos sudarė tik gatavi tituliniai viršeliai ir parašams skirti puslapiai, o sutarties dokumentų viduryje buvo tik tušti lapai...

Lisabonos sutarties pasirašymas
Lisabonos sutarties pasirašymas
© Asmeninio albumo nuotr.

Tačiau Romos sutartis nebuvo tuščia, ir jos signatarai – Prancūzijos Christian Pineau ir Maurice Faure, Vakarų Vokietijos Konrad Adenauer ir Walter Hallstein, Italijos Antonio Segni ir Gaetano Martino, Belgijos Paul-Henri Spaak ir Jean-Charles Snoy et d'Oppuers, Nyderlandų Joseph Luns ir J. Linthorst Homan, Liuksemburgo Joseph Bech ir Lambert Schaus – de facto nepasirašė tuščios sutarties.

Romos sutartyje buvo taikos ir gerovės pažadas. Artėjant Romos sutarties 60-mečiui, nepamirškime, kad Europos Sąjunga iki šiol šio pažado laikosi. Nepaisant „Brexit“ (ir juo labiau dėl jo).

Galiausiai, nepaisant viso nepasitenkinimo ir nepaliaujamų kritikos strėlių, turime pripažinti, kad daugeliui valstybių, kurios dar yra likusios už ES sienų, Europos Sąjunga tebeišlieka labai patraukus projektas.

Per šiemetinį tradicinį Sniego susitikimą Trakuose sausio viduryje Gruzijos užsienio reikalų ministras Mikheilas Džanelidzė man kalbėjo, kad Gruzijai tapti Europos Sąjungos nare yra ypatingai siektinas dalykas ir Gruzija savotiškai pavydi Lietuvai šios narystės. Panašiai galvoja ir Ukrainos, ir Albanijos, ir Makedonijos, tos pačios Turkijos ir net Baltarusijos lyderiai. Nepamirškime to.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užkalnis: nugriaukime daugiau Kauno lūšnų (419)

Man neverta tikėtis, kad po šio straipsnio gimtasis Kaunas suteiks man garbės piliečio vardą....

Vakarienė su kanibalu: išpažintis apie valgytus žmones ir pasiūlymas parduoti dukrą už 4 kiaules (84)

Leidęsis į ekspediciją po Papua salą Algirdas Morkūnas apsilankė korovajų ( korowai )...

Sinoptikai perspėja: šilumą lydės stiprus vėjas (3)

Šiandien šalyje rytas išauš gana šiltas. Praslinkus atmosferos frontui pirmoje dienos pusėje...

Kubilius apie tai, kas gali nutikti po rinkimų: Tėvynės sąjunga ir liberalai skiriasi nuo valstiečių (979)

Nors pirmasis Seimo rinkimų turas Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams buvo...

Kasiulevičius pasidalino 7 pastabomis ir patarimais apie COVID-19 Lietuvoje: privalome nepasiduoti (55)

„Šalies negalime uždaryti, bet mes privalome nepasiduoti, kol sulauksime saugios ir efektyvios...

Sėkmės istorija vadinta valstybė tapo daugiausiai infekcijų milijonui gyventojų turinti šalis pasaulyje. Kas atsitiko? (81)

Šiuo metu Čekijoje milijonui gyventojų tenka daugiau naujų COVID-19 atvejų nei bet kurioje...

Legendinės Palangos vilos laukia permainos: gali tapti muziejumi ar senelių namais (59)

Prezidentine vila vadinama „ Auska “ netukus gali tapti Palangos nuosavybe. Palangos miesto meras...

„Bayern“ ir „Liverpool“ pradėjo Čempionų lygą skirtingomis pergalėmis

Praėjusio UEFA Čempionų lygos sezono karaliai Miuncheno „Bayern“ naują kampaniją pradėjo...

Įkaitų drama Sakartvele: po derybų užpuolikas išvyko teisėsaugos parūpintu automobiliu su trimis įkaitais (20)

Ginkluotas užpuolikas, trečiadienį įsiveržęs į banko pastatą Sakartvelo mieste Zugdidyje ir...

Orijaus kelionės. Nakvynė tikrame kalėjime – ne už nusikaltimą, o už pinigus (10)

Suomijoje viešėjęs Orijus savo noru pateko į kalėjimą. Kaip tai nutiko? Pasirodo, buvusiame...

|Maža didelių žinių kaina