aA
Kalbant apie ekonomikos pažangą ir visuomenės gerovę, vienas dažniausiai skambančių žodžių yra inovacijos – naujovės, kurios gali būti ir naujos technologijos, kurias įmonės nusiperka iš pažangesnių gamintojų, ir nauji gamybos ar paslaugų procesų organizavimo būdai, ir sumani rinkodara, mūsų gaminiams arba verslo paslaugoms atverianti naujas rinkas.
Prof. Eugenijus Butkus
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau vien inovacijų importas nėra tvarus augimo šaltinis, nes būdami tik naujovių pirkėjai ir vartotojai, visuomet būsime bent per pusę žingsnio atsilikę nuo jų kūrėjų. Todėl šiuolaikinėje inovacijų sistemoje ypatingai svarbi dalis yra savarankiški moksliniai tyrimai ir taikomoji mokslinė bei inovacinė veikla.

Taip suprantant mokslo ir inovacijų ryšį, Lietuvos Respublikos Prezidentūros iniciatyva dar 2015–2016 m. buvo parengtos Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės, kurias Seimas patvirtino nutarimu 2016 m. pabaigoje. Įgyvendindama šias Gaires, dabartinė Vyriausybė numatė priemones, kurios mokslo ir inovacijų politiką įtvirtina kaip prioritetinę. Taip siekiama užtikrinti inovacijų politikos koordinavimą ir mokslinių tyrimų sistemos pertvarką, didinant mokslo pažangą ir inovacijų, tarp jų socialinių, kūrimą. Būtent tai yra vienas didžiausių ŠMM valdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir Ūkio ministerijos kuruojamos inovacijų sistemos dabarties iššūkių ir suinteresuotumas inovacijų reformos sėkme.

Tik taip spartų ekonomikos augimą galima paversti tiesiogiai juntamu kiekvienam visuomenės nariui – kuriant gerai apmokamas darbo vietas aukštą pridėtinę vertę generuojančiose žinioms imliose įmonėse. Tokių inovatyvių įmonių pavyzdys gali būti mokslinių tyrimų ir inovatyvios produkcijos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (800 darbuotojų, vidutinis 3,1 tūkst. eurų atlyginimas (2018 m. kovo mėn. duomenimis), kuri 2017 m. buvo pati pelningiausia Lietuvoje veikianti įmonė ir sumokėjo daugiausia, beveik 20,5 mln. eurų, pelno mokesčio Lietuvoje.

Itin svarbus inovacijų kultūros diegimas visuomenėje ir versle, pastarojo investicijos į MTEP veiklą. Verslas subrendo permainoms, kurių nereikėjo pigios darbo jėgos ir ES investicijų laikotarpiu. Ir nors viešojoje erdvėje pasigirsta svarstymų, kad privatusis sektorius inovacinei veiklai skiria virš milijardo eurų, tačiau MTEP sričiai verslas kaip finansavimo šaltinis Lietuvoje išleidžia beveik keturis kartus mažiau lėšų nei ES vidurkis ir su, negalutiniais duomenimis, 0,33 proc. nuo BVP 2016 m., tai sudaro tik 127 mln. Eur ir lenkia vos kelias kitas ES valstybes. ES vidurkis – 0,63 proc., o Estija išleidžia 0,69 proc. nuo BVP. Verslo investicijos į inovacijas neretai apsiriboja įrangos atnaujinimu, o ne naujų produktų ar procesų kūrimu ir tobulinimu, neaprėpia ir socialinių inovacijų, kurios atveria platesnio inovacijų taikymo, tarp jų ir verslo rizikos bei kitų socialinių veiksnių mažinimo, galimybes.

Pagal eksportuojamų naujomis žiniomis grįstų produktų apimtis Lietuva taip pat yra vos 26 tarp 28 ES valstybių. Taigi, žinioms imlaus verslo sektorius Lietuvoje išlieka itin mažas, o juk būtent mokslu grįstos inovacijos leistų džiaugtis didžiausia ekonomine grąža – štai mokslui imliose biotechnologijų sektoriaus įmonėse dirbantys 1100 darbuotojų (kiek mažiau nei 0,1 proc. visų šalies dirbančiųjų) sukuria produktų už 0,9 proc. nuo Lietuvos BVP.

Kita vertus, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų teikiamos paslaugos, jų atliekama MTEP veikla yra itin patraukli šiam nedideliam, bet aktyviam ir gerai įveiklintam esamam žinioms imliam verslui. Naujausiais Eurostat duomenimis, 2015 m. per aukštojo mokslo institucijas verslas kaip finansavimo šaltinis MTEP išleido 0,07 proc. nuo BVP – tai net 2,3 karto daugiau nei ES vidurkis. Negana to, pridėjus dar ir 0,02 proc. nuo BVP verslo išlaidų per mokslinius institutus, iš viso per viešąjį sektorių verslas MTEP išleidžia 0,09 proc. nuo BVP – po Vokietijos tai geriausias mokslo-verslo bendradarbiavimo rezultatas visoje ES. Be to, per mokslo ir studijų institucijas verslo išleidžiama lėšų MTEP dalis sudaro net beveik trečdalį visų verslo išlaidų MTEP (0,3 proc.).

Taigi ŠMM vykdoma politika ir inovacijų skatinimas MTEP srityje iš esmės pasiteisina. Aktyvumą ir ryžtą čia parodė ir LR Vyriausybė bei Ūkio ministerija. Paskatos mokslui bendradarbiauti su verslu yra ir jos veikia. Dar intensyvesnį mokslo-verslo bendradarbiavimą turėtų užtikrinti remiantis tarptautine praktika sukurta ir nuo 2018 m. įsigaliojusi nauja mokslo ir studijų institucijų vertinimo ir finansavimo metodika – skiriant biudžetinį finansavimą bus atsižvelgta į išduotų patentų ar pateiktų patentų paraiškų, verslo sektoriaus MTEP užsakymų, mokslo-verslo bendradarbiavimo sutarčių skaičius ir t.t.

2017 m. Europos inovacijų švieslentės rezultatai taip pat liudija, kad Lietuvos MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) politika pakankamai taikliai atliepia pagrindines srities tendencijas – Lietuva yra didžiausią pažangą MTEPI srityje nuo 2010 m. iki 2016 m. padariusi valstybė. To priežastis – ir įrodymais, tarptautine praktika bei ekspertų rekomendacijomis grįstų sprendimų priėmimas. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią MTEPI sistemą, šiuo keliu reiktų žengti ir toliau.

Kita vertus, mokslo naudą suprantančio verslo sektoriui didinti pasitarnautų „vieno langelio“ principo sukūrimas MTEPI politikos įgyvendinimo lygmeniu ir besidubliuojančių funkcijų konsultavimo ir finansavimo institucijų tinklo pertvarka – būtent apie tai ir kalba tarptautiniai ekspertai, tai įprasta praktika ir daugelyje šalių turinčių efektyvią, į galutinį vartotoją orientuotą MTEPI sistemą.

Galiausiai, valstybė verslui ir visuomenei taip pat turi parodyti, kad mokslu grįstų inovacijų vystymas ir jomis paremtos tvarios ekonomikos kūrimas išties yra prioritetinė šalies kryptis.

Tokioms tendencijoms pakeisti būtinas ne tik MTEP ir inovacijas koordinuojančių ŠMM, Ūkio ministerijų, bet ir visų kitų šakinių ministerijų MTEP programos, kas numatyta Gairėse ir sutelktinės pastangos. Šalia kitų priemonių, MTEP srities biudžetinio finansavimo padidinimas bent iki 0,5 proc. nuo BVP būtų ženklas ne tik verslui, bet ir visuomenei, jog valstybė imasi lyderystės mokslu grįstų inovacijų srityje ir kviečia prie jos prisidėti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių (1)

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (2)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (429)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (4)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems du vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (25)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (114)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (77)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (151)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...