Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai neseniai Seimui pamojo mokslo, žinių ir tyrimų lazdele, kuri aiškiai rodo, kaip išpildyti sprendimų priėmėjų norą pakelti šalies ūkį į aukštesnį lygį. Kertinė sąvoka – įgūdžiai ir jų ugdymas.
Kad ir kaip banaliai skambėtų frazė, jog į tą pačią upę neįbrisi du kartus, išmintis nesensta. Upė nuolat teka, o ir žmogus, po kiek laiko žengęs į ją, yra kitoks dėl įvairių priežasčių – aplinkybių, įvykių, asmeninių patirčių, įgytų žinių ir gebėjimų. Gyvenimas nestovi vietoje.
Būtent apie nuolat besikeičiantį pasaulį, reagavimą į permainas, įgūdžių, reikalingų ateities darbo rinkoje, ugdymą kiek daugiau nei prieš savaitę buvo kalbama Seimo Švietimo ir mokslo komitete, kurio nariams EBPO ekspertai pristatė Lietuvos įgūdžių strategijos projektą.
Ateityje 21 proc. Lietuvos darbo vietų gali nebelikti, kadangi jos bus automatizuotos. Pramonėje didėja dirbtinio intelekto ir robotizacijos reikšmė. Vis didesnė dalis paslaugų keliasi į skaitmeninę erdvę. Dėl pasaulinės pandemijos keičiasi darbo santykiai. Kaip prie to prisitaikyti? Kokių veiksmų imtis, kad spėtume paskui?
Kaip teigia EBPO, svarbiausias veiksnys, lemiantis žmonių galėjimą klestėti vis labiau susijusiame ir sparčiai kintančiame pasaulyje, yra įgūdžiai. Žmonių gebėjimai nulemia, kuria kryptimi ir kaip greitai šalys vystosi. Ypač tai galioja kalbant apie Lietuvą, kurioje žmonės ir jų talentai yra didžiausias turtas, kurį turime. Seimui pristatyta Lietuvos įgūdžių strategija koncentruojama į keturis prioritetus:
Pirmasis – jaunų žmonių įgūdžių darbui ir gyvenimui ugdymas. Apie mokykloje suformuojamus gebėjimus ir jų naudą ateities karjeroje plėstis daug nereikia. Problema ta, jog toli gražu ne visi Lietuvos mokiniai gali pretenduoti į vienodo lygio ugdymą. Tą rodo ir moksleivių pasiekimai – atokiau esančiose mokyklose mokinių rezultatai dėl įvairių socialinių-ekonominių priežasčių yra prastesni.
Naujoji Vyriausybė savo programoje daug kalba apie vienodas starto pozicijas visiems vaikams. Atėjo metas naujos kartos mokykloms – „Tūkstantmečio“ gimnazijoms. Šios gimnazijos būtų skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką šiuolaikinį išsilavinimą.
Tokių mokyklų pagrindinis privalumas būtų tas, jog jose rastųsi visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra su reikalingomis laboratorijomis ir kitomis aukšto lygio ugdymui reikalingomis priemonėmis. Paruošus tokias mokyklas, tikėtina, skirtumai tarp Lietuvos vaikų pasiekimų mažėtų ir įgūdžiai, reikalingi ateityje, šalies mastu būtų įgaunami tolygiau.
Antroji strategijos prioritetinė sritis – suaugusiųjų ir įmonių įsitraukimas į mokymąsi. Šiandien pagrindinė kliūtis mokymuisi yra ne tik galimybių ar finansavimo trūkumas, bet ir įsitikinimai: „nėra prasmės mokytis“, „mokytis per vėlu“ ir t.t.
Net esant tobuloms sąlygoms mokytis, trečdalis gyventojų vis tiek nesimokytų. EBPO ekspertai sako, jog suaugusiųjų mokymasis vaidina itin svarbų vaidmenį stiprinant suaugusiųjų įgūdžius ir gali atnešti įvairios asmeninės, ekonominės ir socialinės naudos. COVID-19 pandemija tik dar pagreitina poreikį tobulinti įgūdžius ir persikvalifikuoti. Tad naujosios Vyriausybės laukia nemenkas iššūkis sukurti ne tik realiai veikiančią karjeros planavimo sistemą, bet ir keisti visuomenės požiūrį bei formuoti kultūrą, kuri būtų palanki mokymuisi visą gyvenimą.
Trečias ir ketvirtas strategijos prioritetai – geresnis įgūdžių panaudojimas darbo vietoje ir efektyvesnis įgūdžių sistemos valdymas. EBPO teigimu, efektyvus įgūdžių naudojimas turi reikšmingą įtaką tiek darbuotojo veiklos rodikliams, tiek šalies ekonomikos augimui. Žinoma, visa įgūdžių sistema turi būti sustyguota ir suderinta tarp skirtingų institucijų: nuo to, kaip sąveikaus centrinė valdžia, savivalda, ugdymo įstaigos, darbuotojai ir darbdaviai, priklauso labai daug.
Visi šie Seimo Švietimo ir mokslo komitete glaustai pristatyti keturi strategijos prioritetai yra atmintinė, su kuria susipažinti turėtų ir politikos formuotojai, ir švietimo bendruomenės. Diskusijos dėl strategijos projekto labiau įsibėgės šių metų pavasarį, kai bus pristatomi galutiniai rezultatai ir rekomendacijos. Labai svarbu, jog pateiktos įžvalgos taptų esminių šalies dokumentų dalimi ir būtų taikomos praktikoje.
Artėja diena, kai politinės partijos, švietimo organizacijos ir bendruomenės sės prie derybų stalo su tikslu pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Nieko naujo išrasti nereikia – tiek čia pristatyti, tiek šūsnis kitų ekspertų ir mokslo patarimų guli ant stalo. Susitarti lengva nebus, tačiau tarptautinių organizacijų rekomendacijos galėtų tapti tvirtu atspirties tašku.
Didelių stebuklų švietime nebūna. Bet specialių burtų ir nereikia. Reikia kantriai ir tikslingai dirbti bei klausyti, kas yra sakoma.