aA
Žmonės nori didesnio atlyginimo. Net ir vengiantys visuotinių apibendrinimų su tokiu teiginiu veikiausiai sutiktų. O atlyginimą, be asmens patirties, žinių ir įgūdžių, lemia ir darbo vietų pasiūla – kuo daugiau teritorijoje veikia įmonių, tuo didesnė konkurencija dėl darbuotojų, tuo didesnio atlyginimo darbuotojas gali tikėtis. Deja, ne visuose šalies regionuose tokia loginė grandinė veikia sklandžiai. Kodėl?
Edmundas Pupinis
Edmundas Pupinis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Seime priimti Investicijų įstatymo pakeitimai, kurie stambiesiems investuotojams sukuria „žaliąjį koridorių“, mažina administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę teritorijų planavimo, statybos, žemėtvarkos, migracijos ir kitose srityse, leidžia pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Tačiau lieka abejonių, ar savivaldybės suskubs pasinaudoti įstatymo teikiamomis galimybėmis. Ar tikrai investicijos yra laukiamos visur?

Lengvatomis galima pasinaudoti tada, kai investuotojas Lietuvos Respublikoje sukuria ne mažiau kaip 150, o kai investuojama Vilniuje ir Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, ir investuotojo privačios kapitalo investicijos Lietuvos Respublikoje sudaro ne mažiau kaip 20 milijonų eurų, o kai investuojama Vilniuje ir Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų. Įstatymu nustatyta, jog stambus projektas turi būti įgyvendinamas per penkerius metus nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

Minėtas reguliavimas galios duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugų ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektams. Svarbiausia tai, jog toks reglamentavimas veiks visoje Lietuvoje, visose 60 savivaldybių, todėl tai yra puikus šansas regionams gerinti konkurencingumą ir pritraukti naujų, gerai apmokamų darbo vietų.

Kaip teigia savo nuomonę dėl Seime svarstytų projektų pareiškusi viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 proc. didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas stambaus kapitalo įmonėje vidutiniškai sukuria 2 papildomas darbo vietas kitose paslaugų tiekėjų įmonėse.

Ypač įstatymas palankus toms savivaldybėms, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių neturėjo įkurtų laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų, kadangi įstatymų pakeitimai suteikia ga¬li¬my¬bę ir reikiamus įrankius rimčiau pakonkuruoti pri¬trauk¬iant in¬ves¬ti¬ci¬jas į sa¬vo re¬gio¬nus. Tiesa, klausimas, ar visos savivaldybės turės politinės valios tuo pasinaudoti, išlieka atviras. Ne paslaptis, jog kol vieni lau¬kia in¬ves¬ti¬ci¬jų, kai ku¬riems jos dėl ga¬li¬mos kon¬ku¬ren¬ci¬jos dar¬bo rin¬ko¬je nėra pageidaujamos.

Pasitaiko atvejų, kai nemažą dalį savivaldybių tarybų sudaro su vietos verslu susiję arba verslų įtakojami atstovai, kurie neturi suinteresuotumo įsileisti naujų, „svetimų“ verslo žaidėjų. Atėjus konkurentams, išauga ir darbuotojų paklausa, todėl regionuose prasideda „kova“ dėl reikiamų specialistų, tai automatiškai kelia jų vertę darbo rinkoje. O kaip jau ir buvo minėta, konkurencija darbo rinkoje ir yra pagrindinis atlyginimų didinimo ,,variklis“.

Visgi savivaldybėms, turinčioms gerų norų prisikviesti investuotojų, dar reikia atlikti nemažai darbų. Pirmiausia, savivaldybės privalo turėti reikiamo dydžio investicijoms paruoštus žemės sklypus. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, net 30 proc. potencialių investuotojų kaip problemą nurodo išvystytos infrastruktūros trūkumą. Tačiau minėtas įstatymas ir šiuo atveju numato didelę valstybės paramą savivaldybėm savivaldybėms.

Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti.

Dar viena svarbi ir spręstina problema, kurią nurodo ekspertai, taip pat ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, yra reikiamų darbuotojų parengimas. Ministerijos duomenimis, pagrindinis iššūkis Lietuvoje, kurį nurodo net 59 proc. gamybos investuotojų, yra reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. O būtent gamybos įmonės, besirenkančios vietas investuoti, labiausiai ir kreipia dėmesį į kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. Nesant stipraus profesinio paruošimo regionuose, tikėtis stambių investicijų būtų naivu.

Įstatyme numatoma, kad šiame procese privalo dalyvauti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri, nustatydama ir paskirstydama valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, privalo įvertinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo.

Kaip matyti iš susijusių asmenų, dalyvaujančių investicijų pritraukimo procese, gausos, investicijų paieška, teigiamo investicijų klimato sudarymas tampa ir visos savivaldybės bendruomenės interesu. Todėl ir Seimo posėdžių salėje išreiškiau nuomonę ragindamas viešąją įstaigą „Investuok Lietuvoje“, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministeriją aktyviai pristatyti projektą ir su jo teikiamomis galimybėmis supažindinti ne tik savivaldybių vadovus ar savivaldybių tarybų narius, bet ir verslo plėtra regionuose besirūpinančias bendruomenes, profesiją suteikiančias mokymo įstaigas. Būtent pastarosios įstaigos yra viena svarbiausių investicijų pritraukimo proceso grandžių.

Investicijų pritraukimas turi būti visų suinteresuotų pusių bendrasis reikalas, o ne atskirų tarybos narių ar merų interesų sritis. Tam, kad savivaldybėse, kur investicijos nėra labai pageidaujamos, būtų pralaužtos tam tikros užkardos, reikalingas aktyvus bendruomenių įsitraukimas ir raginimas atsakingus asmenis priimti ne siaurai interesų grupei, o plačiajai visuomenei naudingus sprendimus.

Šansas regionams ir savivaldybėms, kurios tiki investicijų pritraukimu ir reikalingumu, yra duotas. Ar šia proga bus pasinaudota ir kaip, parodys laikas. O dabar reikia atsiraitoti rankoves ir siekti, kad gerųjų stambių vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo pavyzdžių būtų kuo daugiau.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

16 valandų su savo pagrobėju praleidęs žinomas Lietuvos aktorius papasakojo, kaip viskas vyko: aš tapau jo savotišku pagalbininku

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kelios, tačiau plataus atgarsio sulaukusios įkaitų...

Psichologė pasakė, kada santuokoje jau laikas sukti skirtingais keliais: svarbu viską matyti skaidriai (69)

Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O...

Iš COVID-19 duomenis nagrinėjančių ekspertų – nerimo ženklai: kertasi dvi pandemijos (39)

Kai Ziyado Al-Aly vadovaujama tyrimų grupė pranešė jam, kaip dažnai diabetas kerta...

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (212)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (173)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (560)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Pavydas poroje: kada jis santykius griauna, o kada jiems padeda? (8)

Meskite į mane akmenį tie, kas niekada nejautė pavydo. Iš tiesų šis jausmas mus lydi nuo...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (15)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Orijus Gasanovas papasakojo, kodėl dabar pats geriausias laikas keliauti: stebina prabangių viešbučių kainos ir galimybės (21)

Dabar, kai pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID–19 sukeltos pandemijos, vis dažniau iškyla...

Kraupiai atrodantis prietaisas 1925-aisiais turėjo keistą paskirtį: tai – „Izoliatorius“ (7)

Susikaupti neleidžiančius išorės trukdžius pašalinantys įtaisai yra nepaprastai paklausūs: jei...