Kalėjimų sistema per daug nesikeitė dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl politikų nenoro, kad ji keistųsi. Nėra populiaru visuomenei pasakyti, kad bausmių vykdymo sistemai reikia skirti didesnį finansavimą. Nėra politiškai patogu atverti gerokai papuvusią sistemą žiniasklaidai. Dar viena esminė priežastis – kalėjimų sistema itin uždara ir čia ne tik po kilimų slėpti problemas, bet net ir piktnaudžiauti, daug paprasčiau nei kitose sferose.
Situacija iš esmės keičiasi, tačiau sistema su pokyčiais nespėja. Tą matėme ne kartą. Teisingumo ministru dirbu kiek daugiau nei pusmetį. Ką spėjau per tą laiką? Pakeista Kalėjimų departamento struktūra ir patvirtinta įkalinimo įstaigų tipinė struktūra. Nuo 2019 m. vasario pradžios Kalėjimų departamente dirbs 84 darbuotojai vietoj šiuo metu esančių 132. Supaprastinta ir laisvės atėmimo vietų struktūra, aiškiai atskiriant bendrąsias ir dalykines funkcijas. Didžiojoje dalyje įkalinimo įstaigų liks po 6 skyrius vietoj šiuo metu esančių 10 skyrių.
Paprastai tariant – mažiau vadovų, daugiau personalo, kuris dirba tiesiogiai su nuteistaisiais. Nuo šių metų pradžios visiems darbuotojams didėja atlyginimai.
Pokyčių tikslas aiškus – turime atnaujinti ir sustiprinti sistemą. Žmonės, dėl kurių darbo kyla rimtų abejonių, turi žinoti, kad atsakomybės išvengti nepavyks.
Pakeistos vidaus taisyklės, kurios leidžia efektyviau kovoti su tokiais dalykais kaip, pavyzdžiui, alkoholio gamyba pataisos namų viduje. Padaryti konkretūs ir aiškūs sprendimai, kad tokių dalykų būtų galima išvengti ar bent jau jų būtų kur kas mažiau.
Pagerėjo kontrolė draudžiamų įnešti į pataisos namus daiktų. Pavojingiausi ir subkultūros taisyklėms paklūstantys nuteistieji atskirti ir izoliuoti. Tai nebeleidžia jiems išnaudoti ar reketuoti kitų nuteistųjų ir užkerta kelią tokioms istorijoms, kokios buvo aprašytos Dainiaus Sinkevičiaus knygoje „Pravieniškių mafija“.
Keičiasi ne tik tvarka pataisos namuose. Juk tikslas nėra kuo daugiau nuteistųjų ir juos prižiūrinčių darbuotojų. Į vieną sujungtos 5 probacijos tarnybos, darbuotojų skaičius padidintas iki 350. Vėlgi, paprastai sakant, mažiau vadovų ir administracijos, daugiau tiesiogiai su iš pataisos namų į laisvę išėjusiais ar lygtinę bausmę atliekančiais asmenimis dirbančių pareigūnų.
Jungiami pataisos namai, iki metų pabaigos planuojame iškelti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekančius nuteistuosius. Tai darbas, kurį kaip tikslą sau kėlė daug teisingumo ministrų, tačiau jis taip ir nepajudėjo.
Itin daug dėmesio skyrėme kovai su tokiomis pavojingomis ligomis kaip ŽIV, tuberkulioze ar hepatitu C. Turime prisiminti, kad bausmę atlikę asmenys išeis į laisvę ir integruosis į visuomenę. Šios nuteistųjų ligos tai nėra problemos, kurios didžiajai visuomenės daliai neaktualios. Pakeitėme teisės aktus taip, kad nuteistųjų gydymą būtų galima apmokėti ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Lėšų tam bus skiriama gerokai daugiau.
Turbūt svarbiausias dalykas – visa bausmių vykdymo sistema atverta žiniasklaidai. Jei anksčiu informacija apie incidentus pataisos namai net tarpusavyje nesidalindavo, šiuo metu žurnalistus pasiekia visa informacija apie pataisos namuose galimai vykdomus piktnaudžiavimus.
Tai sprendžia kelias problemas. Tai garantuoja, kad informacija nebus nuslėpta. Taip pat tai keičia pataisos namų vadovų darbą ir požiūri. Nebėra visagalių šeimininkų, kurių už aukštų sienų priimti sprendimai nediskutuotini. Šiandien kiekvienas jų turi būti pasiruošęs savo sprendimus paaiškinti ir už juos prisiimti atsakomybę.
Praėjusią savaitę portale Delfi pasirodė Lukiškėse dirbančios pareigūnės Lauros Kalinauskaitės liudijimas apie patirtą spaudimą. Žinau, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėjau, kad dalis jos minimų asmenų sistemoje jau nedirba. Pirmadienį susitinku su šia pareigūne, nes noriu gauti kuo daugiau informacijos apie šią situaciją. Visi nuo manęs priklausomi spendimai, kad tyrimas vyktų nešališkai, bus priimti.
Artimiausiu metu susitiksiu ir su visais pataisos namų vadovais. Susitikimo metu aptarsime Kalėjimų departamento darbo organizavimo tvarką. Nėra blogai bendradarbiams susitikti po darbo, tačiau darbinis posėdis su alumi ir kaistančiu kubilu sodybos kieme nėra normalu. Kaip ministras norėsiu tiksliai žinoti, kokie klausimai buvo aptarinėjami, kiek ir kas sumokėjo už sodybą, ar teisėtai buvo naudojamas tarnybinis transportas.
Tai pamoka ir aiški žinutė – permainų ir viešumo keliu bus einama ir toliau, todėl sistemai ir ypač jos vadovams priimant bet kokius sprendimus verta pagalvoti, kaip į tai reaguos visuomenė ir ar tokie sprendimai didins pasitikėjimą sistema.
Tai pokyčių pradžia ir jie turės vykti toliau. Labiausiai džiaugiuosi dėl to, kad jau niekam nebepavyks šios sistemos problemų paslėpti ar nutylėti. Jas reikės išspręsti. Kito kelio nėra.